Bėdas nubrauktų vienu ypu

Lapkritį Lietuvos aklųjų riedulio rinktinė tapo Europos čempione. Lietuviai žemyno pirmenybes laimėjo jau trečią kartą. Tiesa, šįsyk, išvykstant į čempionatą Turkijoje, aukso iš regos negalią turinčių sportininkų mažai kas tikėjosi – komanda buvo gerokai atjauninta.

Ne tik riedulininkai, bet ir kiti neįgalūs sportininkai garsina Lietuvą tarptautiniuose turnyruose. Štai vasarą pasaulio vicečempionais tapo du lengvaatlečiai. Įspūdingų rezultatų lietuviai pasiekė kurčiųjų olimpinėse žaidynėse.

Tačiau šalies neįgaliųjų sporto srityje ne viskas taip gražu ir saulėta. Bent jau, anot Lietuvos neįgaliųjų teniso klubo (LNTK) prezidento, viešosios įstaigos „Sveikas miestas“ žmonių su negalia sporto projektų vadovo Aleksandro Pacevičiaus.

Neįgalieji dažnai pamirštami
„Lietuvoje, taip pat ir Vilniaus mieste, neįgaliesiems sportininkams labai trūksta sporto bazių, pritaikytų jų poreikiams“, – sako pats judėjimo negalią turintis A. Pacevičius.

Jo vadovaujami tenisininkai glaudžiasi SEB arenoje. Arena yra puikiai pritaikyta žmonėms su vežimėliais, joje vyko ne vienas jų turnyras – čia neįgalieji jaučiasi jaukiai. Tačiau kitų sporto šakų atstovams kyla daug problemų dėl bazių. Ypač jaunesniems sportininkams.

„Iš valdininkų aš dažnai girdžiu, kad mums, neįgaliesiems, reikia integruotis į sveikųjų sporto arenas. Jos dabar statomos lyg ir pritaikytos mums, pavyzdžiui, SEB arena. Taip, mes joje treniruojamės ir galime viską daryti. Bet kitur dažnai apie neįgaliuosius niekas nepagalvoja“, – teigė premjero visuomeninis patarėjas A. Pacevičius.

Geriausias sprendimas – centras
Jau ne pirmus metus vilnietis brandina idėją sukurti neįgaliųjų sporto centrą, kuris galėtų išspręsti visas jų sporto bazių trūkumo problemas.

„Mano manymu, turėtų atsirasti specializuotas neįgaliųjų sporto kompleksas. Jame dirbtų specialistai kineziterapeutai. Juk specialistas, dirbantis su neįgaliaisiais, visada gali dirbti ir su sveikaisiais. Bet dirbantis su sveikaisiais ne visada gali dirbti su neįgaliaisiais. Centro reikia, kad galėtų vykti ir treniruotės, ir varžybos, ir stovyklos. Nes dabar nėra galimybių surengti sporto stovyklos, kad susirinkę žmonės turėtų reikalingas sąlygas, kad su jais dirbtų specialistai, reabilitologai“, – dėstė savo samprotavimus neįgaliųjų tenisininkų vadovas.

Anot A. Pacevičiaus, sporto centras turėtų tenkinti ir turinčių judėjimo, ir regos, klausos negalią žmonių, ir turinčiųjų intelekto sutrikimų ar cerebrinio paralyžiaus kamuojamų sportininkų poreikius.



Palaiko garsusis penkiakovininkas

„Neįgalieji irgi yra mūsų visuomenės nariai ir jiems reikia sudaryti visas sąlygas, kad jie galėtų, kiek įmanoma labiau jaustis visaverčiai, kad neišsiskirtų, galėtų žaisti ir tenisą, ir plaukioti, tam turi būti padaryta viskas“, – palaiko neįgaliųjų sportininkų siekius daugkartinis šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionas, olimpinių žaidynių prizininkas Andrejus Zadneprovskis.

Jis mano, kad A. Pacevičiaus idėja yra puiki: „Toks centras, kuriame būtų baseinėlis, salytė ir teniso aikštelės, pritaikytos neįgaliesiems, būtų svajonė. Bet reikėtų rasti fondų ar programų, kurios projektą paremtų. Manau, kad Europoje yra tokių centrų.“

Tiktų vieta prie Balžio ežero
A. Pacevičius yra ir nusižiūrėjęs galimą vietą sporto centrui – prie Balžio ežero.

