Ingvaras Butautas 2013 m. rugsėjo 5 d. 16:00

Lietuvio skrydžiai su slidėmis - tolimiausi

Europos-Afrikos senjorų čempionate tarp lyderių buvę lietuviai džiaugėsi, jog rengtis varžyboms galėjo savo bazėje, kurioje augina ir jaunąją kartą

"Įspūdžiai, žinoma, - patys geriausi. Varžybos vyko Ispanijoje, kur šiltas klimatas ir tikrai nemažai dalyvių - apie 100. Buvo keturios amžiaus kategorijos: per 35 metus, per 45 metus, per 55 metus ir per 65 metus. Mes, lietuviai, užėmėme pakankamai gerą vietą - 7-ą tarp 19 šalių", - kalbėjo Ričardas Lažinskas, grįžęs iš Europos-Afrikos senjorų vandens slidžių pirmenybių.

37-erių metų vandens slidininkas tapo čempionu šuolio nuo tramplino rungtyje, o trikovėje (slalomas, figūrinis slidinėjimas ir šuoliai nuo tramplino) buvo trečias 35-45 metų sportininkų tarpe.

"Slalome reikia pagal tam tikrą maršrutą išlaviruoti tarp plūdurų, kai nuolat didinamas tave  traukiančio katerio greitis, o po to trumpinama virvė. Ir tai daroma iki tol, kol slidininkas nesugeba apvažiuoti visos trasos. Figūrinis slidinėjimas susideda iš dviejų važiavimų po 20 sekundžių. Per jį reikia atlikti kuo daugiau ir kuo sudėtingesnių figūrų. Kuo sudėtingesnė figūra, tuo didesniu taškų skaičiumi ji vertinama. Šuoliuose vertinamas atstumas, tik po šuoliuo reikia išsilaikyti ant kojų ir nepaleisti virvės", - trumpai papasakojo sporto šakos subtilybes R. Lažinskas.

Čempionate dalyvavo ir Ričardo tėvas 64-erių metų Ignas Lažinskas. Jam teko rungtis su kiek jaunesniais dalyviais, nes pritrūko vienerių metų, kad patektų į tik šiemet suformuotą vyriausiųjų sportininkų kategoriją.

"Tėvukui 64 metai. Jis dabar tikrai nėra geriausios formos, nes persekiojo traumos, jis negalėjo pakankamai treniruotis ir pasiruošti varžyboms. Šiaip jis gerai pasirodydavo ir trikovėje, ir figūriniame važiavime, ne kartą buvo iškovojęs prizinę vietą tokiose Europos-Afrikos varžybose", - apie I. Lažinską kalbėjo jo sūnus.

Trikovės įskaitoje I. Lažinskas užėmė ketvirtą vietą tarp bendraamžių.

Trečias lietuvis - Vytautas Valentėlis - dalyvavo tik slalomo rungties varžybose.

Europos vandens slidžių pirmenybės nerengiamos. Tarptautinė vandens slidžių federacija (IWSF) kartą per dvejus metus rengia pasaulio čempionatą. Kaip regioninės varžybos rengiamos Europos ir Afrikos pirmenybės, kuriose dalyvauja ir Artimųjų Rytų vandens slidininkai. Kiti regionai - Azija, Australija-Azija ir Amerika.

2011 m. ir 2012-ai Lietuvos vandens slidininkai neturėjo galimybių savo šalyje treniruotis ar rengti varžybų. Mūsų šalies čempionatai vyko Latvijoje.

Kur rengėtės šioms pirmenybėms? - paklausėme Ričardo Lažinsko.
Vilniaus pakraštyje už Pilaitės mikrorajono, Gilužio ežere, kur ir prasidėjo vandens slidžių sporto vystymas. Šiai dienai yra vienintelis sporto klubas Lietuvoje, kur vandens slidinėjimas yra profesionaliai kultivuojamas. Šiemet mes sugrįžome atgal į savo ežerą, vėl galime treniruotis, yra jau ir rezultatai. Pernai ir užpernai dėl tuomečio aplinkos ministro užsispyrimo slidinėti Gilužyje. Galiausiai pavyko šį keblumą išspręsti ir grįžome.

