| Marytė Marcinkevičiūtė | 2013 m. gruodžio 18 d. 16:21 |
Tradicijos blėsta, optimizmas ne
Aviamodeliavimas ir laivų modeliavimas Lietuvoje laikosi ant šių sporto šakų entuziastų pečių. Bet jų laimėjimai žinomi visame pasaulyje
Didelis aviamodeliavimo ir laivų modeliavimo entuziastas – VGTU Mechanikos fakulteto Mechatronikos ir robotikos mokomosios laboratorijos vedėjas Jarutis Kanišauskas. Jis modeliuoti pradėjo 1980 m., buvo F3B klasės radijo bangomis valdomų daugiakovės sklandytuvų modelių SSRS rinktinės narys (1985–1991), septyniskart Lietuvos čempionas, SSRS taurės varžybų laimėtojas ir prizininkas, 1988 m. per SSRS čempionatą laimėjo bronzos medalį.
Nuo 1996 m. iki šių metų dirbo Respublikiniuose moksleivių techninės kūrybos rūmuose.
Mūsų šalyje aviamodeliavimą dar nuo 1927 m. plėtojo Lietuvos aeroklubas. Istorija graži, o kokia ji dabar? – paklausėme J. Kanišausko.
Gražios tradicijos Lietuvoje, deja, blėsta. Aviamodeliavimas gyvuoja atskirų entuziastų pastangomis. Šios sporto šakos entuziastai dalyvauja Lietuvos čempionatuose, Baltijos šalių taurės varžybose, ikariadose, Europos ir pasaulio čempionatuose.
Turime talentingą lyderį – 28-erių metų Donatą Paužuolį. Jis šiemet Vokietijoje per pirmąjį Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) radijo bangomis valdomų akrobatinių aviamodelių čempionatą (dalyvavo 49 atstovai iš 15 valstybių) F3P klasėje tapo pasaulio vicečempionu.
Kiek Lietuvoje veikia aviamodeliavimo klubų?
Formalių klubų kaip ir nėra. Yra neformalūs. Dirba entuziastai. Šiuo metu galima suskaičiuoti iki 1 000 aviamodeliuotojų. Skaičiai gana optimistiniai.
Pasigaminti aviamodelį nėra taip paprasta. Reikia ir sugebėjimų, ir pinigų, ir medžiagų.
Modelio pagaminimas kainuoja nuo 1 lito, jei tai daro žmogus laisvalaikiu. O jeigu kalbėtume apie unikalias sumažintas lėktuvų kopijas, – iki dešimčių tūkstančių litų ir daugiau. Medžiagos perkamos specializuotose arba internetinėse parduotuvėse.
Modelio pagaminimo trukmė – nuo kelių iki kelių tūkstančių valandų, jeigu kalbame apie aukšto techninio sudėtingumo modelius, jų tikslias formas ir pan. Be to, svarbi ir aplinka – pastovi temperatūra, drėgmė. Reikia vakuumo, dažymo, šlifavimo ir t. t. įrangos, kurios namų sąlygomis beveik neįmanoma turėti.
Kiek žmonių gamina vieną aviamodelį?
Paprastai vienas. Priklauso nuo modelio sudėtingumo. Yra dalyvauta projekte, kurį užsakė kino studija. Tuomet dviejų lėktuvų (La-5 ir Me-109E) kopijų formas gamino šešių patyrusių modeliuotojų komanda.
Aviamodeliavimas – jaunų ar pagyvenusių žmonių sportas?
Amžius – ne kliūtis. Svarbi inžinerinė erudicija, sugebėjimai.
Kur sportuoti?
Aerodromuose, nors į juos, deja, ne visur esame įleidžiami, lygiuose laukuose.
Kurią Lietuvos aviamodeliuotojų pergalę pavadintumėte pačia svariausia per visą Lietuvos istoriją?
Donato Paužuolio laimėtą sidabro medalį pasaulio čempionate.
Esate absoliutus Lietuvos modelių skridimo trukmės (išsilaikymo ore) rekordininkas – 2 val. 50 min. (1981). Kuo paaiškintumėte, kad taip ilgai laikosi jūsų rekordas?
Pasikeitė laikai. Rekordiniai modeliai projektuojami, gaminami, bandomi, tobulinami ir t. t. Reikia laiko, kruopštumo. Šiandien tai tampa itin brangiu malonumu, be to, pasikeitė laikai ir požiūris – entuziastai dažniausiai perka paprastą modelį pagal principą „pigiai, greitai ir gana gerai“.
Tačiau su tokiu modeliu tobulėjama lėtai, o rekordai tampa net ir teoriškai nebepasiekiami. Svarbu paminėti ir tai, kad rekordo registravimas yra gana sudėtinga procedūra: reikia surinkti teisėjų komandą, sulaukti tinkamų meteorologinių sąlygų, galų gale reikia ir sportinės sėkmės.
Dar viena jūsų aistra – laivų modeliavimas. Ši sporto šaka Lietuvoje pradėta populiarinti 1950-aisiais. Ar ši technikos sporto šaka prigijo, turi savo tradicijas?
Šaka prigijo. Vyksta Lietuvos čempionatai, taurės varžybos. Randasi naujas kompetencijos centras – VGTU Mechatronikos ir robotikos laboratorijoje jaunimėlis gali kurti ir tobulinti jachtų modelius.
Kiek Lietuvoje veikia laivų modeliavimo sporto klubų?
Laivų modeliuotojų yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kaišiadoryse, Trakuose, Visagine. Norint pasigaminti laivų modelį, reikia tų pačių sąlygų, kaip ir aviamodelių gamybai. Aišku, galima gaminti modelį klasikiniu būdu, naudojant kūginės balzos juosteles. Tačiau darbo bus daug, tai truks ilgai ir išlieka galimybė, kad toks modelis pralaimės moderniam plastikiniam.
