| Marytė Marcinkevičiūtė | 2013 m. spalio 5 d. 10:40 |
Nansenas atkeliauja į Lietuvą
Lietuvos žolės riedulio žemėlapyje atsirado naujas taškas – Daugai. Čia kuriasi armėnų verslininko Hračo Petrosiano įsteigtas klubas
Armėnijos nusipelnęs treneris Hračas Petrosianas, jau 22 metus gyvenantis Maskvoje, seniai svajojo apie sporto klubą. Dar tada, kai jis pats aktyviai žaidė žolės riedulį, atstovavo Armėnijos rinktinei, SSRS jaunimo rinktinei. Žolės riedulį žaidė ir jo brolis dvynys Grantas, abu vėliau treniravo Leninakano (dab. Giumri) „Giumri“ moterų komandą. Ji 1991 m. pateko į SSRS aukščiausiosios lygos čempionatą. Broliai treniravo įvairaus amžiaus Armėnijos rinktines.
„Man metai, praleisti su žolės rieduliu, paliko savotišką prisiminimą. Kai mano vadovaujama moterų komanda 1981 m. pateko į SSRS čempionato pirmąją lygą, Armėnijoje įvyko žemės drebėjimas, per kurį žuvo mano sesuo su 11-mečiu sūneliu. Tada tariau, kad sau namo nestatysiu, o gyvensiu dėl žmonių ir jiems padėsiu.
Vis galvojau apie žolės riedulį. Tačiau po žemės drebėjimo tesugebėjome surinkt vos 54 mergaites. Kai 1991 m. pelnėme teisę žaisti SSRS aukščiausios lygos čempionate, sugriuvo Sovietų Sąjunga“, – prisiminė H. Petrosianas.
Verslą pradėjo Maskvoje
Būdami 30 metų, Hračas ir Grantas Petrosianai tapo Armėnijos nusipelniusiais treneriais. Kai sugriuvo sovietų imperija, Armėnijos žolės rieduliui atėjo sunkios dienos, nebuvo kam išlaikyti komandos. H. Petrosianas išvyko į Maskvą ir tapo verslininku. Dabar jis – bendrovės „Tradicija L“, kepančios keturių rūšių duoną pagal lietuviškus receptus, vienas akcininkų.
Maskvoje gyvenantys armėnai, taip pat ir H. Petrosianas, įsigijo bendrovės „Daugų sala“ valdomą poilsiavietę netoli Alytaus. Jų planuose – ne tik poilsiavietė, bet ir sporto infrastruktūros objektai, gyvenamieji namai. Akcininkai čia planuoja įrengti futbolo ir žolės riedulio bazę, taip pat plėtoti verslą.
Išsipildė armėno svajonė
„Kai tvirčiau atsistojau ant kojų, pradėjau rimčiau galvoti apie sporto klubą. Dalį uždirbtų pinigų ketinau skirti klubui. Reikėjo laukti net 22 metus, kol išsipildė mano svajonė“, – prisipažino H. Petrosianas.
Pasak Lietuvos žolės riedulio federacijos (LŽRF) prezidento Leonardo Čaikausko, seniai pažįstančio H. Petrosianą, sumanymas labai gražus: verslas turi uždirbti pinigų sportui.
„Hračo atėjimas į šį gražų Lietuvos miestelį mus visus nustebino. Atėjo žmogus ne prašyti, o duoti, su savo idėjomis ir savo lėšomis. Verslininkas žino ko nori. Pavargęs nuo Maskvos triukšmo, jis ramybę nori rasti Dauguose, pasirengęs stiprinti savo sporto klubą“, – teigė L. Čaikauskas.
Kol kas žolės riedulį Dauguose daugiausia žaidžia futbolininkai, treniruojami Alytaus rajono meno ir sporto mokyklos trenerio Sigito Junevičiaus. „Nanseno“ klubui leista dalyvauti Lietuvos B grupės čempionate.
Įamžino norvego atminimą
Kodėl klubas pavadintas Nanseno vardu? Norvegas Fridtjofas Nansenas įkūrė Nacijų lygą ir rūpinosi žmonėmis, žmonijos gerovei skyrė visą savo gyvenimą.
