Čempionatai baigėsi, kovos aikštėje tęsis

Kauno halėje finišavo šių metų Lietuvos tinklinio čempionatas. Aukso medalius pelnė Jonavos „Achemos-KKSC“ moterų ir Šiaulių „Elga-Master Idea-SM Dubysa“ vyrų komandos.

Aukso medaliai įteikti jonavietėms Raimondai Strelkauskaitei, Liubovjei Makovai, Ramutei Petrauskaitei, Akvilei Kontvainaitei, Kamilei Kučinskaitei, Viltei Makauskaitei, Karolinai Uvarovaitei, Agnei Daunytei, Gintarei Mackevičiūtei, Ingai Vainilavičiūtei ir legionierėms iš Ukrainos Anai Važinskai ir Jevgenijai Šipkovai (treneriai Jolita Kontvainienė ir Saulius Matikonis, komandos vadovas Vidas Makauskas). 

Antra čempionate liko Kauno „Heksa“, o trečias – Vilniaus „SM Tauras-VTC“.  
 

Vyrų grupėje aukso medaliai įteikti šiauliečiams Edvinui Adomaičiui, Matui Navickui, Arnui Rumševičiui, Audriui Aleknavičiui, Olegui Čebialiui, Rokui Marcinkevičiui, Martynui Miliukui, Martynui Kolodavičiui, Tomui Diliui, Edvinui Vaškeliui ir Arūnui  Kirsniui (tr. Aivaras Strockis ir Mantas Pilipavičius). 

Antras čempionate - Kelmės „Antivis-Etovis“, o trečias – Vilniaus „Flamingo Volley - SM Tauras“. 

Lietuvos čempionatas baigėsi, bet geriausiems žaidėjams atostogos dar neprasidės, nes startuoja Europos čempionato moterų ir vyrų atrankos turnyrai.  
 

GERIAUSIEJI. Ant nugalėtojų pakylos stovėjo ir du tinklininkai su ramentais – šiaulietis Arūnas Kirsnys ir kelmiškis Mantvydas Šuklys, kurie gavo rimtas traumas ir jiems čempionatas baigėsi anksčiau nei komandos draugams. Šlubuodamas ant nugalėtojų pakylos antrojo laiptelio lipo ir kelmiškių lyderis, komandos kapitonas Donatas Parnarauskas, kuris traumą patyrė pirmą dieną ir treniruočių draugams galėjo padėti tiktai savo patarimais nuo atsarginių suolelio.     

Lietuvos tinklinio federacija įsteigė prizus geriausiems atskirų pozicijų žaidėjams: naudingiausiais tinklininkais tapo šiaulietis M.Kolodavičius ir jonavietė R.Strelkauskaitė, puolėjais - jonavietė V.Makauskaitė ir šiaulietis M.Kolodavičius, libero žaidėjais – jonavietė I.Vainilavičiūtė ir kelmiškis Gilbertas Kerpė, jungiančiaisiais žaidėjais – R.Strelkauskaitė ir šiaulietis O.Čebialis, o geriausiai užtvaras statė legionierė iš Ukrainos J.Šipkova ir šiaulietis A.Aleknavičius.  

ŽIŪROVAI. Lietuvos sporto mėgėjai pasiilgo tinklinio - abi dienas kovas stebėjo apie 1,5 tūkst. žiūrovų. Tarp jų – nemažai tų, kurie praeityje garsino Lietuvą tinklinio aikštelėje. Veteranų galėjo būti dar daugiau, tačiau tomis  dienomis Birštone vyko Lietuvos senjorų čempionatas. 

Žiūrovus į halę traukė tai, kad Lietuvos moterų ir vyrų komandos rengiasi dalyvauti Europos čempionato atrankos turnyre, todėl jiems buvo įdomu pasižiūrėti, kaipgi atrodo mūsų rinktinės kandidatai, ko iš jų galima tikėtis per svarbiausias metų varžybas. Lietuvos čempiones su gėlėmis rankose atvažiavo pasveikinti Jonavos kūno kultūros ir sporto centro direktorė Regina Stupurienė bei klubo prezidentas, buvęs rajono meras Bronislavas Liutkus. 