„Reabilitacijos centras UAB „Baldžio šilas“ daug metų buvo neįgaliųjų traukos vieta. Šalia Vilniaus, prie Balžio ežero, esantis centras ir jo pritaikyta neįgaliesiems aplinka sudarė sąlygas gauti medicininės reabilitacijos paslaugas, atgauti jėgas ir pagerinti sveikatą. Čia mes, neįgalieji, ir mums atstovaujančios organizacijos rengdavome savo susitikimus, aktyvios reabilitacijos stovyklas, mokėmės valdyti vežimėlius ir savarankiškumo, sportavome. Padėtis ėmė blogėti, kai 2004 m. vienas iš UAB „Baldžio šilas“ akcininkų – AB „Kuro aparatūra“ – bankrutavo ir valstybė negalėjo investuoti ir efektyviai padėti sprendžiant neįgaliųjų problemas. Turtiniai ginčai buvo sprendžiami beveik devynerius metus, tačiau valstybė išsaugojo šį centrą neįgaliesiems ir mes turime vilčių, kad išsipildys mūsų lūkesčiai šiame centre turėti sąlygas didinti neįgaliųjų savarankiškumą sportuojant ir taikant aktyvią reabilitaciją.

Centras šiuo metu turi 67 stacionarias vietas ir teikia tik medicininės reabilitacijos paslaugas. Jis galėtų plėtoti ir kitas veiklas, naudingas neįgaliesiems. Ypač daug neišspręstų problemų neįgaliųjų savarankiškumo srityje ir organizuojant sporto varžybas neįgaliesiems – šalyje, o ypač Vilniaus regione, trūksta pritaikytų neįgaliesiems sportuoti salių, stadionų. Todėl kilo mintis, kad tokį sporto kompleksą būtų galima įrengti reabilitacijos centre „Baldžio šilas“, juolab kad vietos stadionui ir sporto salei užtektų. Kompleksą sudarytų daugiafunkcė sporto salė, lauko stadionas ir viešbutis (100 vietų). Komplekso įrengimas sudarytų sąlygas ir paskatintų skirtingas negalias turinčius neįgaliuosius aktyviai sportuoti, gerinti savo funkcinę būklę, siekti sportinių rezultatų ir didinti savarankiškumą, naudojant aktyvios reabilitacijos priemones.

Šias mintis mes puoselėjame jau ne vienus metus ir diskutuojame apie konkrečius pasiūlymus su Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM atstovais.
„Baldžio šilo“ klausimas dabar svarstomas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Aš tikiu, kad bus priimtas teisingas sprendimas ir atgims reabilitacijos centras „Baldžio šilas“ su naujomis sporto bei aktyvios reabilitacijos veiklomis neįgaliesiems“, – kalbėjo „Sveiko miesto“ neįgaliųjų sporto projektų vadovas.

Tikisi valdžios supratimo
A. Pacevičius tikisi ir miesto bei šalies valdžių supratimo. Jis sako ne kartą patyręs valdžios vyrų supratimą.

„Pateikėme paraišką 2015-aisiais surengti pasaulio neįgaliųjų teniso čempionatą. Gavome pritarimą. Seimo jaunimo ir sporto komiteto pirmininkas Juras Požėla visada palaiko mūsų judėjimą, niekada mums neatsuka nugaros. Palaimino ir premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas sporto reikalams Vytautas Janušaitis. Nė iš vieno neišgirdau, kad tai būtų kuo nors bloga ar nereikalinga“, – pasakojo A. Pacevičius.

Jis mano, kad neįgaliųjų sporto centras išspręstų ne vien vilniečių, bet ir daugumos šalies sportininkų problemas. Be to, A. Pacevičiaus sporto centro vizijoje – ir neįgaliųjų pagalba sveikiesiems. Anot LNTK prezidento, neįgaliųjų sporto centre reabilituotis galėtų ir traumas patyrę įgalūs sportininkai.