Jėgu suteikia pasitikėjimas ir sportas

Vasario 9 d. 75 metų jubiliejų švenčia Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūno kultūros katedros vedėjas, Kūrybinių industrijų fakulteto dekanas,  Vilniaus savivaldybės tarybos narys, habil.dr. profesorius Povilas Tamošauskas.

Jubiliatui tiek metų neduotum. Visada pasitempęs, tvarkingai apsirengęs, eina greitu žingsniu. Per Lietuvos olimpinės akademijos suvažiavimą, vykusį šią savaitę Vilniuje, P.Tamošauskas prasitarė, kad jis aktyviai ir sveikai gyvena iki šių dienų. Pasimankština, pabėgioja, mėgsta plaukioti, vasarą ypač daug laiko stengiasi pabūti gamtoje. 

75-eri – tai tiktai skaičiai, o kas slypi už jų?, - paklausiau P.Tamošausko. 
Tai brangi Dievo dovana, duota man gyventi, kurti, mylėti ir džiaugtis gyvenimu.

Tiek metų sulaukęs žmogus, jau ramiai leidžia savo senatvę, o jūs – atvirkščiai, dirbate visu pajėgumu: vadovaujate VGTU Kūno kultūros katedrai, esate Kūrybinių industrijų fakulteto dekanas,  trečią kadenciją - Vilniaus savivaldybės tarybos narys, Lietuvos rektorių konferencijos Sporto ir sveikatingumo komiteto pirmininkas. Iš kur tos jėgos?
Nenorėjau būti senu penkiasdešimtmečiu, noriu būti apyjaunis, perkopęs septyniasdešimt. Jeigu žmonės manimi pasitiki ir suteikia galimybę realizuoti save, tą aš su malonumu ir darau. Jėgų darbuotis, būti aktyviam man suteikia žmonių pasitikėjimas ir sportas.

Jūsų gimtadienio išvakarėse Lietuvos olimpinė akademija jums suteikė Akademiko vardą. Kaip vertinate šį aukštą jūsų darbo įvertinimą?
Tai labai aukštas ir man brangus akademinio darbo įvertinimas. Tuo pačiu šis įvertinimas atspindi ir mano nuostatas sporto atžvilgiu: tiek moksliniame, tiek praktiniame  darbe siekiau atskleisti ir puoselėti tas sporto vertybes, kurios yra deklaruotos Olimpinėje chartijoje ir Olimpizmo filosofijoje.

Kuris jūsų gyvenimo etapas buvo pats turiningiausias, darbingiausias?
Produktyviausiu laikotarpiu laikyčiau nuo 55 iki 65 metų. Per tą laikotarpį buvo padaryti patys brandžiausi darbai: monografijos, moksliniai straipsniai, metodiniai darbai , vadovėlis ir kita.

Dar ir visuomeninių pareigų turite, esate Vilniaus tinklinio federacijos prezidentas, kas jus sieja su šia sporto šaka?
Iš tikrųjų tinklinis mano gyvenime užėmė svarbią vietą, nes aš baigiau Kūno kultūros institutą, pasirinkęs tinklinio specializaciją. Atvykęs į Vilnių 1961 metais, pradėjau dirbti Dailės institute, treniravau šio instituto merginų ir vaikinų tinklinio komandas

Vėliau kartu su įžymiu treneriu, dabar jau šviesaus atminimo Steponu Batoru treniravome daugkartinę Lietuvos čempionę „Elektrono“ moterų tinklinio komandą. Nesvetimas man buvo ir teisėjo darbas, teisėjaudavau įvairaus rango varžybose apie 20 metų.

Dabar vadovauju Vilniaus tinklinio federacijai. Nors laiko skirti tinklinio reikalams lieka nedaug, bet pagal galimybes prisidedu prie jo plėtojimo.

Teko girdėti, kad tinklinį iki šių dienų žaidžiate Lietuvos paplūdimiuose?
Tenka apgailestauti, bet pastaruosius trejus metus tinklinio jau nebežaidžiu, traumos riboja tokias galimybes.

Esate badmintono pradininkas Vilniuje, pirmasis sostinėje įkūrėte šios sporto šakos sekciją, tapote  Lietuvos čempionu ir  prizininku. Ar dabar paimate raketę į rankas, lankotės badmintono varžybose?
Su badmintonu ryšiai taip pat nutrūko. Renkuosi kitas fizinio aktyvumo formas: plaukimą, bėgimą, slidinėjimą, treniruoklius, darbus sodyboje, žvejybą.