„Šis didis žmogus nepelnytai užmirštas. Jo nuopelnai tokie dideli, kad reikėtų rašyti knygą. Man jis – pats didžiausias sportininkas, buvo nuostabus slidininkas ir čiuožėjas. Būdamas 27 metų jis pirmą sykį istorijoje slidėmis įveikė Grenlandijos ledyną ir tai buvo grandiozinis sporto laimėjimas. Savo sportinius gebėjimus – greitį, ištvermę, stiprybę – jis išnaudojo žmonijos gerovei. Jis – tyrinėtojas ir mokslininkas. 1922 m. norvegui buvo įteikta Nobelio premija, jo vardu pavadinti geografiniai ir astronominiai objektai.
Po Pirmojo pasaulinio karo F. Nansenas padėjo 450 tūkst. karo pabėgėlių, 40 ešalonų jis siuntė humanitarinę pagalbą, sukūrė Nanseno pasus. Šie buvo duodami pabėgėliams, pametusiems savo dokumentus. Pabėgėliais rūpinosi visą savo gyvenimą iki pat mirties 1930 metais. Jis visiems padėjo, Armėnijos tautai taip pat.
Kai 1924 m. F. Nansenas atvažiavo į Armėniją atidaryti Širako kanalo, nusprendė, kad šitai tautai reikia padėti. Kitais metais sukaks 100 metų, kai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, o dar po metų – 100 metų armėnų genocidui. Noriu, kad mano klubas visiems primintų apie F. Nanseną, kiek jis gero padarė žmonėms.
Manau, kad kiekvienas žmogus turi būti dėkingas. Dabar egzistuojantis sportas man nėra labai įdomus. Šūkis „Greičiau, aukščiau, toliau!“ – man neegzistuoja, mano pagrindinis tikslas, filosofija – sąžiningumas, dėkingumas, gerumas“, – pasakojo H. Petrosianas.
Į atidarymą – su dovanomis
Neseniai Dauguose buvo surengtas šio klubo pristatymas ir žolės riedulininkų klinikos. Jose dalyvavo ir H. Petrosianas, L. Čaikauskas, klubo „Žuvėdra“ treneriai Vilija Karalienė, Maksimas Tarasovas ir Artūras Macijauskas.
Svečiai į Daugus atvyko ne tuščiomis – Europos žolės riedulio federacija naujajam klubui padovanojo 15 lazdų ir 15 kamuoliukų, LŽRF prezidentas L. Čaikauskas įteikė 14 komplektų mergaičių sportinės aprangos ir naują krepšį lazdoms laikyti, H. Petrosianas nupirko dar 15 lazdų.
Technologijos ir verslo mokyklos stadione prasidėjo pažintis su žolės rieduliu, svečiai daugiškius mokė žolės riedulio subtilybių. Buvo surengta įvairiausių konkursų.
Klinikas stebėjęs 15 metų Daugų Vlado Mirono gimnazijai vadovaujantis anksčiau buvęs irkluotojas Almantas Jakimavičius įsitikinęs, kad nauja sporto šaka Dauguose turėtų prigyti.
„Mes visą laiką teigiamai žiūrime į sportą ir jaunimo užimtumą. Svarbu, kad jaunimas judėtų, krutėtų ir nesėdėtų prie kompiuterių. Daugai visą laiką garsėjo gražiomis baidarių ir kanojų irklavimo tradicijomis, tačiau dabar susiduria su problemomis ir pergalių sumažėjo.
Žaisti žolės riedulį turime visas sąlygas. Daugai – nedidelis miestelis, mūsų gimnazijoje mokosi truputį daugiau nei 300 moksleivių, didelio sporto šakų pasirinkimo nėra – kaip ir visa Lietuva žaidžiame krepšinį, futbolą, irkluojame. Ir staiga – žolės riedulys, kardinalus posūkis 180 laipsnių.
Jeigu žmonės investuoja, tai kažko tikisi ir, manau, jiems turi pasisekti. Mums, daugiškiams, žolės riedulys – maloni staigmena. Viliuosi, kad ir gimnazijoje, ir Technologijos ir verslo mokykloje atsiras daug norinčiųjų jį žaisti“, – sakė A. Jakimavičius.
Vyks tarptautinis turnyras
Lapkričio viduryje klubas „Nansenas“ planuoja surengti tarptautinį žolės riedulio ir futbolo turnyrą, skirtą F. Nanseno gimimo dienai paminėti. Į turnyrą bus kviečiamos viena kitai ne itin draugiškos šalys.
