Konferencijoje dalyvavo per 50 draugijos sporto bazių, sporto klubų, kolektyvų atstovų. Konferencija prasidėjo iškilminga dalimi – buvo pagerbti draugijos jubiliatai ir sukaktuvininkai. „Žalgirio“ draugijos prezidentas Vytas Nėnius Padėkos raštus įteikė Kęstui Vitkauskui, Viktorui Ustylai, Ramunei Gilienei, Eimantui Masiulioniui, Gintautui Janušauskui, Romualdui Budrioniui, Bronislavui Pliavgai, Mykolui Senkevičiui ir Jonui Mikailioniui.
Konferencijos svečias – buvęs ilgametis Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkas, o dabar VŠĮ Sporto informacijos centro direktorius Zigmantas Motiekaitis pasidalijo mintimis, kaip buvo leidžiamas unikalus dviejų tomų leidinys „Lietuvos sporto enciklopedija“, kuriame nemažai vietos skiriama ir „Žalgirio“ sporto draugijai bei jo labiausiai nusipelniusiems žmonėms.
Pagrindinis šio leidinio sumanytojas – tuometis Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Vytas Nėnius. Pasak Z. Motiekaičio, abiejuose tomuose yra pristatyta apie 3 tūkst. biografijų, 1000 – sporto organizacijų, sporto klubų ir kolektyvų.
Buvo dirbama septynerius metus. Dabar nuolat pildoma internetinė enciklopedija ir galvojama apie trečiojo tomo leidybą.
TRADICIJOS. Praėjusius „Žalgirio“ draugijos metus apžvelgė jos prezidentas V. Nėnius. Jis akcentavo, kad skaudžių momentų nebuvo, draugija tęsė savo tradicijas. Žalgiriečiams didžiuliame ekrane buvo parodytos nuotraukos iš jų žaidynių, taip pat sporto bazių veiklos.
Draugija keturis kartus per metus, atsižvelgdama į poreikius, rengia savo prezidiumo posėdžius, per kuriuos aptaria pagrindines aktualijas - programas, sporto bazių plėtrą, organizacinius klausimus.
„Draugija nuo 1990 metų puoselėja susiformavusias sporto tradicijas, kada Žalgirio mūšio jubiliejaus proga Griunvaldo lauke buvo uždegta ugnis ir atnešta į Vilniaus „Žalgirio“ stadioną, Katedros koplyčioje monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas pašventino draugijos vėliavą, ir prasidėjo žalgiriečių sporto žaidynės, kurios nuo to laiko vyksta kasmet. Mūsų sporto klubai veikia daugiau kaip 30 savivaldybių, o praktiškai visose savivaldybėse turime neregistruotų sporto klubų, kurie deleguoja savo sportininkus į žalgiriečių žaidynes ir kitas varžybas. Sporto organizacija gyva savo renginiais. Jų namie turime pakankamai daug, per metus apie 230 - naudojame draugijos, savivaldybių, biudžeto, rėmėjų lėšas“, - kalbėjo V. Nėnius.
Be sporto žaidynių, kurias kasmet stengiamasi surengti skirtinguose miestuose, per pastaruosius dvejus metus rajonų grupės varžybos vyksta Palangoje per Lietuvos sporto asociacijos „Sportas visiems“ festivalį.
„Jeigu Palanga pasistatys dar dviejų sporto salių kompleksą, tai kitų metų pavasarį pajūryje vėl surengime draugijos žaidynių finalines varžybas“, - kalbėjo V. Nėnius.

TRADICIJOS. Kartu su atskirų sporto šakų federacijomis vyksta draugijos taurės varžybos. Tai – vandensvydžio, stendinio šaudymo, regbio turnyrai, per irklavimo aštuonviečių ir jaunųjų penkiakovininkų varžybas pagerbiami buvę ilgamečiai draugijos pirmininkai Algirdas Slanksnys ir Viktoras Želvys. Savo varžybas rengia klubai, kolektyvai.