Jonavos „Achemos-KKSC“ tinklininkes, apgynusias šalies čempionių titulus, rajono savivaldybė vėl žada paskatinti solidžia 50 tūkst. Lt. premija. 

Savus, ištikimus žiūrovus turėjo kelmiškiai, kurie paskui savo mylimą komandą važiuotų nors ir į pasaulio kraštą. 

DŽIAUGSMAS. Kai baigėsi lemiamos rungtynės tarp Jonavos „Achema-KKSC“ ir Kauno „Heksa“ moterų komandų (jonavietės pirmą dieną nugalėjo 3:0, o antrą – 3:1), jonaviečių trenerė Jolita Kontvainienė iš žaidėjų nieko nenorėjo išskirti. Visos tinklininkės žaidė gerai. Tačiau, pasak trenerės, komandoje viskas priklauso nuo jungiančiosios žaidėjos, kurią jonavietės turi puikią – R.Strelkauskaitę. 

„Tačiau mūsų ir puolimas geras, patikimai, naudingai ir rezultatyviai žaidė V.Makauskaitė, abi ukrainietės. Kai nėra aiškios lyderės, tokiai komandai smagu vadovauti, visos prisideda prie pergalės. Finaliniame turnyre pralaimėjome vos vieną partiją. Aikštelėje leidau pažaisti visoms tinklininkėms, kad visos savo rankose galėtų pasidžiaugti pelnytu medaliu. Nesmagu žaidėjai gauti medalį, kai ji nė karto neįkelia kojos į aikštelę. Visos mūsų 12 tinklininkių prisilietė prie medalio. Net 15-metę G.Mackevičiūtę trečią partiją leidome pažaisti. Kaip sako patarlė, nori kuo geriau, o išeina kaip visad, taip ir mes pralaimėjome tą vienintelę partiją“, - po paskutiniųjų rungtynių sakė jonaviečių trenerė. 

Lietuvos čempionių komandoje žaidė net 8 Lietuvos rinktinės kandidatės. „Toks buvo mūsų uždavinys - suburti kuo daugiau rinktinės kandidačių į vieną komandą, kad jos,  artėjant Europos čempionato atrankos turnyrui, galėtų kuo geriau susižaisti. Manau, mes ta uždavinį įvykdėme, nes žaidėjos yra geros sportinės formos – rinktinės trenerei Daivai Simokaitienei perduosime gerai parengtas žaidėjas ir jai bus lengviau toliau dirbti. 

Jau balandžio 7 d. rinktinė Jonavoje rinksis į pirmąją treniruotę, kur bendro fizinio parengimo treneris kaunietis Ramutis Ančlauskas stiprins žaidėjas fiziškai“, - kalbėjo Jolita Kontvainienė, Lietuvos moterų rinktinės antroji trenerė. 

Jonavietės ypač džiaugiasi, kad tokia dosni Jonavos savivaldybė, vadovaujama mero Mindaugo Sinkevičiaus. Pagal susiklosčiusią tradiciją, kažkokią dalį pinigėlių gaus kiekviena žaidėja, o kita dalis bus palikta kitam sezonui. 

LEGIONIERĖ. Pagrindinė jonaviečių puolėja Jevgenija Šipkova gyvena Zaporožėje ir apie ją mūsų tinklinio treneriai sako, kad tai - geras jonaviečių „pirkinys“. Ukrainietė prisipažino, kad ji sekė atidžiai sekė visus politinius įvykius Ukrainoje ir dėl to labai išgyveno. 
 

Jevgenija su savo kraštiete Ana Važinska iš Militopolio miesto netoli Zaporožės „Achemai-KKSC“ atstovavo tiktai vieną sezoną – nuo spalio iki balandžio mėnesio ir jau kitą dieną po finalinio turnyro išvyko į namus. 

„Ukrainoje gyvena mano visa šeima ir tikiuosi, kad daugiau kraujas gimtinėje nebus liejamas, viskas baigsis taikiai. Jonavoje mums buvo sudarytos puikios sąlygos, geri žmonės. Tai buvo mano pirmasis klubas užsienyje, kuriam atstovavau ir tapau čempione. Dėl kitų metų nieko negaliu pasakyti, viskas priklausys nuo mano vyro, ar jis vėl išleis“,- sakė J. Šipkova. 

