Vieni tepalai greitina, kiti - stabdo

Skiatlonas Sočyje lietuviams džiaugsmo nesukėlė. Vienoje  sunkiausių slidinėjimo rungčių neleista startuoti Ingridai Ardišauskaitei, o Vytautas Strolia užėmė priešpaskutinę vietą.

Vyrai įveikia 30 km, moterys – 15 km. Šioje rungtyje svarbiausias – universlaumas. Nes pusę distancijos tenka įveikti klasikiniu stiliumi, kitą pusę – čiuožėjo žingsniu.

Pirmuoju šliuožiama lygiagrečiomis slidėmis, antruoju – slidininkas atsispiria viena paversta kampu slide, kad vidinė slidės pusė įsirėžtų į sniegą, kaip su pačiūžomis.
 

„Skiriasi slidės, lazdos, tepimo būdai,net  batai“, – slidinėjimo stilių inventoriaus skirtumus vardijo ketverių olimpinių žaidynių dalyvis, darbar  treneris Ričardas Panavas.

Todėl skiatlono distancijos viduryje sportininkai pasikeičia slides. Kol vyksta pakeitimas, laikas nestabdomas.
 

Klasikiniam stiliui skirtos 10–15 cm ilgesnės slidės. „Aš klasikiniu stiliumi šliuoždavau 205 cm ilgio slidėmis, o laisvuoju – 192 cm“, – sakė patyręs slidininkas.

Laisvojo stiliaus slidės trumpesnės todėl, kad jei būtų ilgesnės, būtų sunku judėti, nes jų galai susikryžiuotų.

Net ir nežinant slidžių ilgio subtilumų nesunku pasakyti, kuriam stiliui jos skirtos – klasikinio stiliaus slidžių priekis labiau užlenktas ir ilgesnis, antraip atsispiriant palinkusi slidė užsikabintų už sniego. Šliuožiant laisvuoju stiliumi tokio ilgo ir lenkto priekio nereikia.

Itin svarbus skirtumas – tepimo būdas. Suglaudus klasikinio stiliaus slides apačiomis, per vidurį jos nesiliečia, yra išsilenkusios, nes toje vietoje, virš kurios dedami apkaustai ir tvirtinama koja, yra vieta tepalui, pagerinančiam sukibimą su sniegu. Kai sportininkas šliuoždamas prispaudžia slidės vidurį prie sniego, tepalas sukimba su trasos danga ir padeda atsispirti – slidė neslysta atgal. Kai tik svoris perkeliamas ant kitos kojos, slydimo tepalu išteptas slidės priekis ir galas ima slysti.
 

„Tikriausiai ne kartą teko skaityti, kad štai lietuviai vėl nesugebėjo pritaikyti tepalo, todėl atsiliko. Išties jei nepavyksta parinkti tepalo pagal sniego temperatūrą ir struktūrą, jis gali per gerai sukibti su danga ir trukdyti šliuožti. Tada ir leisdamasis nuo kalno būni lėtesnis. O jei sukibimas per menkas, praslysta koja – ir pirmyn, ir atgal vienodai. Tada reikia labai stipriai spirtis rankomis, bet rezultatas jau nebus geras“, – aiškino slidinėjimo sporto klubo „Marsas“ įkūrėjas R.Panavas.

Laisvojo stiliaus slidė visa turi būti slidi, todėl jai tepti naudojamas tik slydimą gerinantis tepalas. Dėl to skiriasi ir slidžių lankstumas – skirtos laisvajam stiliui yra stangresnės, nes jų vidurio nereikia prispausti prie sniego, būtina, kad visa slidė gerai slystų.

Nors laisvojo stiliaus slidės trumpesnės, lazdos – ilgesnės, nes skiriasi atsispyrimo kampas. Laisvojo stiliaus batai aukštesni nei klasikinio.

„Čiuožėjo stiliaus batų aulas daug aukštesnis ir įtvirtintas patvariai, kad nejudėtų koja. Taip šliuožiant nedirba blauzdos raumenys. O šliuožiant klasikiniu stiliumi dirba daugiau raumenų. Šis stilius artimesnis prigimtinei žmogaus judėjimo formai – vaikščiojimui. Todėl aš patarčiau pradėti mokytis slidinėti nuo klasikinio stiliaus. Ypač vaikams, nes pradedantieji ar fiziškai silpnesni šliuoždami čiuožėjo žingsniu net gali pažeisti sąnarius“, – perspėjo R.Panavas.