Turnyre - meistriškumo pamokos lietuviams

Nuo šiol Lietuvos vandensvydžio taurės varžybos bus skirtos šviesaus atminimo aštuoniskart Lietuvos vandensvydžio čempionui, nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Estijoje (1997-2002 m.), Lietuvos laikinajam reikalų patikėtiniui Austrijoje ir Čekijoje Rimantui Tonkūnui atminti. Kitais metais kovo 14 d. jam būtų sukakę 80 metų.

Varžybas stebėjo bei nugalėtojus apdovanojo ir velionio dukros Ieva ir Dovilė, taip pat R.Tonkūno anūkai Džiugas ir Ignas. Įžymaus diplomato ir vandensvydininko dukra I. Bagdonienė labai džiaugėsi, kad vyksta toks gražus tarptautinis turnyras jos tėvui atminti. 

Turnyras taps tradiciniu  
Kaip teigė Lietuvos vandensvydžio federacijos generalinis sekretorius Rolandas Vizgirda, per visą mūsų šalies istoriją pirmą sykį Elektrėnuose dalyvavo tokio didelio meistriškumo komandos – Europos antrosios grupės lyderiai Kišiniovo (Moldova) ekipa ir Lvovo „Dinamo“, Ukrainoje ypač garsėjanti savo vandensvydžio tradicijomis, taip pat žaidė Kijevo „Kolos“, Minsko, Baltarusijos RCOP ir Lietuvos rinktinė.

Lvovo „Dinamo“ komandos, turnyre užėmusios antrą vietą, treneris Igoris Zinkievičius, nuo 1988 metų nebuvęs Lietuvoje, padarė viską, kad jo vadovaujami vandensvydininkai autobusu atvažiuotų į turnyrą.

„Tai -  pati geriausia mokykla, kurioje tris dienas galėjo pasimokyti geriausieji Lietuvos žaidėjai, - teigė Lietuvos vandensvydžio federacijos generalinis sekretorius R. Vizgirda. – Tos varžybos taps tradicinėmis, nes Rimantas Tonkūnas buvo Lietuvos vandensvydžio federacijos Garbės narys“ 

Visos turnyro komandos pažadėjo ir kitąmet atvykti į šį turnyrą. Lietuvos vandensvydžio federacija sudarė galimybė varžybas stebėti ir mūsų veteranams, kuriems buvo užsakytas didelis autobusas, tačiau jų tesusirinko vos keli.

Iš pradžių buvo galvojama, kad šiame turnyre dalyvaus tiktai Lietuvos komandos, tačiau lapkričio mėnesį per Federacijos posėdį buvo nuspręsta, jog reikėtų paskatinti Lietuvos suaugusiųjų rinktinę, kad jaunimas turėtų motyvaciją siekti didesnio meistriškumo.

Lvovo komanda  į Elektrėnus atsivežė ir savo rėmėjus bei du žurnalistus, kurie filmavo visas savo komandos rungtynes. Pačios atkakliausios ir didžiausio meistriškumo buvo turnyro laimėtojos Kišiniovo komandos bei antrųjų prizininkų Lvovo dinamiečių rungtynės, kurias minimaliu rezultatu 8:7 laimėjo Moldovos atstovai.

Iki rungtynių pabaigos likus 4 sek., lvoviečiai dar turėjo galimybę išlyginti rezultatą, tačiau jų ataka baigėsi nesėkmingai. Kišiniovo vandensvydininkai turnyre laimėjo visas rungtynes.



Nepatyrė pergalės džiaugsmo
Pergalės džiaugsmo nepatyrė Lietuvos rinktinė. Mūsų vandensvydininkai pralaimėjo Kijevo „Kolos“ (5:6), Baltarusijos RCOP (11:13), Minsko (9:11), Kišiniovo (5:16) ir Lvovo „Dinamo“ (10:20) komandoms. 

