| Ingvaras Butautas | 2013 m. lapkričio 18 d. 16:26 |
"Pasiekimai priklauso ne tik nuo žmogaus"
Geriausio Lietuvos raitelio Beno Gutkausko tėvas, LŽSS prezidentas Gediminas Gutkauskas atmetė galimybę jo sūnui atstovauti kitai šaliai
Geriausias Lietuvos raitelis Benas Gutkauskas - vienintelis žirginio sporto atstovas, įrašytas į Rio de Žaneiro žaidynių Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų sąrašą.
Raitelio, kuriam labai nedaug trūko, kad patektų į 2012 m. žaidynes Londone, tėvas, Lietuvos žirginio sporto sąjungos prezidentas Gediminas Gutkauskas sako, kad šiuo metu Lietuvoje nėra kam konkuruoti su Benu.
"Aišku turime ir kitų pajėgių raitelių, bet jiems trūksta stabilumo. Galėtume į tą rinktinę surašyti ir dešimt kandidatų, tačiau realus kandidatas šiai dienai yra tik vienas. Tas, suprantama, iki olimpiados gali pasikeisti. Kaip lems fortūna, kaip seksis žirgams. Pasiekimai ne vien nuo žmogaus priklauso", - kalbėjo G. Gutkauskas.
Iš 29 Centrinės-Ryto Europos zonos šalių į olimpines žaidynes pateks tik trys geriausi konkūrinio jojimo atstovai. Atranka į olimpines žaidynes dar nėra prasidėjusi, ji prasidės 2014-aisiais, o veikiausia - net 2015-aisiais metais.
"Benas yra pasiruošęs ar dieną, ar naktį. Svarbu, kad geros formos būtų žirgas. Ir būtų ne vienas žirgas. Nes juk: ar trauma, ar žirgas kiek prastesnės formos, tad reikia atsarginio. Čia kaip pas krepšininkus ar futbolininkus - atsarginių suolelis. Tam, kad žirgas galėtų dalyvauti olimpinėse žaidynėse, jis turi turėti kvalifikaciją", - pasakojo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto narys G. Gutkauskas.
Jeigu žirgas, kuris įrodė galįs būti olimpiečiu, dėl kokių nors priežasčių negalėtų startuoti, raitelis jį gali pakeisti nebent kitu, olimpinę licenciją turinčiu žirgu. "Jeigu neturi dar vieno kvalifikuoto žirgo, tada tenka nebent nuomotis arba pirkti kitą žirgą, kuris turi kvalifikaciją, ją pasiekęs su kitu raiteliu", - aiškino LŽSS prezidentas.
Tad raiteliams dalyvaujant įvairiose tarptautinėse varžybose, sportininkai savo keturkojus partnerius visur vežasi su savimi, skirtingai nei penkiakovėje, kur žirgus parūpina varžybų organizatoriai. Anot G. Gutkausko, žirgus dažniausiai tenka vežti savo transportu.
"Toliausiai esame buvę Donecke ir La Korunijoje. Važiuoji, pakeliui žirgus nuvedi į arklides - kaip į viešbutį", - kalbėjo LŽSS vadovas.
Suprantama į Amerikos žemyną - Rio de Žaneirą - žirgo automobiliu nenuveši.
"Specialiais lėktuvais skraidinami konteineriai su žirgų gardais. Kartu skrenda arklininkas, sėdi prie gardo visą kelionę ir stebi. Nieko blogo žirgui nuo to neatsitinka, tik kad brangus malonumas - 7000 eurų kainuoja nuskraidinti vieną žirgą. Ir po to dar karantinas. Bet svarbu į olimpines žaidynes pakliūti, tada žirgo nugabenimas tikrai nebus didelė problema..." - pasakojo G. Gutkauskas.
Pernai rugpjūčio pabaigoje B.Gutkauskas patyrė labai sunkią traumą. Griuvus kartu su žirgu, jam trūko kojos ir peties raiščiai, išniro peties kaulas, buvo sutrenkti smegenys.
Raitelis jau atsigavęs po traymos, dalyvauja varžybose ir nejaučia traumos pasekmių. Tiesa, šiuo metu raitelių vasaros sezons jau baigėsi. "Dabar vyksta perėjimas į maniežą. Pagrindinės varžybos vyks tik pavasarį - kovo pabaigoje. Rudenį ir žiemą žirgams duodamas poilsis, jie vakcinuojami nuo ligų, po ko jiems kurį laiką negalima sportuoti. Po to prasideda pasiruošimas pavasario startui. O atrankos į olimpiadą taškai renkami tik vasaros varžybose. Jokiu būdu ne maniežuose", - aiškino LŽSS prezidentas.
Prieš Londono olimpiadą B. Gutkauskas buvo gavęs finansiškai patrauklių siūlymų iš Ukrainos, Rusijos, Azerbaidžano natūralizuotis ir atstovauti šioms šalims. Tada G. Gutkauskas kalbėjo, kad nors nenoriai, jiedu su sūnumi svarstą tuos pasiūlymus. Tačiau dabar situacija - visiškai kitokia.