Kai sulaukėte tokios brandos, ar dar turite kokių nors planų, idėjų, kurių neįgyvendinote?
Sako Dievas juokiasi iš žmogaus planų. Kiek bus duota, tiek ir bandysiu prasmingai tuo laiku pasinaudoti: skaitydamas, rašydamas, keliaudamas ir etc. Dabar reikia mokytis įveikti senatvę, tikrai nesiruošiu tingėdamas senti.

Kokie principai jus lydi visą gyvenimą?
Pagrindinis principas  - nugalėti save ir nesustoti.

Pasukite gyvenimo metus atgal, kokį kelią rinktųsi Povilas Tamošauskas?
Ar tinkamu keliu ėjau siekiant savo tam  tikrų gyvenimo tikslų, sužinojau tik juos pasiekęs. Manau, jog eičiau panašiu keliu, tik stengčiausi  greičiau atrasti tą kelią ir kad jis ne  būtų toks vingiuotas.

Esate žemaitis, plungiškis. Ar galite teigti, kad žemaičiai – tikrai užsispyrę, kantrūs, žodžio žmonės?
Didžiuojuosi, kad esu žemaitis. Tikrai žemaitiškas būdas man padėjo žygiuoti  per gyvenimą ir tapti tuo, kuo esu.

Ar esate laimingas?
Taip, esu labai laimingas, kaip yra pasakęs romėnų poetas Marcialis, mokėti džiaugtis nugyventu gyvenimu - reiškia gyventi du kartus.



Povilo Tamošausko biografija. Badmintonininkas, tinklinio treneris, sporto mokslininkas. Habil. dr. (social. m., 2001m.). 1961 m.baigė LVKKI. Pirmasis tr. V. Jankus (tinklinio, 1959-1961m.). 1961-1985m. -  VDI Kūno kult. katedros dėst., 1985-1989 m. katedros vedėjas, doc. (1985 m.), 1989-2002m. VGTU Kūno kult. katedros doc., nuo 2002 prof., nuo 2003 m.VGTU Humanitarinio instituto direktorius. 1980m. Leningrado P. Lesgafto valst. kūno kult. Institute apgynė ped. m. kand. (dabar - daktaro) disertaciją „Fizinio auklėjimo vaidmuo rengiant dailininkus būsimai profesinei veiklai. 

 2001 m. VPU ir ŠU - habil dr. disertaciją „Humanistiškai orientuotas studentų fizinis ugdymas“. VGTU Senato (nuo 2002m.) ir Rektorato (nuo 2002m.) narys, Lietuvos studentų sporto asociacijos narys (nuo 2002m.), Rektorių konferencijos Kūno kult. ir sporto k‑to pirm. (nuo 2005m.), Lietuvos strateginių sporto klausimų komisijos narys (2005-2007 m.). 

Sporto mokslo tarybos narys (2005-2010 m.), žrn. „Santalka“ vyr. redaktorius (nuo 2006m.), Lietuvos sporto enciklopedijos moksl. red. (nuo 2006 m.) ir Limes redkolegijos (nuo 2008 m.) narys. Vilniaus miesto s‑bės tarybos narys (1997-2000 m. ir nuo 2007m.).

Pirmosios badmintono sekcijos Vilniuje vienas įkūrėjų (1962m.). Lietuvos badmintono vyrų dvejeto čempionas (1963m.), Lietuvos komandinio badmintono čempionato laimėtojas (1964 m.su Vilniaus komanda). 1963-1966 m.Lietuvos badmintono rinktinės narys. SSRS badmintono čempionato komandinių varžybų 5 v. laimėtojas.

1970-1974 m. moterų tinklinio komandos „Elektronas“, 1971m. Lietuvos čempionės ir 1973 m. vicečempionės, treneris.

Apdovanotas KKSD aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1999m.), Sporto garbės komandoro ženklu (2009 m.), LTOK Olimpine žvaigžde (2009 m.), VGTU Jubiliejiniu medaliu (2006 m.) ir medaliu „Už nuopelnus Vilniaus Gedimino technikos universitetui“ (2009 m.), Vilniaus savivaldybės medaliu „Už nuopelnus Vilniaus sportui (2009 m.).

Parašė knygas: „Studentų fizinis ugdymas: Mokomoji knyga (1996 m.), „Humanistiškai orientuotas studentų fizinis ugdymas“ (2000 m.), „Studentų fizinio ugdymo teorijos ir metodikos pagrindai“ (2003 m.), „Akademinė edukologija: Monografija“ (2006m.), „Studentų kūno kultūra: teorija ir praktika“,Vadovėlis (2008m. ), „Lietuvos tinklinis: istorija ir dabartis“ (2009 m.).