Jaudulys - kaip per rimčiausias varžybas

Vilniaus “Verdenės” vaikų ir jaunimo klubo patalpose buvo surengtas jau tradiciniu tampantis trečiasis smiginio turnyras.

Į klausimą,- kodėl smiginis?,- atsakė šias atminimo varžybas trumpomis įžangos kalbomis pradėję Vilniaus “Smigio” klubo prezidentas bei “Labuko” bendrovės vadovas Jonas Mikailionis, sostinės bėgimo mėgėjų “Stajerio” klubo, Vilniaus lengvosios atletikos federacijos prezidentas Alfonsas Gedminas, ir varžybų šeimininkas, “Verdenės” klubo direktorius Romas Grigas, velionio brolis.

Visų jų pasakytuose žodžiuose slypėjo tos  pačios mintys – Jonas Grigas, baigęs aktyvaus sportininko karjerą, į pensiją neišėjo, nuo sporto nenutolo. Jis visiškai natūraliai, tarsi savaime, tapo sportui, kūno kultūrai, judesiui neabejingų žmonių vienytoju, kūno kultūros propaguotoju, populiarintoju.

Ir tokiu tapo toli gražu ne skambiais, gražiais žodžiais, bet labai konkrečiais darbais – vadovavo “Stajerio” klubui, rengė varžybas, bėgikų dienas, o paskutinė jo aistra buvo smiginis, sporto šaka, prieinama, todėl ir mėgiama bet kokio amžiaus žmonių. J. Grigas, nė kiek negailėdamas savęs, vienijo, telkė aplink save tokius žmones, stengdamasis įžiebti juose meilės judesiui kibirkštį, juolab kad tam turėjo gana palankias sąlygas. Bėgimo, smiginio mėgėjus, sporto veteranus, futbolininkus jis glaudė po "savo", o iš tiesų, nežinia kam priklausančio “Žalgirio” stadiono stogu.

Jis buvo vadinamas ir laikomas Vilniaus “Žalgirio” stadiono direktorium, nors pats save vienam laikraščiui duotame interviu liūdnokai pavadino “griūvančios tvirtovės sargybiniu ar prižiūrėtoju”.

Taip su  didele širdgėla Jonas pasakė likus vos porai mėnesių iki  mirties.

Deja, itin dosni, bet nemažai iškentėjusi čempiono ir sporto entuziasto širdis neatlaikė.

O netekusi savo ištikimo sargybinio, neatsilaikė ir “griūvanti tvirtovė”. Ilgus metus buvusi pačių įvairiausių spekuliacijų objektu, nežinia, kiek kartų pirkta ir nenupirkta, daug sykių pardavinėta ir neparduota, griuvusi, bet nesugriuvusi “tvirtovė” – “Žalgirio” stadionas (iki tol buvęs ir vadintas valstybiniu, ir “Spartako” stadionu) galiausiai užvėrė savo geležinius vartus.



Ar atvers dar kada nors? Vargu. Ši strateginė vieta – didžiulės vertės žemė pačiame Vilniaus centre itin patraukli ir paklausi.

Milijonus vartantiems turtingiesiems, kurie dedasi didžiuliais ne tik sporto žinovais ir puoselėtojais,  bet ir pagrindiniais jo rėmėjais, nėra svarbūs kažkokie bėgimo mėgėjai, smiginio strėlių mėtytojai ar “Žalgirio” futbolininkai su savo “marakanomis” ir legendine praeitimi, ar dar kokie nors benamiai futbolo veteranai?!

Nesvarbus ir tas tradicinis Kalėdinis – Naujametis bėgimas, sutraukdavęs prie “Žalgirio” stadiono šimtus bėgikų iš visos Lietuvos?! Dabar šis  bėgimas jau irgi pakeitė vietą ir su “Žalgirio” stadionu dabar jau nieko bendra neturi.

Memorialinėse varžybose J. Grigui atminti dalyvavo nemažas būrelis – kelios dešimtys smiginio entuziastų iš Elektrėnų, Vilniaus rajono Zujūnų mokyklos, sostinės bėgimo mėgėjų “Stajerio” klubo narių. Varžybų dalyviai , užsivilkę “Labuko“ įmonės parengtus ir sportininkams įteiktus atminimo marškinėlius su J. Grigo atvaizdu, drauge įsiamžino ir kibo rungtyniauti. Varžybos nuo pat ryto truko iki vėlyvos popietės.

“Žmonės, sportininkai, ir bėgimo, ir smiginio mėgėjai, entuziastai tikrai neužmirš Jono Grigo, - kalbėjo Elektrėnų smiginio komandos vadovas Saulius Andriulevičius, - štai ir dabar, atrodytų, varžybos proginės, ne reitinginės, o jaudulys toks, kaip per paties didžiausio rango čempionatą.”

Sporto jaudulys nesutrukdė elektrėniškiams laimėti varžybas. Tarp moterų pajėgiausia buvo Elektrėnų  “Dublio” komandos narė Greta Kliokytė, tarp vyrų jos komandos draugas Rytis Šakys, aplenkęs Jaceką Romančiką iš Zujūnų “Victoria” klubo.

Mėgėjų kategorijoje pirmavo Romas Grigas iš “Smigio” klubo, aplenkęs “Stajerio” atstovus Nadeždą Gedminienę ir Sigitą Urvakį.