Tarkime, vieną komandą sudarytų Armėnijos ir Azerbaidžano, kitą – Rusijos ir Gruzijos, trečią – Graikijos ir Turkijos, ketvirtą – Kroatijos ir Serbijos sportininkai.
„Šio turnyro pagrindinis tikslas– suvienyti žmones, kad jie nesipyktų“, – sakė Lietuvoje svajonę įgyvendinęs armėnas H. Petrosianas.
„Man metai, praleisti su žolės rieduliu, paliko savotišką prisiminimą. Kai mano vadovaujama moterų komanda 1981 m. pateko į SSRS čempionato pirmąją lygą, Armėnijoje įvyko žemės drebėjimas, per kurį žuvo mano sesuo su 11-mečiu sūneliu. Tada tariau, kad sau namo nestatysiu, o gyvensiu dėl žmonių ir jiems padėsiu.
Vis galvojau apie žolės riedulį. Tačiau po žemės drebėjimo tesugebėjome surinkt vos 54 mergaites. Kai 1991 m. pelnėme teisę žaisti SSRS aukščiausios lygos čempionate, sugriuvo Sovietų Sąjunga“, – prisiminė H. Petrosianas.
Verslą pradėjo Maskvoje
Būdami 30 metų, Hračas ir Grantas Petrosianai tapo Armėnijos nusipelniusiais treneriais. Kai sugriuvo sovietų imperija, Armėnijos žolės rieduliui atėjo sunkios dienos, nebuvo kam išlaikyti komandos. H. Petrosianas išvyko į Maskvą ir tapo verslininku. Dabar jis – bendrovės „Tradicija L“, kepančios keturių rūšių duoną pagal lietuviškus receptus, vienas akcininkų.
Maskvoje gyvenantys armėnai, taip pat ir H. Petrosianas, įsigijo bendrovės „Daugų sala“ valdomą poilsiavietę netoli Alytaus. Jų planuose – ne tik poilsiavietė, bet ir sporto infrastruktūros objektai, gyvenamieji namai. Akcininkai čia planuoja įrengti futbolo ir žolės riedulio bazę, taip pat plėtoti verslą.
Išsipildė armėno svajonė
„Kai tvirčiau atsistojau ant kojų, pradėjau rimčiau galvoti apie sporto klubą. Dalį uždirbtų pinigų ketinau skirti klubui. Reikėjo laukti net 22 metus, kol išsipildė mano svajonė“, – prisipažino H. Petrosianas.
Pasak Lietuvos žolės riedulio federacijos (LŽRF) prezidento Leonardo Čaikausko, seniai pažįstančio H. Petrosianą, sumanymas labai gražus: verslas turi uždirbti pinigų sportui.
„Hračo atėjimas į šį gražų Lietuvos miestelį mus visus nustebino. Atėjo žmogus ne prašyti, o duoti, su savo idėjomis ir savo lėšomis. Verslininkas žino ko nori. Pavargęs nuo Maskvos triukšmo, jis ramybę nori rasti Dauguose, pasirengęs stiprinti savo sporto klubą“, – teigė L. Čaikauskas.
Kol kas žolės riedulį Dauguose daugiausia žaidžia futbolininkai, treniruojami Alytaus rajono meno ir sporto mokyklos trenerio Sigito Junevičiaus. „Nanseno“ klubui leista dalyvauti Lietuvos B grupės čempionate.
Įamžino norvego atminimą
Kodėl klubas pavadintas Nanseno vardu? Norvegas Fridtjofas Nansenas įkūrė Nacijų lygą ir rūpinosi žmonėmis, žmonijos gerovei skyrė visą savo gyvenimą.
„Šis didis žmogus nepelnytai užmirštas. Jo nuopelnai tokie dideli, kad reikėtų rašyti knygą. Man jis – pats didžiausias sportininkas, buvo nuostabus slidininkas ir čiuožėjas. Būdamas 27 metų jis pirmą sykį istorijoje slidėmis įveikė Grenlandijos ledyną ir tai buvo grandiozinis sporto laimėjimas. Savo sportinius gebėjimus – greitį, ištvermę, stiprybę – jis išnaudojo žmonijos gerovei. Jis – tyrinėtojas ir mokslininkas. 1922 m. norvegui buvo įteikta Nobelio premija, jo vardu pavadinti geografiniai ir astronominiai objektai.