Ką reiškia profesionaliai? Argi tai yra toks sportas, iš kurio Lietuvoje yra galima gauti pinigus?
Ne. Sakydamas - profesionaliai, turiu galvoje, kad kultivuojama, kaip sportas, ne kaip pramoga. Treniruojamasi, dalyvaujama varžybose. O pramoga būtų - šiaip paslidinėti.



Ar daug Lietuvoje ne pramogai sportuojančių žmonių?

Nėra daug. Tą lemia finansai, bazės. Šiaip dienai tokių galima priskaičiuoti kiek virš dešimties. Anksčiau buvo trys sporto klubai. Ir kiekviename klube buvo po kelias dešimtis žmonių. Ir varžybų buvo daugiau.

Ar dabar su jumis pasportuoti, pasitreniruoti atvyksta ir žmonės iš kitų miestų, ar vandens slidės yra tik vilniečių sporto šaka?
Praktiškai sportuoja vien tik vilniečiai. Supraskite, juk čia, kaip ir kiekviename sporte, aktualu treniruotis kasdien. Gyvendamas kitame mieste - neprivažinėsi. Teoriškai būtų galima nebent gyvenant nuo mūsų ežero kokių 100 km spinduliu

Ar tai yra brangus sportas?

Galbūt bet koks sportas yra brangus ir paklausus bet kokio sportininko, jis nepasakytų, kad sportuoti yra pigu. Galbūt atsakysiu taip: vandens slidinėjimas yra viena brangiausių sporto šakų.

Dalyvaujate veteranų varžybose. O sportuojančio jaunimo ar turite?
Mūsų jaunimas dar yra labai jaunas. Tai mūsų - tų pačių slidininkų vaikai, kurie tuo susidomi ir taip pat pradeda slidinėti. Kadangi turėjome dvejų metų pertrauką, tai šiemet yra pirmi metai, kai tie vaikučiai pradėjo čiuožti. Tikimės vystytis, plėstis, įtraukti daugiau, sukurti sąlygas sportuoti didesniam ratui žmonių, populiarinti šį sportą. Veteranai yra veteranai, bet reikalinga auginti ir naują kartą. To mes ir sieksime, turime noro, entuziazmo, tikimės, kad pavyks Lietuvoje išsaugoti šią unikalią, retą sporto šaką, labai įdomią ir sportuoti ir žiūrėti.

Jūsų sportui turėtų turėti didelę reikšmę oro sąlygos...
Be abejo. Savaime suprantama yra svarbus klimatas, bet jau jį turim tokį, kokį turim. Turime iki penkių mėnesių per metus sezonui Lietuvoje. Gegužės mėnesis čia dar vėsokas, o spalis, kurį baigiam - jau šaltas. Tad tenka vykti į šiltuosius kraštus.

Rudenį reikia įvairių specialių apšildančių rūbų?

Taip, turime specialius kostiumus, su kuriais yra šilčiau ir galime šiek tiek pratęsti sezoną. Bet iki tol, kol pasidaro tikrai šalta. Tada drabužių efektyvumas mažėja, didėja traumatizmas. Nes šaltas oras ir vanduo atvėsina raumenis ir didėja traumų tikimybė. Iš tiesų jau geriau yra sezonus pradėti ir pabaigti šiltuose kraštuose, ką mes ir darome. O kalbant apie kitas oro sąlygas, dar labai aktualu yra vėjas, kuris kelia bangas ir sudaro kliūtis geram slidinėjimui. Mums svarbu ir tai, kad vandens telkinys būtų nedidelis ir pakankamai siauras, kur nėra galimybės susidaryti didesnėms bangelėms.