| Marytė Marcinkevičiūtė | 2013 m. gruodžio 2 d. 19:56 |
Pergalės laidas – komandinis žaidimas
Lietuvos jaunių ir jaunimo vaikinų vandensvydžio komandos žaidžia sėkmingai, todėl vis garsiau kalbama apie galimybę atgaivinti vyrų rinktinę
16-asis Europos Šiaurės ir Baltijos šalių jaunimo ir jaunių vandensvydžio čempionatas Elektrėnuose baigėsi Lietuvos sportininkų pergalėmis.
Abi mūsų šalies komandos finale nugalėjo švedus. Jaunių rinktinė, vadovaujama vyr. trenerio Tado Pašuko, varžovus įveikė 8:2, o jaunimas (vyr. treneris Nerijus Papaurėlis) – 6:4. Pirmą sykį Lietuvos vandensvydžio istorijoje per šį čempionatą abi mūsų komandos pelnė aukso medalius.
Žiūrovai audringai sutiko nugalėtojus. Tribūnose skambėjo „Joja, joja lietuvaičiai!“. Į baseiną buvo įmestas mūsų trenerių štabas – vilniečiai Nerijus Papaurėlis ir Tadas Pašukas bei alytiškis Tomas Vainikonis. Netrukus vandenyje su medaliais bei taurėmis atsidūrė ir abiejų komandų žaidėjai.
GERIAUSI. Lietuvos jaunimo rinktinės geriausiu čempionato žaidėju pripažintas vartininkas, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos vienuoliktokas Raimondas Kazlauskas. Vandensvydžio pratybas jis lanko ketvirtus metus, žaidė puolėjo pozicijoje, o vartus gina vos antrą sezoną.
Jaunių komandoje geriausiu pripažintas 15-metis puolėjas, Vilniaus „Gabijos“ gimnazistas Marius Jakimčikas, kuris vandensvydį žaidžia septintus metus. Jam ypač sėkmingos buvo finalinės rungtynės su švedais, kai pelnė net šešis įvarčius.
„Tai mano rekordas per tokio svarbumo rungtynes, tiek daug įvarčių per vieną susitikimą niekada nesu pasiekęs. Vandensvydyje man patinka viskas – ir gintis, ir atakuoti, tai labai gražus, patrauklus žaidimas. Čempionato išvakarėse truputį sirguliavau, į varžybas atvažiavau netgi viena diena vėliau, tačiau vandenyje užmiršau visus negalavimus“, - sakė M. Jakimčikas.
PIRMIEJI. Lietuvos vandensvydžio federacijos generalinis sekretorius Rolandas Vizgirda, šias pareigas einantis jau 33 metus, puikiai mena, kokie buvo pirmieji šio įdomaus turnyro žingsniai.
„Mes pirmieji iš visų sporto šakų įkūrėme Baltijos šalių lygą, nors net nesame įtraukti į Baltijos jūros šalių žaidynes, nes vandensvydis nėra prioritetinė sporto šaka Lietuvoje. Iš pradžių nutarėme, kad lygoje žais ir rinktinės, ir klubai. Varžybos vykdavo tiktai Švedijoje, pagrindiniai turnyro organizatoriai buvo šviesaus atminimo tarptautinės kategorijos teisėjai broliai dvyniai Tomas ir Giarfas Larsai.
Tada reprezentacinė mūsų meistrų komanda Kauno „Banga“ atsisakė dalyvauti SSRS čempionate ir jai lygos varžybos Švedijoje buvo ypač naudingos. Ilgainiui atsirado Europos Šiaurės ir Baltijos šalių čempionatas, kuriame pradėjo rungtyniauti jaunimas, jauniai, jaunučiai ir netgi merginos.
Tačiau mes nesame finansiškai pajėgūs ir jėgas bando tiktai dvi mūsų komandos – jaunimas ir jauniai. Lietuvoje mergaitės irgi žaidžia vandensvydį, tačiau jos pratybas lanko Vilniuje, Kaune, Elektrėnuose, jas reikia suburti į rinktinę, kartu treniruotis, o tai sudėtinga. Be to, mes vienu metu neturime galimybių surengti keturių grupių varžybų, nėra tokių sąlygų, kokias turi danai ar švedai“, - sakė R. Vizgirda.
Jau 10 metų, kai Europos Šiaurės ir Baltijos šalių čempionatai vyksta skirtingose šalyse, komandos važinėja vienos pas kitas. Šiais metais čempionatas turėjo vykti Norvegijoje, tačiau tenai nebaigtas statyti naujas 50 m ilgio plaukimo baseinas, tad varžybos antrą kartą buvo surengtos Elektrėnuose.