Po Pirmojo pasaulinio karo F. Nansenas padėjo 450 tūkst. karo pabėgėlių, 40 ešalonų jis siuntė humanitarinę pagalbą, sukūrė Nanseno pasus. Šie buvo duodami pabėgėliams, pametusiems savo dokumentus. Pabėgėliais rūpinosi visą savo gyvenimą iki pat mirties 1930 metais. Jis visiems padėjo, Armėnijos tautai taip pat.
Kai 1924 m. F. Nansenas atvažiavo į Armėniją atidaryti Širako kanalo, nusprendė, kad šitai tautai reikia padėti. Kitais metais sukaks 100 metų, kai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, o dar po metų – 100 metų armėnų genocidui. Noriu, kad mano klubas visiems primintų apie F. Nanseną, kiek jis gero padarė žmonėms.
Manau, kad kiekvienas žmogus turi būti dėkingas. Dabar egzistuojantis sportas man nėra labai įdomus. Šūkis „Greičiau, aukščiau, toliau!“ – man neegzistuoja, mano pagrindinis tikslas, filosofija – sąžiningumas, dėkingumas, gerumas“, – pasakojo H. Petrosianas.
Į atidarymą – su dovanomis
Neseniai Dauguose buvo surengtas šio klubo pristatymas ir žolės riedulininkų klinikos. Jose dalyvavo ir H. Petrosianas, L. Čaikauskas, klubo „Žuvėdra“ treneriai Vilija Karalienė, Maksimas Tarasovas ir Artūras Macijauskas.
Svečiai į Daugus atvyko ne tuščiomis – Europos žolės riedulio federacija naujajam klubui padovanojo 15 lazdų ir 15 kamuoliukų, LŽRF prezidentas L. Čaikauskas įteikė 14 komplektų mergaičių sportinės aprangos ir naują krepšį lazdoms laikyti, H. Petrosianas nupirko dar 15 lazdų.
Technologijos ir verslo mokyklos stadione prasidėjo pažintis su žolės rieduliu, svečiai daugiškius mokė žolės riedulio subtilybių. Buvo surengta įvairiausių konkursų.
Klinikas stebėjęs 15 metų Daugų Vlado Mirono gimnazijai vadovaujantis anksčiau buvęs irkluotojas Almantas Jakimavičius įsitikinęs, kad nauja sporto šaka Dauguose turėtų prigyti.
„Mes visą laiką teigiamai žiūrime į sportą ir jaunimo užimtumą. Svarbu, kad jaunimas judėtų, krutėtų ir nesėdėtų prie kompiuterių. Daugai visą laiką garsėjo gražiomis baidarių ir kanojų irklavimo tradicijomis, tačiau dabar susiduria su problemomis ir pergalių sumažėjo.
Žaisti žolės riedulį turime visas sąlygas. Daugai – nedidelis miestelis, mūsų gimnazijoje mokosi truputį daugiau nei 300 moksleivių, didelio sporto šakų pasirinkimo nėra – kaip ir visa Lietuva žaidžiame krepšinį, futbolą, irkluojame. Ir staiga – žolės riedulys, kardinalus posūkis 180 laipsnių.
Jeigu žmonės investuoja, tai kažko tikisi ir, manau, jiems turi pasisekti. Mums, daugiškiams, žolės riedulys – maloni staigmena. Viliuosi, kad ir gimnazijoje, ir Technologijos ir verslo mokykloje atsiras daug norinčiųjų jį žaisti“, – sakė A. Jakimavičius.
Vyks tarptautinis turnyras
Lapkričio viduryje klubas „Nansenas“ planuoja surengti tarptautinį žolės riedulio ir futbolo turnyrą, skirtą F. Nanseno gimimo dienai paminėti. Į turnyrą bus kviečiamos viena kitai ne itin draugiškos šalys.
Tarkime, vieną komandą sudarytų Armėnijos ir Azerbaidžano, kitą – Rusijos ir Gruzijos, trečią – Graikijos ir Turkijos, ketvirtą – Kroatijos ir Serbijos sportininkai.
„Šio turnyro pagrindinis tikslas– suvienyti žmones, kad jie nesipyktų“, – sakė Lietuvoje svajonę įgyvendinęs armėnas H. Petrosianas.