GRAFIKAS. „Achemos-KKSC“ komandos ir Lietuvos moterų rinktinės vadovas Vidas Makauskas jau sudėliojo visus rinktinės pasirengimo planus. Tinklininkės nuo balandžio 7 d. iki penktadienio stiprės fiziškai, balandžio 11 d. iš Švedijos sugrįš pagrindinė trenerė Daiva Simokaitienė ir 13 d. rinktinė išvyksta draugiškų rungtynių į Lenkiją. 

„Visos tinklininkės iš užsienio suvažiuos apie balandžio 26 d., kartu treniruosis ir gegužės 1-4 d. dalyvaus turnyre Rygoje, o sugrįžusios į namus Šiauliuose dalyvaus keturių dienų turnyre. Prie rinktinės jau yra prisijungusi iš Azerbaidžano sugrįžusi viena iš komandos lyderių Valdonė Petrauskaitė, kuri jau tris savaites treniruojasi su mumis“, - sakė V. Makauskas. 

Į klausimą ar „Achemos-KKSC“ ekipai įdomu dalyvauti Lietuvos čempionate, jis atsakė, kad jonaviečių dalyvavimas gal sudarys stimulą pasitempti ir kitoms komandoms, gal ir jos kažką panašaus sugalvos, susiras rėmėjų. 

DUOKIT MAKAUSKAITĘ! „Duokit mums pagrindinę puolėją Viltę Makauskaitę, kuri mūsų komandoje porą metų buvo ryški lyderė, o po to dar žaidė Belgijoje, ir mes kaip reikiant pakovotume dėl Lietuvos čempionato aukso medalių“, - sakė Kauno „Heksos“ komandos trenerė Jolita Virbickienė. Tačiau V. Makauskaitė atstovavo Jonavai. 

Dar kartą pasitvirtino, kad, kol „Heksai“ vadovaus nenuilstančioji J.Virbickienė, tol jos vadovaujama komanda visada žais dėl aukščiausiųjų Lietuvos čempionato apdovanojimų. Dabar komandai labai trūko traumuotos 194 cm ūgio Rūtos Staniulytės, kuri būtų labai naudinga statant užtvaras. 

Šiemetiniame Lietuvos čempionate žaidė net 17 J. Virbickienės mokinių, kurių 4 atstovavo čempionių „Achemos-KKSC“ komandai. Labiausiai J. Virbickienė džiaugėsi KAuno ekipos patekimu į finalinį turnyrą. 
 

„Mes nesame profesionali komanda, žaidžiame visuomeniniais interesais, tačiau jaunimu patinka tinklinis, jis noriai treniruojasi. Komandoje – dauguma moksleivių ir studenčių. Jeigu jos neišvažiuos į užsienį mokytis, o liks Kaune, tai jos norėtų likti ir žaisti „Heksoje“. Pagrindinis komandos tikslas šiemet buvo – kad jaunosios žaidėjos patirtų stresinę situaciją, nes žaisti Kauno halėje buvo malonu ir didelė garbė, kurios mūsų komanda tikrai nusipelnė“, - sakė J. Virbickienė. 
 

Trenerė pelnytus komandos sidabro medalius prilygino auksiniams, nes Jonavos komanda – neoficiali Lietuvos rinktinė plius dvi ukrainietės. „Nemanau, kad kuri nors Lietuvos klubinė komanda su jonavietėmis galėtų lygiaverčiai konkuruoti“, - teigė J. Virbickienė. 

ŽAIDŽIA IR TRENIRUOJA. Bronzos medaliais džiaugėsi Vilniaus „SM Tauras -VTC”, kuris lemiamoje kovoje abu kartus po 3:0 nugalėjo Lietuvos sporto universiteto komandą. Vilniečių komandai vadovauja žaidžiančioji tinklininkė Vika Daškevičiūtė, kuri su tinklinio kamuoliu draugauja jau 19 metų. 