DŽIAUGSMAS. Pirmiausiai aukso medalius iškovojo Lietuvos jaunių rinktinė. „Pergale labai džiaugiuosi, tačiau labai mažai turime kiek didesnio meistriškumo žaidėjų. Visas krūvis teko 7-8 sportininkams. Kažkodėl atsisakė rinktinei atstovauti vilnietis Karolis Paulauskas, kuris komandai buvo reikalingas“, - sakė rinktinės vyr. treneris Tadas Pašukas.
Komandoje – Vilniaus (6) , Kauno (4), Alytaus (1) ir Elektrėnų (2) vandensvydininkai. Sportininkams buvo surengtos dvi mokomosios treniruočių stovyklos. Čempionate nugalėtos Danijos 7:4, Švedijos 6:4 ir Suomijos 12:8 komandos, o didžiajame finale – dar kartą švedai 8:2.
Sėkmingai žaidė rezultatyvusis vilnietis M. Jakimčikas, alytiškis Lukas Baliulevičius ir kaunietis Jurijus Golinokas. „Šie trys žaidėjai galėtų padėti ir jaunimo rinktinei, tačiau tada būtų sudėtinga sudaryti Lietuvos jaunių komandą. Mums nebuvo svarbios rungtynės su danais, leidau pažaisti visiems žaidėjams. Kurioje grandyje geriausiai žaidėme? Gynyboje. Per finalines rungtynes nė vienas mūsų žaidėjas nebuvo išvarytas iš baseino“, - sakė T. Pašukas, kuris dar pats neseniai žaidė vandensvydį, o dabar penktus metus dirba treneriu.
Sėkmingai į komandą įsijungdavo kairiarankis vilnietis Maksimas Makarovas. Rungtynes stebėjo ir jo tėvas Igoris Makarovas, kuris džiaugėsi, kad sūnus pasirinko būtent vandensvydį, nes kiekvienais metais vis labiau stiprėja.
Jaunųjų vandensvydininkų pergale ypač džiaugėsi antrus metus Elektrėnuose vandensvydžio treneriu dirbantis Liudas Putrimas, kurio du auklėtiniai 15-mečiai Edvinas Barodulinas ir Simonas Baleišis laimėjo savo pirmuosius čempionų aukso medalius. Elektrėnuose jau treniruojasi 30 jaunųjų vandensvydininkų, yra suburtos dvi grupės.
KETVIRTĄ KARTĄ. Lietuvos jaunimo rinktinė čempionų vardus iškovojo ketvirtą kartą iš eilės. Tačiau šiemet, pasak rinktinės vyr. trenerio N.Papaurėlio, pergalė buvo bene sunkiausia, kadangi daugiau kaip pusė žaidėjų buvo vienais metais jaunesni už varžovus, o kiti dėl įvairių priežasčių (mokslo, sveikatos) treniravosi ne tiek, kiek reikėtų, rengiantis tokio rango varžyboms.
Danai nugalėti 9:6 , suomiai - 5:4 (varžovai pirmavo 3:0), pirmoji kova švedams pralaimėta 7:8 ir tiktai norvegai sutriuškinti 22:2. Finale Lietuvos rinktinei švedus pavyko įveikti 6:4.
Jaunimui buvo surengtos dvi trumpos treniruočių stovyklos, kurios davė nemažai naudos, vaikinai savo jėgas pasitikrino „Baltic Amadeus“ turnyre, kuris vyko prieš mėnesį Vilniuje.
Lietuvos jaunimo rinktinę sudarė Vilniaus, Kauno ir Alytaus žaidėjai. Ypač buvo sunku alytiškiams Domantui Lukauskui, R.Kazlauskui ir Dominykui Truncei, kurie nuo gegužės mėnesio neturėjo baseino ir per pusę metų nedaug treniravosi.
Nepaisant to, ypač sėkmingai žaidė vartininkas Raimondas Kazlauskas, kurio geras pasirodymas buvo kiek netikėtas netgi rinktinės vyr. treneriui N. Papaurėliui. Gerai žaidė ir Jonas Mažeika, Igoris Sklizkovas, Tomas Janavičius, kurio pasiekti įvarčiai buvo ypač svarbūs per rungtynes su danais, Robertas Voroneckis.
„Mūsų pergalė, sakyčiau, gal netgi kiek netikėta. Pasirengimas buvo nepakankamas, tačiau gerąją įtaką darė namų sienos, žiūrovai, kuri leido nugalėti. Dar prieš turnyrą sakiau, kad nugalėti galime tiktai tuo atveju, jeigu gerai žais visa komanda, nes neturėjome ryškaus lyderio.
