Kelias į Sočį: olimpietės tinklaraštis (4)

Ieva Januškevičiūtė – pirma istorijoje Lietuvos sportininkė, dalyvausianti olimpinių žaidynių moterų kalnų slidinėjimo varžybose. Skelbiame ketvirtą 19-metės sportininkės įrašą tinklaraštyje „Kelias į Sočį“.

Pirmą tinklaraščio įrašą rasite čia>>>

Antrą tinklaraščio įrašą rasite čia>>>

Trečia tinklaraščio įrašą rasite čia>>>

Sveiki. Jau artėjančia naktį iškeliauju į Sočį, kur pirmą kartą dalyvausiu olimpinėse žaidynėse. O praėjusį savaitgalį pirmą kartą gyvenime startavau Pasaulio taurės varžybose. Jos vyko Slovėnijoje Kranjska Goroje. Dar neseniai net nestikėjau, kad kada nors dalyvausiu Pasaulio taurėje.

DEBIUTAS. Pirmosios, didžiojo slalomo varžybos buvo atšauktos, nes nuo ketvirtadienio snigo nenustojant, o varžybų dieną pradėjo lyti. Ne kokia pradžia...
 
Kitą dieną, sekmadienį, pagal tvarkaraštį atėjo slalomo eilė. Slalomo varžybas surengti paprasčiau ir oro sąlygos rečiau pakiša koją. Tad nors tą dieną snigo ir buvo rūko trasoje, varžybos vyko.

Startavau su numeriu 77. Labai patiko skaičius:) Ir šiaip nusiteikusi buvau labai gerai, jaudinausi mažiau, nei prieš bet kurias kitas varžybas, kol neatėjo laikas startuoti.
 


DUOBĖS. Kai važiavau aš, jau buvo nučiuožusios 76 dalyvės. Tai jautėsi - trasoje jau buvo duobių. Ir šitos duobės labai skyrėsi nuo tų, kurios atsiranda įprastose tarptautinėse varžybose. Gal skamba kvailai - kuo gali skirtis duobės? Tačiau Pasaulio taurės varžybose jos yra prieš vartus, tai tave priverčia pagauti greitį, tačiau jį išlaikyti labai sunku duobėtoje trasoje, dėl to ne kartą teko prisitabdyti. Įprastose man varžybose, kur startuoja žemesnio lygio sportininkai, duobės būna už vartų, kas tik sunkina važiavimą.

PATIRTIS. Savo startu nesu labai patenkinta, nes pridariau daug klaidų, o jaudulys neleido pasirodyti geriau.. Tačiau esu labai laiminga, kad startavau Tai buvo neįkainojama patirtis ir labai gera treniruotė prieš Sočį. Dabar žinau, ko man trūksta ir ką galiu sutavarkyti iki olimpinių žaidynių. 

BAGAŽAS. Jau rytoj išskrendu išskrendu į Sočį ir jaučiu jauduliuką. Reikia pakuoti daiktus ir nežinau, iš kur man rasti tiek "tašių". Labai mėgstu įsidėti daugiau nei reikia.. Kartais dėl to būna sunku, bet niekada nesigailiu įsidėjus per daug (tik tada, kai reikia tempti daugiau krepšių, nei pajėgiu). O šiaip į Sočį imsiu savo naujus šiltus batus, aišku slides - visas keturias pora. Ten keliauja ir naujas "GoPro" iš Amerikos, kokią knygą įsimesiu, nagų lakų startams. Žinoma, visą žaliąją Lietuvos rinktinės aprangą. Žinau tiek, kad įsimesiu ir tokių daiktų, kurių nei karto neprireiks:)