Taurėmis buvo apdovanotos visos šešios turnyre dalyvavusios komandos, prizines vietas užėmusių komandų žaidėjai gavo specialius medalius su Rimanto Tonkūno nuotrauka, o kitų komandų sportininkai – dalyvio medalius. Taurės buvo įteiktos ir kiekvienos komandos geriausiems žaidėjams.

Buvo išleista brošiūra apie R. Tonkūno gyvenimą, jo nuveiktus darbus, pagaminti ženkliukai. Visos komandos buvo apgyvendintos Abromiškių profilaktoriume. Iki varžybų vietos – vos 5 min. autobusu.

Nugalėtojus apdovanojęs Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidentas Viktoras Tonkichas nebuvo nusiminęs mūsų vandensvydininkų pralaimėjimais. „Kokie pinigai, rinktinės rėmimas, toks ir žaidimas. Tačiau vyrai kovojo, bet, kaip sakoma, prieš vėją nepapūsi. Varžovai buvo didesnio meistriškumo, ypač turnyro prizininkai“, - sakė V. Tonkichas.

Rezultatyviai komandoje žaidė vilnietis Julius Goštautas, kuris per rungtynes su Baltarusijos RCOP pelnė tris įvarčius, o Eimantas Vyšniauskas – 2. Per rungtynes su Kišiniovu pasižymėjo kaunietis Darius Džiugas (2 įv.), o su „Kolos“ komanda – vilnietis Antonas Sugoniakas (2 įv.).

Be geriausiųjų 
Geriausiu Lietuvos rinktinės žaidėju pripažintas D. Džiugas, kuris rungtyniavo tiktai pirmąsias dvi dienas. Rinktinės treneriui Nerijui Paurėliui nepavyko surinkti stipriausių mūsų šalies vandensvydininkų – vieni dėl darbo negalėjo atvykti į varžybas, kiti sirgo.

Rinktinėje nebuvo visų trijų pagrindinių vartininkų Andrejaus Pomiatkos, kuris sirgo, Andrejaus Bogdanovičiaus, dirbančio Jungtiniuose Arabų Emyratuose, ir Evaldo Gudyno, kuris dėl mokslo ir darbo reikalų atsisakė dalyvauti turnyre. Vartus buvo patikėta ginti jaunajam Kiprui Andrulioniui, kuriam buvo sunku žaisti su suaugusiais. .  

Rinktinei negalėjo padėti ir Lietuvos jaunių bei jaunimo rinktinių žaidėjai, kurie laimėjo Europos Šiaurės ir Baltijos šalių jaunimo bei jaunių vandensvydžio čempionatus Elektrėnuose. Įskaitant ir treniruočių stovyklas, toms varžyboms jie buvo užimti penkias savaites, todėl dabar pagrindinį dėmesį skyrė mokslui ir poilsiui. 

„Mūsų komanda - mėgėjiška, penkerios rungtynes per tris dienas žaidėjams buvo per didelis krūvis, rungtyniaujant su profesionaliomis komandomis. Ukrainos, Moldovos ir Baltarusijos komandos – savo šalių čempionės, sudaro savo šalių rinktinių pagrindą.

Tiktai prieš porą savaičių jos dalyvavo 2014 m. Europos čempionato Budapešte atrankos varžybose, tačiau nepateko tarp 12 stipriausių komandų, nors ukrainiečiai ir buvo netoli tikslo. Mūsų svečiai turnyrui buvo gerai pasirengę, o mes kartu nesitreniravome.

Nepaisant to, kai kuriuos mačus  mūsų rinktinė žaidė gerai, tačiau patirties stoka ir pasirengimo tokioms rungtynėms problema sutrukdė nugalėti. Vos 2 tšk. pralaimėjome minskiečiams, 1 įvarčiu – kijeviečiams, tai rodo, kad dažniau rungtyniaujant, įmanoma lygiuotis į varžovus. Tačiau kol kas  meistriškumu toms tikrai neprilygstame“, - sakė N. Papaurėlis.