Lietuvos futbolo rinktinė šiandien 18.30 Vilniuje LFF stadione susitiks su Latvijos ekipa. Šiame mače spręsis, kuri komanda užims ketvirtąją, kuri - penktąją vietą Pasaulio čempionato atrankos G grupėje.
Tai bus priešpaskutinės rinktinės rungtynės šiame atrankos etape. Paskutinį susitikimą lietuviai žais antradienį Kaune su Bosnijos ir Hercegovinos komanda.
"Gaziantepsor" futbolininkas Darvydas Šernas iš Turkijos į Lietuvą atskrido likus dienai iki rinktinės treniruočių stovyklos. Per tą laisvą dieną saugas spėjo ir pamedžioti: "Kadangi anksčiau grįžau iš Turkijos, kartu su Vytautu Lukša ėjome medžioti ančių. Labai smagiai praleidome laiką. Sumedžiojau keletą paukščių."
D.Šernas neslėpė - būtent jis užkrėtė savo gerą draugą V.Lukšą medžioklės virusu: "Vytautas žinojo, kad aš medžioju, vėliau jį ėmiau vežiotis į medžiokles. Galiu sakyti, kad jis - mano mokinys. Kai tik kartu turime laisvo laiko, einame medžioti. Dažniausia žiemą ir per vasaros atostogas", - kalbėjo D. Šernas.
Baltarusijos "klubo Gomel" saugo V. Lukša, kuris pavasarį ir vasarą atstovavo Lietuvos rinktinei, nuo rudens į nacionalinę komandą nekviečiamas.

Pats 29 metų D. Šernas medžioklėse - nuo vaikystės. "Su tėte pradėjau gal nuo šešerių metų. Ne šaudyt, aišku. Bet kartu važiuodavau, mačiau visą procesą - kaip kas vyksta. O pats nuo aštuoniolikos medžioti pradėjau. Taip kad stažą jau turiu nemažą", - kalbėjo futbolininkas. Jis prisipažino, kad apie medžioklę galėtų kalbėti tris paras. Futbolą D. Šernas laiko darbu, o medžioklę - maloniu laisvalaikiu.
D. Šernas mėgsta medžioti ir žvėris, ir paukščius. O didžiausias jo laimikis - raguotas elnio patinas.
"Šernus medžioti patinka ypatingai. Tai viena mėgiamiausių mano medžioklių. Su dideliu kolektyvu, žiemą, kai daug sniego, labai šalta, šunys loja. O Šernas stovi ant linijos ir laukia pasirodant kitų šernų - labai įspūdinga medžioklė", - šypsojosi D. Šernas.
Tam, kad galėtum būti medžiotoju, vien šautuvo. Reikia turėti medžiotojo pažymėjimą, prieš kurį gaunant reikia išlaikyti egzaminą, turėti turėti medžioklės lapus, licencijas.
"Tvarka - ir turi būti tvarka. Be jos, kaip ir futbolo aikštėje - nepasieksi nieko", - įsitikinęs D. Šernas.
Tą tvarką sąlygoja tam tikra medžioklės kultūra. "Medžioji tik tai, kas tuo metu leidžiama. Mes saugojam pateles, atrenkama selekcinius žvėris. Medžiotojas-selekcininkas turi atskirti patiną nuo patelės. Tam jis ir yra selekcininkas. Darai atranką, kuris jaunas, kuris senesnis, paliegęs. Į medžioklės kultūrą įeina drabužiai, pats procesas.Turi būti medžioklės kultūra.", - pasakojo D. Šernas.
Futbolininkas po miškus su šautuvu vaikšto ne tik Lietuvoje. Radęs laiko Turkijoje, jis bando savo medžioklio įgūdžius ir tenai.
"Vieną kartą teko medžioti Turkijoje - putpeles. Pas mus ten yra labai karšta ir didelių žvėrių aplinkui nėra, nes 300 kilometrų aplink nėra vandens. Niekas ir negyvena", - pasakojo Lietuvos rinktinės žaidėjas.
Laimikį futbolininkas suvalgo. "Sumedžioji žvėrį, apdoroji ir valgai. Kaip ir prieš milijoną metų žmonės medžiojo žvėris dėl mėsos, taip ir dabar", - kalbėjo D. Šernas.
Paklaustas ar jam negaila žudyti gyvūnų, D. Šernas atsakė: "Tikrai ne. Manau, kad tai yra normali atranka. Mes saugojame ir šeriam žvėris. Žiemą, kai daug sniego, vežame į mišką pašarus. Tai normalus procesas. Žmonės medžioja milijonus metų ir tai nieko nuostabaus."