Gimsta ir naujos tradicijos – tarkime, Žemaitijos „Žalgirio“ krepšinio taurės varžybos, kuriose dalyvauja daugiau kaip 10 komandų. Tai – ilgamečio draugijos prezidiumo nario jurbarkiečio Petro Valučio iniciatyva.
Žalgiriečių žiemos sporto žaidynės kasmet vykdavo Ignalinoje, tačiau šiemet jas norėtų surengti ir Anykščiai. Dėl drausmės per varžybas imamas starto mokestis, kad komandos, užsiregistravusios dalyvauti, atvyktų į varžybas ir jos nebūtų sujauktos.
MEDALIAI. Aktyvūs žalgiriečiai ir tarptautiniuose renginiuose, jie yra Pasaulio mėgėjų sporto konfederacijos nariai, kasmet bando jėgas su visų kontinentų sportininkais. Šiemet draugijos plaukikai rungtyniavo III Pasaulio mėgėjų sporto žaidynėse Bulgarijoje.
„Iš tenai mūsų sportininkai parsivežė kibirą aukso ir po pusę kibiro sidabro bei bronzos medalių – 12 aukso, 7 sidabro ir 9 bronzos laimikius. Tuo pačiu metu Prahoje vyko Europos mėgėjų sporto žaidynės, kuriose dalyvavo apie 130 žalgiriečių. Gerai pasirodė mūsų krepšinio, rankinio komandos. Renginys buvo įspūdingas, iš visos Europos suvažiavo 8,5 tūkst. sportininkų“, - kalbėjo V. Nėnius.
SPORTO BAZĖ. Draugijos prezidentas savo pranešime didelį dėmesį skyrė sporto bazėms, kurių nemažai praėjusiais metais buvo renovuotos. Savo eilės laukia Šiaulių jachtklubas ir Slidinėjimo bazė, Trakų irklavimo bazė, kiti objektai, kurie bus renovuojami. Sporto objektai – didelis draugijos rūpestis, nes joms renovuoti reikalingi nemaži pinigai.
„Kartais geriau investuoti į žmones, o ne sporto bazes, kurios pelno neduoda“, - sakė V. Nėnius.
Draugijos viceprezidentas Algis Vasiliauskas akcentavo, kad dauguma jų sporto bazių perduotos savivaldybėms, nes draugijai jas sunku išlaikyti. „Su dideliu nerimu ir viltimi laukiame 2014 metų, kada atsidarys 2014-2020 metų Europinių fondų durys, draugijos lauks nauji iššūkiai“, - teigė A. Vasiliauskas.
VIEŠINIMAS. Draugijos viceprezidentas, Vilniaus dirbančiųjų sporto klubų sąjungos „Žalgiris“ pirmininkas Romualdas Budrionis pasidalijo patirtimi, kaip gyvuoja jo vadovaujamas klubas.
„Vilniaus sporto klubų specialistus tobulino danai, patirtis labai graži, tačiau nieko panašaus negalima įgyvendinti praktiškai, tiktai teoriškai. Danijos sporto klubams skiriama 30 proc. lėšų iš loterijų, o, tarkime, mano klubas iš savivaldybės masiniam sportui negavo nė lito. Tad kaip mums surengti kasmetinių 14 renginių. Kitąmet vyks jau 25-asias mūsų bėgimas Valstybės dienai paminėti, norisi jų gražiai organizuoti, bet iškils pinigų problema“, - sakė R. Budrionis.
Jurbarkietis Petras Valutis pasidalijo patirtimi, kaip organizuojami sporto renginiai Tauragės apskrityje, gimsta naujos tradicijos. Vienas labiausiai pavykusių – Žemaitijos „Žalgirio“ krepšinio lyga, kuri rengiama savo pinigais.
VŠĮ „Sporto leidinių grupė“ direktorius Artūras Gimžauskas kvietė žalgiriečius labiau viešintis „Sporto“ laikraštyje ir portaluose sportas.info ir sportuojam.lt.