Marytė Marcinkevičiūtė | 2013 m. gruodžio 20 d. 10:34 |
Artėjant didžiosioms šventėms Lietuvos tautinis olimpinis komitetas tradiciškai pagerbė visų kartų olimpiečius
„Sveikinu visus susirinkusiuosius, labai šaunu jus matyti, malonu, kad nepamirštate ir apsilankote kiekvienais metais. Džiaugiamės, galėdami jus pasveikinti, pasimatyti, pabendrauti su visais. Labai svarbu, kad mes likome ta pati olimpinė sportininkų šeima. Tikiuosi, kad ja visada ir liksime“, - tarė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė, Sidnėjaus olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.
Padėkos žodį tarę Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė, Maskvos olimpinių žaidynių čempionė plaukikė Lina Kačiušytė ir Vilniaus olimpiečių klubo prezidentu vėl perrinktas olimpietis lengvaatletis Romualdas Bitė olimpine lėkšte apdovanojo LTOK, švenčiantį 25-ąsias atkūrimo metines.
Įžymioji plaukikė L.Kačiušytė dėkojo visiems už galimybę susitikti ir linkėjo, kad tokių susitikimų būtų daugiau. Dovanomis švenčių proga džiaugėsi Angelė Rupšienė, Vladas Česiūnas, Antanas Bagdonavičius, Jonas Čepulis, Birutė Kalėdienė, Birutė Šakickienė, Vytautas Briedis, Vilhelmina Bardauskienė, Genovaitė Ramoškienė, Voldemaras Novickis, kiti. Olimpiečiai kalbėjo, kad jie pasijunta visaverčiais žmonėmis, kuriais taip nuoširdžiai rūpinasi LTOK.
Taip pat LTOK 25-mečio proga pagerbti olimpiniam judėjimui nusipelnę sporto žurnalistai.
BIRUTĖS. Pasaulio ieties metimo eksrekordininkė kaunietė Birutė Kalėdienė už vieno stalo susėdo su dar dviem Birutėmis – irkluotoja Birute Šakickiene ir plaukike Birute Statkevičiene. Kalbų – iki valios. Ir net tiktai apie sportą. B. Kalėdienė neatpažįstamai pasikeitusi, buvo numetusi net 11 kg svorio.
„Tiesa, 5 kg jau priaugau. Nuo pavasario susirgau gripu, rimtai nesigydžiau ir prasidėjo komplikacijos. Ačiū Dievui, dabar jau viskas lyg ir gerai“, - sakė Romos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja.
Kalgario olimpinių žiemos žaidynių čempionė ir bronzos medalio laimėtoja Vida Vencienė per vakarą irgi buvo kiek užkimusi. Pasirodo, po pirties, kurią dievina, ji išsimaudė viename iš Trakų ežerų ir vakaro metu nekaip jautėsi.
KOPIJA. Iki kovo pabaigos Lietuvoje būsianti Monrelio olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja irkluotoja vilnietė Genovaitė Ramoškienė daugiau laiko praleidžia Vokietijoje, o ne Lietuvoje. Ir taip – jau 14 metų. Tenai gyvena jos dukra Birutė, auga anūkėlė Karolina.
„Mano anūkė – tai Rūtos Meilutytės kopija. Viskuo panaši – ir išvaizda, ir ūgiu, ir charakteriu. Tiktai Karolina dar ieško savojo pašaukimo. Lanko sportinių šokių [pratybas, neblogai plaukia. O aš Vokietijoje – lyg ir savo šeimos vairuotoja: tai anūkėlę vežu į mokyklą, tai dukrą arba žentą, su kuriuo puikiai sutariu“, - sako Genovaitė. Įžymioji irkluotoja, rudenį sugrįžusi į namus, iš vakaro dar pasimatė su savo kaimynu, puikiu irklavimo treneriu Alfonsu Mikšiu, o kitą dieną jau dalyvavo jo laidotuvėse.
Paklausta, kas jai labiausiai įsiminė iš irklavimo laikų, Genovaitė nė kiek nesusimąsčiusi atsakė: „Esu be galo dėkinga savo kurso draugei irkluotojai Sofijai Grucovai, kuri mane nukreipė į irklavimą ir supažindino su nuostabiais treneriais Janina ir Leonu Aleksandravičiais. Nuo jų ir prasidėjo mano sportinė karjera“.
Kitais metais G. Ramoškienai sukaks 70 metų. „Kaip jaučiuosi? Dabar jai gerai. Visos negandos ir išgyvenimai – praeityje. Belieka džiaugtis gyvenimu“, - šypteli Genovaitė.
NEIŠDAVĖ. Olimpiečių būryje buvo ir pasaulio šuolių į tolį eksrekordininkė, Europos čempionė Vilhelmina Bardauskienė. Ji jau galvoja apie Naujųjų metų sutikimą Kairėnuose, kur prie šventinio stalo sės su savo draugais menininkais ir architektais. O sausio viduryje lauks kalnų slidinėjimas Šveicarijoje.
„Susižavėjau kalnų slidinėjimu, tačiau, gink Dieve, savo mėgstamos lengvosios atletikos neišdaviau. Kiekvieną rytą aktyviai mankštinuosi po 10-15 minučių. Namuose turiu įsirengusi SPA centriuką, kur dažnai paprakaituoju netgi po 1-2 valandas. Man senti dar anksti, kaip ir jaunystėje, noriu gražiai atrodyti“, - sako Vilhelmina.
Sportininkė prasitarė, kad jai labai liūdna, kad šiandienos Lietuvos šuolininkės net nepriartėja prie 7 m ribos: „Net nežinau, ką ir besakyti, tiesiog liūdna ir tiek. Gal todėl tiktai retsykiais ateinu pasižiūrėti varžybų“.