"Dabar nėra net tokių minčių. Normaliai sutariame su LTOK, geranoriškai į mus žiūri Kūno kultūros ir sporto departamantas. Viskas stabilizavosi. Praktiškai, dabar nėra ir pasiūlymų. Jų buvo, bet po to, kai mes juos visus atmetėme, nelabai kas ir bando siūlyti", - tikino geriausio Lietuvos raitelio tėvas.
"Aišku turime ir kitų pajėgių raitelių, bet jiems trūksta stabilumo. Galėtume į tą rinktinę surašyti ir dešimt kandidatų, tačiau realus kandidatas šiai dienai yra tik vienas. Tas, suprantama, iki olimpiados gali pasikeisti. Kaip lems fortūna, kaip seksis žirgams. Pasiekimai ne vien nuo žmogaus priklauso", - kalbėjo G. Gutkauskas.
Iš 29 Centrinės-Ryto Europos zonos šalių į olimpines žaidynes pateks tik trys geriausi konkūrinio jojimo atstovai. Atranka į olimpines žaidynes dar nėra prasidėjusi, ji prasidės 2014-aisiais, o veikiausia - net 2015-aisiais metais.
"Benas yra pasiruošęs ar dieną, ar naktį. Svarbu, kad geros formos būtų žirgas. Ir būtų ne vienas žirgas. Nes juk: ar trauma, ar žirgas kiek prastesnės formos, tad reikia atsarginio. Čia kaip pas krepšininkus ar futbolininkus - atsarginių suolelis. Tam, kad žirgas galėtų dalyvauti olimpinėse žaidynėse, jis turi turėti kvalifikaciją", - pasakojo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto narys G. Gutkauskas.
Jeigu žirgas, kuris įrodė galįs būti olimpiečiu, dėl kokių nors priežasčių negalėtų startuoti, raitelis jį gali pakeisti nebent kitu, olimpinę licenciją turinčiu žirgu. "Jeigu neturi dar vieno kvalifikuoto žirgo, tada tenka nebent nuomotis arba pirkti kitą žirgą, kuris turi kvalifikaciją, ją pasiekęs su kitu raiteliu", - aiškino LŽSS prezidentas.
Tad raiteliams dalyvaujant įvairiose tarptautinėse varžybose, sportininkai savo keturkojus partnerius visur vežasi su savimi, skirtingai nei penkiakovėje, kur žirgus parūpina varžybų organizatoriai. Anot G. Gutkausko, žirgus dažniausiai tenka vežti savo transportu.
"Toliausiai esame buvę Donecke ir La Korunijoje. Važiuoji, pakeliui žirgus nuvedi į arklides - kaip į viešbutį", - kalbėjo LŽSS vadovas.
Suprantama į Amerikos žemyną - Rio de Žaneirą - žirgo automobiliu nenuveši.
"Specialiais lėktuvais skraidinami konteineriai su žirgų gardais. Kartu skrenda arklininkas, sėdi prie gardo visą kelionę ir stebi. Nieko blogo žirgui nuo to neatsitinka, tik kad brangus malonumas - 7000 eurų kainuoja nuskraidinti vieną žirgą. Ir po to dar karantinas. Bet svarbu į olimpines žaidynes pakliūti, tada žirgo nugabenimas tikrai nebus didelė problema..." - pasakojo G. Gutkauskas.
Pernai rugpjūčio pabaigoje B.Gutkauskas patyrė labai sunkią traumą. Griuvus kartu su žirgu, jam trūko kojos ir peties raiščiai, išniro peties kaulas, buvo sutrenkti smegenys.
Raitelis jau atsigavęs po traymos, dalyvauja varžybose ir nejaučia traumos pasekmių. Tiesa, šiuo metu raitelių vasaros sezons jau baigėsi. "Dabar vyksta perėjimas į maniežą. Pagrindinės varžybos vyks tik pavasarį - kovo pabaigoje. Rudenį ir žiemą žirgams duodamas poilsis, jie vakcinuojami nuo ligų, po ko jiems kurį laiką negalima sportuoti. Po to prasideda pasiruošimas pavasario startui. O atrankos į olimpiadą taškai renkami tik vasaros varžybose. Jokiu būdu ne maniežuose", - aiškino LŽSS prezidentas.
Prieš Londono olimpiadą B. Gutkauskas buvo gavęs finansiškai patrauklių siūlymų iš Ukrainos, Rusijos, Azerbaidžano natūralizuotis ir atstovauti šioms šalims. Tada G. Gutkauskas kalbėjo, kad nors nenoriai, jiedu su sūnumi svarstą tuos pasiūlymus. Tačiau dabar situacija - visiškai kitokia.
"Dabar nėra net tokių minčių. Normaliai sutariame su LTOK, geranoriškai į mus žiūri Kūno kultūros ir sporto departamantas. Viskas stabilizavosi. Praktiškai, dabar nėra ir pasiūlymų. Jų buvo, bet po to, kai mes juos visus atmetėme, nelabai kas ir bando siūlyti", - tikino geriausio Lietuvos raitelio tėvas.