Po finišo – Lietuvos kario ašaros

Tomas Kaukėnas užėmė aukščiausią iki šiol Lietuvos sportininkų pasiektą vietą Sočio olimpinėse žaidynėse – 23-iąją. Bet po finišo ne džiaugėsi, o verkė. Nes paskutinėje šaudykloje paleisti trys netaiklūs šūviai nubraukė 23 metų sportininko viltis atsidurti ten, kur dar nebuvo nė vienas Nepriklausomos Lietuvos žiemos olimpietis.

Įspūdingai pradėjęs 20 km individualias biatlono lenktynes T.Kaukėnas be klaidų šaudė pirmuose trijuose ugnies ruožuose ir privertė ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį pažvelgti į save. Tačiau paskutinėje serijoje jo ranka sudrebėjo.

Šioje rungtyje už kiekvieną netaiklų šūvį skiriama minutė baudos. Galutinis T.Kaukėno rezultatas – 52 min. 38,9 sek. Jei lietuvis būtų pataikęs visus šūvius, būtų iškovojęs olimpinį sidabrą.

Lenktynių nugalėtoju tapęs prancūzas Martinas Fourcade‘as prašonė kartą. Jo rezultatas - 49 min. 31,7 sek. Vicečempiono medalis atiteko vokiečiui Erikui Lesseriui (0 baudos minučių) – 49 min. 43,9 sek., o bronza – rusui Jevgenijui Garaničiovui (1) – 50 min. 6,2 sek. Varžybose startavo 89 biatlonininkai.

Tai geriausias olimpinių žaidynių debiutanto T.Kaukėno pasirodymas aukščiausio rango varžybų asmeninėse lenktynėse.

Sočyje lietuvis buvo 48-tas 10 km sprinte ir 40-tas – 12,5 km persekiojimo lenktynėse. Jis nepateko tarp 30-ties biatlonininkų, startuosiančių bendro starto lenktynėse.

Rytoj olimpinėje „Lauros“ trasoje 15 km asmeninėse lenktynėse varžysis Diana Rasimovičiūtė.

Kaip jautiesi?, - paklausėme po finišo T.Kaukėno.
Verkti noriu ir verkiu. Dabar jau kiek apsiraminau. Bet iškart po finišo stebėjau švieslentę ir verkiau. Nes mačiau, kad jei ne tie trys netaiklūs šūviai, galėjau laimėti medalį.

Kas nutiko paskutinėje šaudykloje?
Jau labai daug kartų tai buvo. Paskutinėje šaudykloje negaliu savęs kontroliuoti. Nesuprantu, kas darosi. Atrodo viską darau, taip kaip prieš tai. Bet rankos neklauso, pirštas neklauso, negaliu normaliai iššauti. Negaliu sustabdyti savęs.

Tai psichologinės problemos ar nuovargis?
Tikriausiai abu dalykai. Tiesiog negaliu kontroliuoti savęs jau ne pirmą kartą.



Ar tai skaudžiausia akimirka tavo sportinėje karjeroje?
Esu verkęs tik vieną kartą. Vaikystėje, kai iš 10 šūvių pataikiau tik 1. O jei būčiau pataikęs daugiau, būčiau laimėjęs viso sezono taurę savo mieste Ignalinoje. Tada varžybose likau ketvirtas, o bendroje įskaitoje antras. Tada verkiau ir šiandien.

Ar tokia nesėkmė gali pridėti patirties ateities startams?
Manau. Šiandien pastebėjau, kad galiu kovoti su stipriausiais, trūksta labai nedaug, tik pataikyti. Gal nėra taip ir sunku.

Įmanoma pamiršti tokias lenktynes?
Nežinau. Ilgai nepamiršiu. Nes tokia proga būna vieną kartą per ketverius metus.

Didžiąją dalį lenktynių jauteisi puikiai – greitai šliuožei ir taikliai šaudei. O po paskutinio šaudymo ar buvo sunku pasiekti finišą?
Ne. Slydau gerai. Pradėjo šiek tiek traukti kojas, bet, manau, finišavau gerai. Greitis nekrito. Čiuožiau su Fourcade‘u, jis vienas lyderių, tai nelabai atsilikau.

Kokia buvo trasa? Ar buvo dar likę pažliugusio sniego?
Košės buvo. Bet nustebau, ką padarė organizatoriai. Nes vakar sniego buvo virš batų. O jie sugebėjo padaryti tvirtą ir neblogą trasą, nors oras šiltas ir sniegas tirpsta greitai. Šiandien turėjau pranašumą, nes esu lengvas, todėl minkštoje trasoje man lengviau nei kitiems.

Kas dar laukia šį sezoną?
Trys pasaulio taurės etapas ir pasaulio kariškių žaidynės – esu Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys.

Vasario 18-ąją iš Sočio keliausime namo, kažkiek laiko pabūsime Lietuvoje ir tada važiuosime į pasaulio taurės etapą Slovėnijoje.