Buvome stiprūs kaip komanda, tai rodo ir ketvirtoji mūsų pergalė iš eilės. Mūsų žaidėjai Igoris Sklizkovas ir Robertas Voroneckis šiemet jau dalyvavo Baltijos šalių suaugusiųjų čempionate, tačiau, norint sėkmingai rungtyniauti su vyrais, jiems dar reikia daug padirbėti, nes kol kas abu stokoja treniruotumo“, - sakė N. Papaurėlis.
FORTŪNA. Finalinį etapą stebėjęs puikus vandensvydininkas, o dabar – Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidiumo narys, „Medicinos“ banko apskaitos ir ataskaitų departamento direktorius Aleksejus Tonkichas pripažino, kad Lietuvos jaunieji vandensvydininkai pagal visus žaidimo komponentus buvo stipresni už savo varžovus. Jie gana lengvai tapo čempionais.
„Apylygės buvo tiktai jaunimo komandos, tačiau Fortūna buvo mūsų pusėje. Švedai net šešis kartus pataikė į mūsų vartų virpstą, jiems vartai buvo lyg užburti. Visi Dievai ir namų sienos mus palaikė. Patiko komandos vartininko Raimondo Kazlausko žaidimas, jis kelis kartus komandą gelbėjo nuo įvarčio. O geras vartininkas, kaip sakoma, - pusė komandos“, - sakė A. Tonkichas.
Jis nuo 1986 m. aktyviai žaidė vandensvydį ir tiktai prieš porą metų atsisveikino su didžiuoju sportu. Dabar vandensvydžio pratybas lanko A.Tonkicho 11-metis sūnus Adomas, kuris stebėjo čempionatą ir labai džiaugėsi mūsų sportininkų pergalėmis.
A. Tonkichas atkreipė dėmesį į blogą Lietuvos vandensvydžio tendenciją: užauga ne viena gera, stipri karta, o kur jai žaisti toliau? Jaunimas meta sportuoti. Todėl dabar jis, kaip ir rinktinės treneris N. Papaurėlis, yra susirūpinęs, jog reikia atgaivinti Lietuvos vyrų rinktinę, kuri nuolat žaistų, dalyvautų Europos čempionato atrankos varžybose.
„Lietuvos suaugusiųjų rinktinė – didelė motyvacija jaunimui, rinktinė skatintų jaunuosius vandensvydininkus tobulėti, siekti užsibrėžto tikslo“, - sako A. Tonkichas.
Abi mūsų šalies komandos finale nugalėjo švedus. Jaunių rinktinė, vadovaujama vyr. trenerio Tado Pašuko, varžovus įveikė 8:2, o jaunimas (vyr. treneris Nerijus Papaurėlis) – 6:4. Pirmą sykį Lietuvos vandensvydžio istorijoje per šį čempionatą abi mūsų komandos pelnė aukso medalius.
Žiūrovai audringai sutiko nugalėtojus. Tribūnose skambėjo „Joja, joja lietuvaičiai!“. Į baseiną buvo įmestas mūsų trenerių štabas – vilniečiai Nerijus Papaurėlis ir Tadas Pašukas bei alytiškis Tomas Vainikonis. Netrukus vandenyje su medaliais bei taurėmis atsidūrė ir abiejų komandų žaidėjai.
GERIAUSI. Lietuvos jaunimo rinktinės geriausiu čempionato žaidėju pripažintas vartininkas, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos vienuoliktokas Raimondas Kazlauskas. Vandensvydžio pratybas jis lanko ketvirtus metus, žaidė puolėjo pozicijoje, o vartus gina vos antrą sezoną.
Jaunių komandoje geriausiu pripažintas 15-metis puolėjas, Vilniaus „Gabijos“ gimnazistas Marius Jakimčikas, kuris vandensvydį žaidžia septintus metus. Jam ypač sėkmingos buvo finalinės rungtynės su švedais, kai pelnė net šešis įvarčius.
„Tai mano rekordas per tokio svarbumo rungtynes, tiek daug įvarčių per vieną susitikimą niekada nesu pasiekęs. Vandensvydyje man patinka viskas – ir gintis, ir atakuoti, tai labai gražus, patrauklus žaidimas. Čempionato išvakarėse truputį sirguliavau, į varžybas atvažiavau netgi viena diena vėliau, tačiau vandenyje užmiršau visus negalavimus“, - sakė M. Jakimčikas.