Trenerė prisipažino, kad jos vadovaujama komanda norėjo žaisti dėl pirmosios vietos ir pakartoti praėjusio čempionato rezultatus, kada pelnė sidabro medalius.  

„Nėra lengva žaisti ir vadovauti. Kitais metais spręsiu, ką rinktis. Jeigu mūsų komanda išsilaikys, dirbsiu arba trenere, arba žaisiu. Reikia užsiimti vienu darbu, o nesimėtyti po kelis. Treniruoju „Tauro“ mokyklos vaikučius, tačiau praėjusiais metais ilgametė komandos trenerė Asta Jansonienė paprašė manęs, jog treniruočiau pagrindinę komandą, ir aš sutikau“, - sakė  V. Daškevičienė. 

Aikštelėje ji yra įvairiapusiška žaidėja - kaip pati sako, kur trūksta, ten ji ir gelbsti. Vilniečių komandai buvo sunku rengtis čempionatui, nes daug žaidėjų studijuoja Universitetuose, viduryje savaitės jos dalyvavo ir įvairiose studentų varžybose, todėl  komanda praktiškai kartu nesitreniravo.           

„URAGANAS“. Didelę intrigą žadėjusi Kelmės „Antivio-Etovio“ ir Šiaulių „Elga-Master Idea-SM Dubysa“ dvikova vyko tiktai pirmą varžybų dieną, kuomet šiauliečiai nugalėjo 3:2. Antros dienos susitikimo baigtį atspėjo varžybų vyr. teisėjas kaunietis Audrius Gargasas (jis ir teisėjavo lemiamoms rungtynėms) – 3:0. 

Ypač nesulaikomas buvo šiauliečių lyderis - „Vijolių“ gimnazijos dvyliktokas, 195 cm ūgio  kairiarankis Arnas Rumševičius, kuris aikštelėje siautėjo lyg uraganas. Kaip teigė tinklinio specialistai, - jis pusė „Elga-Master Idea-SM Dubysa“ komandos. Antrąsias rungtynes su kelmiškiais jis sužaidė kaip iš natų. Stipriai padavinėjo kamuolius ir juos priiminėjo, smūgiavo iš pirmosios ir antrosios linijų, gerai statė užtvaras. 

 „Tačiau pirmoji varžybų diena man buvo juoda, aikštelėje buvau tuščia vieta.  Stengiausi viską užmiršti, negalvoti, kas buvo vakar“, - po paskutinių rungtynių sakė A. Rumševičius. 

Tokia nuojauta buvo, pavyko gerai gintis ir atakuoti. Lietuvos čempionu tapau antrą kartą. Aukso medalį nebuvo lengva laimėti. 

Gal Martyną Kolodavičių, kuris per pusfinalio rungtynes su Marijampole gavo traumą, tačiau dabar vėl išbėgo į aikštelę ir puikiai rungtyniavo. Gerai žaidė ir kiti. 

Penktus metus. Antrąsias rungtynes stebėjo ir mano pirmasis treneris Antanas Lukošius, kuris mane pasveikino su pergale.  

Ir šiemet paplūdimyje žaisiu poroje su kelmiškiu Luku Každailiu. Mėgstu žaisti ir ten, ir ten. Pakeisti aplinką labai smagu. 

Norėčiau išvažiuoti kur nors į užsienį. Svajoju apie žaidimą Europos čempionų – pačioje aukščiausioje - lygoje. Tačiau žadu ir studijuoti, nes vien iš tinklinio neišgyvensiu. Labai džiaugiuosi, kad šiemet esu pakviestas kandidatu į Lietuvos vyrų rinktinę. Norėčiau, kad aš, jaunas žaidėjas, būčiau pastebėtas.   
 

TRŪKO LYDERIŲ. Kelmiškių komandos treneris Ramūnas Barauskis teigė, kad jiems iki pergalės pritrūko dviejų pagrindinio šešetuko žaidėjų, komandos lyderių Donato Parnarausko ir Manto Šuklio, kurie dėl traumų buvo priversti rungtynes stebėti nuo atsarginių suolelio. 

