Treneris - lyg laivo vairininkas

Panevėžietis Saulius Matikonis buvo vienas geriausių Panevėžio tinklininkų, reprezentacinei miesto komandai atstovavo iki 2006-ųjų. Pasižymėjo geru šoklumu ir sumaniu žaidimu prie tinklo. Rezultatyviai atakavo ir statė užtvaras. Tačiau vėliau jis dingo iš Lietuvos tinklinio padangės.
 
Kur buvai prapuolęs?, - paklausiau S. Matikonio.
2006 m. Išvykau į Ameriką ir įstojau į Lindenvudo universitetą Sent Čarlzo mieste Misūryje. Žaidžiau šio universiteto komandoje NAIA lygoje. Į Ameriką prikalbinau atvažiuoti ir šiame universitete studijuoti ir puikią tinklininkę Eriką Kliokmanaitę.

Kai 2009 m. baigiau universitetą ir įgijau tarptautinio verslo ir administravimo diplomą, kartu su Erika išvykome į Barseloną. Ji tenai žaidė, o aš pradėjau dirbti didelėje amerikiečių bendrovėje "Intel". 2010 m. vakarais pradėjau treniruoti vieną merginų komandą tinklinio klube "Sant Cugat" (didžiausias tinklinio klubas Katalonijoje, turintis 11 įvairių amžiaus grupių komandų) ir su jomis dirbau porą metų. 

Kada sugrįžai į Lietuvą?
2012-aisiais. Tačiau grįžau ne į gimtąjį Panevėžį, o į Kauną. Įkūriau savo įmonę „Corporate SPA“,  kuri teikia masažo paslaugas darbo vietose. Įmonėje dirba penki specialistai. Ramiai vadovavau įmonei, praėjusiais metais paskambino Jonavos „Achemos- KKSC“ trenerė Jolita Kontvainienė ir pasiūlė dirbti antruoju komandos treneriu.

Ar iš karto sutikai?
Taip. Pasiūlymas buvo netikėtas, tačiau labai mielas ir gundantis. Norėjosi Lietuvoje pritaikyti tas žinias, kurias įgijau Ispanijoje. Atsirado proga padirbėti su merginomis.  Dabar vakarais važinėju į Jonavą ir dirbu treneriu.

Gal jonaviečių komandoje žaidžia ir tavo draugė?
Kol kas esu nevedęs ir artimiausiu metu neplanuoju to daryti. Treniruoju daug žaidėjų, joms visoms reiškiu savo simpatijas, tačiau esu tos nuomonės, kad darbo santykių nereikia maišyti su privačiais.

Kaip sekasi dirbti treneriu?
Manau, kad dešimtbalėje sistemoje savo darbo rezultatus galėčiau vertinti aštuonetu. Jeigu komanda būtų laimėjusi Baltijos šalių lygos varžybas, o iki pergalės nedaug trūko, galėčiau rašyti ir dešimt. Dabar turėjome tenkintis bronzos medaliais.



Per apšilimą nuolat būdavai aikštelėje, kėlei tinklininkėms kamuolius ir juos pats smūgiuodavai. Vadinasi, dar esi aktyvus žaidėjas?
Taip. Šiemet buvau pakviestas atstovauti Raseinių „Norvelitos“ komandai ir žaidėme Lietuvos A čempionate. Tiesa, nelabai pasisekė, nepatekome į pusfinalį. Per atkrintamąsias rungtynes pralaimėjome Marijampolės „Statybos ritmui“.

Kaip sugalvojai vėl sugrįžti į tinklinio aikštelę?
Norėjau pabandyti ir pasižiūrėti, ko dar esu vertas, kai tiek metų nežaidžiau. Raseiniškių komandai atstovauja Mindaugas Mikalauskas, su kuriuo esame pakankamai gerai pažįstami, tai jis mane susirado ir paklausė, ar negalėčiau šiemet jiems padėti. „Norvelitai“ būtent reikėjo ketvirtosios zonos žaidėjo ir aš sutikau. 

Ar ir dabar per rungtynes stebinai savo šoklumu?
Kol keliai buvo sveiki, tol šokdavau. Dabar jau nesu toks šoklus. Tenka pratintis prie kito žaidimo stiliaus. 

Kokias viltis sieji su trenerio darbu, gal ateityje norėtum būti ir pagrindiniu strategu?
Patirties, turbūt, užtektų būti ir pirmuoju treneriu. Tačiau nežinau, ar aš to noriu. Tiktai pirmus metus vadovauju savo įmonei, pamažu įsivažiuojame, dar esame pakankamai jauni verslininkai.

Dėl tinklinio trenerio ateities kol kas nieko neplanuoju. Norėčiau atsitraukti nuo visko ir rimtai pagalvoti, kas man pačiam asmeniškai būtų geriau. Jeigu nuspręsiu likti tinklinyje, žinoma, kažkaip norėtųsi padėti ne tiktai komandai, bet, galbūt, ir Lietuvos rinktinei.

Jonava – tiktai nedidelė mano gyvenimo dalis. Per pusę metų pakankamai gerai susipažinau su Lietuvos moterų tinkliniu, galėčiau patarti ir šalies moterų tinklinio rinktinės vyr. trenerei Daivai Simokaitienei, kur yra stipriausios ir silpniausios rinktinės pusės.

Ar esi kalbinamas padėti Lietuvos moterų tinklinio rinktinei?
Esu. Sutarėme, kad aš rinktinės vyr. trenerei  padėsiu per pirmąsias treniruočių stovyklas, o galutinai viskas paaiškės po Lietuvos čempionato finalinio turnyro Kaune, kuris balandžio 4-5 d. vyks Kauno halėje.

Po tavo sėkmingo debiuto trenerio darbe, pasigirdo balsų, kad, kaip treneris, galėtum daug ką pasiekti?
Viskas priklausytų ne tiktai nuo manęs vieno, bet ir nuo komandos bei organizacijos. Treneris yra lyg tas laivo vairininkas, kuris laivą pakreipia arba į teisingą pusę, arba į neteisingą.