Marius Grinbergas - iš Sočio 2014 m. vasario 11 d. 18:14

D.Rasimovičiūtė: „Ne stebuklas, bet neblogai“

Per aštuonis laiptelius persekiojimo varžybose pakilusi biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė dar nepraranda vilties prasibrauti į olimpines elito lenktynes

Šandien Sočio olimpinių žaidynių 10 km persekiojimo lenktynėse pirmas dvi šūvių serijas gulint ir pirmą stovint Daina Rasimovičiūtė paleido be klaidų ir į paskutinį šaudymo ruožą atšliuožė 40-ta. Tačiau dvi klaidos paskutinėje ugnies linijoje stumtelėjo lietuvę žemyn ir į likusią trasos atkarpą, apsukusi du baudos ratus po 150 m, Lietuvos biatlonininkė išskubėjo 44-ta. Iki finišo ji aplenkė dar vieną varžovę ir užėmė 43-iąją vietą.

Lenktynes 29 metų lietuvė pradėjo iš 51-osios pozicijos, 2 min. 12 sek. vėliau nei sprinto čempionė iš Slovakijos Anastasija Kuzmina.

Auksą iškovojo vieną kartą prašovusi baltarusė Darja Domračeva. Iš devintosios pozicijos startavusi Baltarusijos sportininkė 37,6 sek. pranoko taip pat kartą šaudykloje suklydusią norvegę Torą Berger. Ši į trasą pajudėjo dešimta, 0,2 sek. vėliau nei baltarusė. Bronzos medalis atiteko irgi sykį nepataikiusiai slovėnei Tajai Gregorin (nuo lyderės atsiliko 42 sek.). Ji ant garbės pakylos prasibrovė nei iš 15-osios vietos. Tuo tarpu A.Kuzmina, prašovusi du kartus, liko šešta (58,4 sek.).

D.Rasimovičiūtė nuo D.Domračevos atsiliko 4 min. 36,4 sek.

Sočio olimpinės žaidynės D.Rasimovičiūtei tikriausiai baigsis vasario 14 d., kai vyks 15 km individualios lenktynės. Nes į vasario 17-ąją vyksiančias 12,5 km bendro starto lenktynes pateks tik 30 pirmose trijose rungtyse geriausiai pasirodžiusių sportininkių.

Rytoj Sočio olimpinėse žaidynėse nestartuos nei vienas Lietuvos sportininkas.

Diana, aštuonios vietos - daug ar mažai?
Visąlaik nors viena vieta pakilti yra gerai. Tad neblogai. Ne stebuklas, bet neblogai.

Kas atsitiko, kad paskutinėje serijoje prašovei du kartus?
Kojose jau jautėsi įtampa, nuovargis, psichologija po trijų nulių ankstesnėse serijose irgi padarė savo.

Kokios buvo sąlygos trasoje? Dieną juk buvo atšilę, sniegas suminkštėjęs.
Vietomis danga buvo minkšta, o tuose ruožuose, kurie per treniruotes buvo uždaryti, trasa labai kieta, ideali. Bet įkalnėse labai minkšta.



Tikriausiai labai sunku buvo parinkti tepalus?
Noriu labai padėkoti mūsų tepėjams. Jie – šaunuoliai. Mano slidės slydo puikiai, galėjau lesidamasi nuo kalno daugiau pailsėti. Tai didžiulis pliusas.

Esi smulki. Gal ant minkšto sniego tau palankiau, nei sunkesnėms varžovėms?
Lengviau gali būti, kai esi labai geros fizinės formos. Nes minkštas sniegas reikalauja labai daug jėgų. O aš nesu net arti savo geriausios formos, tad negaliu pasakyti, kad geriau minkštas sniegas.

Ar jaučiasi, kad lenktyniaujate pusantro kilometro virš jūros lygio?
Žinoma. Bet mes prieš olimpiadą stovyklavome kalnuose, todėl aukštikalnių poveikis dabar minimalus.

Kokį pažymį sau parašytum po pirmų dviejų startų?
Labai džiausiuosi savo šaudymu – jis tikrai neblogas. Tai man suteikia papildomų jėgų. O pažymio sau nenorėčiau rašyti. Atidaviau visą 100 procentų, ką galiu šiuo metu. Kruopščiai vykdžiau visus nurodymus. Bet tos fizinės formos norėčiau geresnės. Nors jos tikrai nepalyginsi su ta duobe, kurioje buvau sausį. Tada viskas neblogai.

Sočyje tau liko vienas startas, ar dar yra vilties patekti ir į bendro starto lenktynes?
Vilties yra. Tik trečias startas turi būti labai geras. Bet čia biatlonas – visko gali būti. Nieko nenoriu žadėti, bet ir nesakau, kad inidivdualios lenktynės bus paskutinės.