Atskiras klausimas – burės. Jų siuvimas – didelio techninio meistriškumo sritis, kuriai vėlgi reikia specialių žinių ir įgūdžių. Modelis nelemia galutinio rezultato – svarbu turėti kokybiškas bures. Varžyboms jų reikia ne vienos, jos parenkamos pagal vėjo stiprumą.
Nuo 1996 m. iki šių metų dirbo Respublikiniuose moksleivių techninės kūrybos rūmuose.
Mūsų šalyje aviamodeliavimą dar nuo 1927 m. plėtojo Lietuvos aeroklubas. Istorija graži, o kokia ji dabar? – paklausėme J. Kanišausko.
Gražios tradicijos Lietuvoje, deja, blėsta. Aviamodeliavimas gyvuoja atskirų entuziastų pastangomis. Šios sporto šakos entuziastai dalyvauja Lietuvos čempionatuose, Baltijos šalių taurės varžybose, ikariadose, Europos ir pasaulio čempionatuose.
Turime talentingą lyderį – 28-erių metų Donatą Paužuolį. Jis šiemet Vokietijoje per pirmąjį Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) radijo bangomis valdomų akrobatinių aviamodelių čempionatą (dalyvavo 49 atstovai iš 15 valstybių) F3P klasėje tapo pasaulio vicečempionu.
Kiek Lietuvoje veikia aviamodeliavimo klubų?
Formalių klubų kaip ir nėra. Yra neformalūs. Dirba entuziastai. Šiuo metu galima suskaičiuoti iki 1 000 aviamodeliuotojų. Skaičiai gana optimistiniai.
Pasigaminti aviamodelį nėra taip paprasta. Reikia ir sugebėjimų, ir pinigų, ir medžiagų.
Modelio pagaminimas kainuoja nuo 1 lito, jei tai daro žmogus laisvalaikiu. O jeigu kalbėtume apie unikalias sumažintas lėktuvų kopijas, – iki dešimčių tūkstančių litų ir daugiau. Medžiagos perkamos specializuotose arba internetinėse parduotuvėse.
Modelio pagaminimo trukmė – nuo kelių iki kelių tūkstančių valandų, jeigu kalbame apie aukšto techninio sudėtingumo modelius, jų tikslias formas ir pan. Be to, svarbi ir aplinka – pastovi temperatūra, drėgmė. Reikia vakuumo, dažymo, šlifavimo ir t. t. įrangos, kurios namų sąlygomis beveik neįmanoma turėti.
Kiek žmonių gamina vieną aviamodelį?
Paprastai vienas. Priklauso nuo modelio sudėtingumo. Yra dalyvauta projekte, kurį užsakė kino studija. Tuomet dviejų lėktuvų (La-5 ir Me-109E) kopijų formas gamino šešių patyrusių modeliuotojų komanda.
Aviamodeliavimas – jaunų ar pagyvenusių žmonių sportas?
Amžius – ne kliūtis. Svarbi inžinerinė erudicija, sugebėjimai.
Kur sportuoti?
Aerodromuose, nors į juos, deja, ne visur esame įleidžiami, lygiuose laukuose.
Kurią Lietuvos aviamodeliuotojų pergalę pavadintumėte pačia svariausia per visą Lietuvos istoriją?
Donato Paužuolio laimėtą sidabro medalį pasaulio čempionate.
Esate absoliutus Lietuvos modelių skridimo trukmės (išsilaikymo ore) rekordininkas – 2 val. 50 min. (1981). Kuo paaiškintumėte, kad taip ilgai laikosi jūsų rekordas?
Pasikeitė laikai. Rekordiniai modeliai projektuojami, gaminami, bandomi, tobulinami ir t. t. Reikia laiko, kruopštumo. Šiandien tai tampa itin brangiu malonumu, be to, pasikeitė laikai ir požiūris – entuziastai dažniausiai perka paprastą modelį pagal principą „pigiai, greitai ir gana gerai“.
Tačiau su tokiu modeliu tobulėjama lėtai, o rekordai tampa net ir teoriškai nebepasiekiami. Svarbu paminėti ir tai, kad rekordo registravimas yra gana sudėtinga procedūra: reikia surinkti teisėjų komandą, sulaukti tinkamų meteorologinių sąlygų, galų gale reikia ir sportinės sėkmės.
Dar viena jūsų aistra – laivų modeliavimas. Ši sporto šaka Lietuvoje pradėta populiarinti 1950-aisiais. Ar ši technikos sporto šaka prigijo, turi savo tradicijas?
Šaka prigijo. Vyksta Lietuvos čempionatai, taurės varžybos. Randasi naujas kompetencijos centras – VGTU Mechatronikos ir robotikos laboratorijoje jaunimėlis gali kurti ir tobulinti jachtų modelius.
Kiek Lietuvoje veikia laivų modeliavimo sporto klubų?
Laivų modeliuotojų yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kaišiadoryse, Trakuose, Visagine. Norint pasigaminti laivų modelį, reikia tų pačių sąlygų, kaip ir aviamodelių gamybai. Aišku, galima gaminti modelį klasikiniu būdu, naudojant kūginės balzos juosteles. Tačiau darbo bus daug, tai truks ilgai ir išlieka galimybė, kad toks modelis pralaimės moderniam plastikiniam.
Atskiras klausimas – burės. Jų siuvimas – didelio techninio meistriškumo sritis, kuriai vėlgi reikia specialių žinių ir įgūdžių. Modelis nelemia galutinio rezultato – svarbu turėti kokybiškas bures. Varžyboms jų reikia ne vienos, jos parenkamos pagal vėjo stiprumą.