PIRMIEJI. Lietuvos vandensvydžio federacijos generalinis sekretorius Rolandas Vizgirda, šias pareigas einantis jau 33 metus, puikiai mena, kokie buvo pirmieji šio įdomaus turnyro žingsniai.
„Mes pirmieji iš visų sporto šakų įkūrėme Baltijos šalių lygą, nors net nesame įtraukti į Baltijos jūros šalių žaidynes, nes vandensvydis nėra prioritetinė sporto šaka Lietuvoje. Iš pradžių nutarėme, kad lygoje žais ir rinktinės, ir klubai. Varžybos vykdavo tiktai Švedijoje, pagrindiniai turnyro organizatoriai buvo šviesaus atminimo tarptautinės kategorijos teisėjai broliai dvyniai Tomas ir Giarfas Larsai.
Tada reprezentacinė mūsų meistrų komanda Kauno „Banga“ atsisakė dalyvauti SSRS čempionate ir jai lygos varžybos Švedijoje buvo ypač naudingos. Ilgainiui atsirado Europos Šiaurės ir Baltijos šalių čempionatas, kuriame pradėjo rungtyniauti jaunimas, jauniai, jaunučiai ir netgi merginos.
Tačiau mes nesame finansiškai pajėgūs ir jėgas bando tiktai dvi mūsų komandos – jaunimas ir jauniai. Lietuvoje mergaitės irgi žaidžia vandensvydį, tačiau jos pratybas lanko Vilniuje, Kaune, Elektrėnuose, jas reikia suburti į rinktinę, kartu treniruotis, o tai sudėtinga. Be to, mes vienu metu neturime galimybių surengti keturių grupių varžybų, nėra tokių sąlygų, kokias turi danai ar švedai“, - sakė R. Vizgirda.
Jau 10 metų, kai Europos Šiaurės ir Baltijos šalių čempionatai vyksta skirtingose šalyse, komandos važinėja vienos pas kitas. Šiais metais čempionatas turėjo vykti Norvegijoje, tačiau tenai nebaigtas statyti naujas 50 m ilgio plaukimo baseinas, tad varžybos antrą kartą buvo surengtos Elektrėnuose.
DŽIAUGSMAS. Pirmiausiai aukso medalius iškovojo Lietuvos jaunių rinktinė. „Pergale labai džiaugiuosi, tačiau labai mažai turime kiek didesnio meistriškumo žaidėjų. Visas krūvis teko 7-8 sportininkams. Kažkodėl atsisakė rinktinei atstovauti vilnietis Karolis Paulauskas, kuris komandai buvo reikalingas“, - sakė rinktinės vyr. treneris Tadas Pašukas.
Komandoje – Vilniaus (6) , Kauno (4), Alytaus (1) ir Elektrėnų (2) vandensvydininkai. Sportininkams buvo surengtos dvi mokomosios treniruočių stovyklos. Čempionate nugalėtos Danijos 7:4, Švedijos 6:4 ir Suomijos 12:8 komandos, o didžiajame finale – dar kartą švedai 8:2.
Sėkmingai žaidė rezultatyvusis vilnietis M. Jakimčikas, alytiškis Lukas Baliulevičius ir kaunietis Jurijus Golinokas. „Šie trys žaidėjai galėtų padėti ir jaunimo rinktinei, tačiau tada būtų sudėtinga sudaryti Lietuvos jaunių komandą. Mums nebuvo svarbios rungtynės su danais, leidau pažaisti visiems žaidėjams. Kurioje grandyje geriausiai žaidėme? Gynyboje. Per finalines rungtynes nė vienas mūsų žaidėjas nebuvo išvarytas iš baseino“, - sakė T. Pašukas, kuris dar pats neseniai žaidė vandensvydį, o dabar penktus metus dirba treneriu.
Sėkmingai į komandą įsijungdavo kairiarankis vilnietis Maksimas Makarovas. Rungtynes stebėjo ir jo tėvas Igoris Makarovas, kuris džiaugėsi, kad sūnus pasirinko būtent vandensvydį, nes kiekvienais metais vis labiau stiprėja.
Jaunųjų vandensvydininkų pergale ypač džiaugėsi antrus metus Elektrėnuose vandensvydžio treneriu dirbantis Liudas Putrimas, kurio du auklėtiniai 15-mečiai Edvinas Barodulinas ir Simonas Baleišis laimėjo savo pirmuosius čempionų aukso medalius. Elektrėnuose jau treniruojasi 30 jaunųjų vandensvydininkų, yra suburtos dvi grupės.