„Išimkit du pagrindinius žaidėjus iš komandos, ir jos nebėra. Antrą dieną ypač  pasijuto didelis nuovargis – pirmą dieną pralaimėjus 2:3, labai didelis krūvis teko keliems pagrindiniams žaidėjams, kurie per antrąsias rungtynes buvo pavargę. O jaunimas yra jaunimas, jis dar nėra pasirengę žaisti tokio lygio finaliniame turnyre“, - kalbėjo R. Barauskis. 

Kokia bus kelmiškių komanda kitais metais, treneris negalėjo pasakyti, nes su suaugusiais dar nebuvo kalbėta. O jaunimas, kuris dar mokosi gimnazijoje, tikrai liks. „Jis tikrai perspektyvus ir, kas svarbiausia, noriai dirba. Jaunimas eina vyresniųjų pėdomis. Man patinka mūsų komandos charakteris, esame tikra komanda, turinti savo charakterį ir žaidimo braižą“, - sako R. Barauskis. 

Aikštelėje žaidė ir jo sūnus Marius Barauskis, kuriam prieš porą savaičių sukako vos 15 metų - kaip ir anksčiau jo tėvas, treniruočių draugams jis skirstė kamuolius. Ypač šauniai Marius tai darė pirmą varžybų dieną, tuo nustebindamas ir Lietuvos tinklinio federacijos generalinį sekretorių Juozą Lapeiką. Tačiau jaunasis tinklininkas antrą dieną pavargo, didelė įtampa darė savo, ir kamuolius jaunasis sportininkas skirstė ne taip tikslai ir sumaniai.  

Sidabro medalių laimėtojų treneriui Ramūnui Barauskiui šiemet patikėta vadovauti Lietuvos vyrų rinktinei, besirengiančiai Europos čempionato atrankos turnyrui. Jau balandžio 14 d. rinktinė rinksis į pirmąją treniruočių stovyklą.

REIKIA LAIKO. Kai pernykščiams sidabro medalių laimėtojams „Flamingo Volley-SM Tauras“ tinklininkams buvo įteikti bronzos medaliai, jų treneris Vasilijus Burakinskis tarė, kad bronzos medaliai geriau nei ketvirtoji vieta. Šiam treneriui patikėta vadovauti Lietuvos jaunių rinktinei, komandoje buvo ir tų žaidėjų, kurie rengiasi dalyvauti kitais metais įvyksiančiam Europos jaunių čempionato atrankos varžybose.  

Treneris džiaugiasi, kad tobulėja puolėjai Paulius Misiukevičius ir Arturas Vincelovičius. „Pusfinalyje kelmiškiams pralaimėjome todėl, kad jie labiau norėjo nugalėti, o ir geriau žaidžia. Labai jauni mūsų kamuolių skirstytojai. Tinklinyje sakoma, kad nuo priėmimo prasideda žaidimas, o mūsų jaunimas dar negali imtis lyderio vaidmens. Reikia laiko, jaunimui reikia subręsti, pajusti savo galimybes“, - sakė V. Burakinskis. 

Vilniečių komandos lyderiai – aukštasis Lukas Gudas, rungtyniavęs Vokietijoje, ir Jonas Rakickas. Tačiau, pasak J. Burakinskio, jeigu kamuolių priėmėjai nesusitvarko su savo užduotimis, tai ir lyderių žaidimas nėra ryškus. „Per pusantro metų iš „žalio“ vaikino neišugdysime  gero žaidėjo, komandos lyderio. Reikia laiko“, - sako V. Burakinskis.
 

Vilniečių komandoje žaidė ir legionierius iš Latvijos – jungiantysis žaidėjas Maris Venzbergas.

„Šiemet mes per mažai ir treniravomės, į darbą kibome tiktai nuo sausio mėnesio, sportavome dukart per savaitę.  Toje mokyklos sporto salėje, kurioje anksčiau treniravomės ir kurioje šiais metais irgi planavome dirbti, ilgai nebuvo sutvarkytas apšvietimas. Žiemą Vilniuje už mūsų turimus pinigus susirasti sporto salę vakarais treniruotis praktiškai neįmanoma“, - sakė V. Burakinskis.