KETVIRTĄ KARTĄ. Lietuvos jaunimo rinktinė čempionų vardus iškovojo ketvirtą kartą iš eilės. Tačiau šiemet, pasak rinktinės vyr. trenerio N.Papaurėlio, pergalė buvo bene sunkiausia, kadangi daugiau kaip pusė žaidėjų buvo vienais metais jaunesni už varžovus, o kiti dėl įvairių priežasčių (mokslo, sveikatos) treniravosi ne tiek, kiek reikėtų, rengiantis tokio rango varžyboms.
Danai nugalėti 9:6 , suomiai - 5:4 (varžovai pirmavo 3:0), pirmoji kova švedams pralaimėta 7:8 ir tiktai norvegai sutriuškinti 22:2. Finale Lietuvos rinktinei švedus pavyko įveikti 6:4.
Jaunimui buvo surengtos dvi trumpos treniruočių stovyklos, kurios davė nemažai naudos, vaikinai savo jėgas pasitikrino „Baltic Amadeus“ turnyre, kuris vyko prieš mėnesį Vilniuje.
Lietuvos jaunimo rinktinę sudarė Vilniaus, Kauno ir Alytaus žaidėjai. Ypač buvo sunku alytiškiams Domantui Lukauskui, R.Kazlauskui ir Dominykui Truncei, kurie nuo gegužės mėnesio neturėjo baseino ir per pusę metų nedaug treniravosi.
Nepaisant to, ypač sėkmingai žaidė vartininkas Raimondas Kazlauskas, kurio geras pasirodymas buvo kiek netikėtas netgi rinktinės vyr. treneriui N. Papaurėliui. Gerai žaidė ir Jonas Mažeika, Igoris Sklizkovas, Tomas Janavičius, kurio pasiekti įvarčiai buvo ypač svarbūs per rungtynes su danais, Robertas Voroneckis.
„Mūsų pergalė, sakyčiau, gal netgi kiek netikėta. Pasirengimas buvo nepakankamas, tačiau gerąją įtaką darė namų sienos, žiūrovai, kuri leido nugalėti. Dar prieš turnyrą sakiau, kad nugalėti galime tiktai tuo atveju, jeigu gerai žais visa komanda, nes neturėjome ryškaus lyderio.
Buvome stiprūs kaip komanda, tai rodo ir ketvirtoji mūsų pergalė iš eilės. Mūsų žaidėjai Igoris Sklizkovas ir Robertas Voroneckis šiemet jau dalyvavo Baltijos šalių suaugusiųjų čempionate, tačiau, norint sėkmingai rungtyniauti su vyrais, jiems dar reikia daug padirbėti, nes kol kas abu stokoja treniruotumo“, - sakė N. Papaurėlis.
FORTŪNA. Finalinį etapą stebėjęs puikus vandensvydininkas, o dabar – Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidiumo narys, „Medicinos“ banko apskaitos ir ataskaitų departamento direktorius Aleksejus Tonkichas pripažino, kad Lietuvos jaunieji vandensvydininkai pagal visus žaidimo komponentus buvo stipresni už savo varžovus. Jie gana lengvai tapo čempionais.
„Apylygės buvo tiktai jaunimo komandos, tačiau Fortūna buvo mūsų pusėje. Švedai net šešis kartus pataikė į mūsų vartų virpstą, jiems vartai buvo lyg užburti. Visi Dievai ir namų sienos mus palaikė. Patiko komandos vartininko Raimondo Kazlausko žaidimas, jis kelis kartus komandą gelbėjo nuo įvarčio. O geras vartininkas, kaip sakoma, - pusė komandos“, - sakė A. Tonkichas.
Jis nuo 1986 m. aktyviai žaidė vandensvydį ir tiktai prieš porą metų atsisveikino su didžiuoju sportu. Dabar vandensvydžio pratybas lanko A.Tonkicho 11-metis sūnus Adomas, kuris stebėjo čempionatą ir labai džiaugėsi mūsų sportininkų pergalėmis.
A. Tonkichas atkreipė dėmesį į blogą Lietuvos vandensvydžio tendenciją: užauga ne viena gera, stipri karta, o kur jai žaisti toliau? Jaunimas meta sportuoti. Todėl dabar jis, kaip ir rinktinės treneris N. Papaurėlis, yra susirūpinęs, jog reikia atgaivinti Lietuvos vyrų rinktinę, kuri nuolat žaistų, dalyvautų Europos čempionato atrankos varžybose.
„Lietuvos suaugusiųjų rinktinė – didelė motyvacija jaunimui, rinktinė skatintų jaunuosius vandensvydininkus tobulėti, siekti užsibrėžto tikslo“, - sako A. Tonkichas.