Su svečiais - apie džiaugsmus ir problemas

Svečius sutikę Adolfo Ramanausko- Vanago gimnazijai keturioliktus metus vadovaujantis Virginijus Skroblas ir jo pavaduotojas Aleksandras Kirilovas turėjo ką papasakoti svečiams. Pagaliau išsipildė jųsvajonė turėti gerą sporto bazę. Projektas su kolegomis iš Gardino buvo įgyvendinamas porą metų. 

ĮKURTUVĖS. Gimnazijos erdvėje šiemet iškils krepšinio, tinklinio, rankinio, teniso aikštės, gimnastikos aikštynas. Pagal specialiai parengtą projektą į aikštes investuota 1 mln. Lt. Su naujaisiais bičiuliais gardiniečiais bus rengiami ir įvairūs seminarai, vyks varžybos. 
 

Rudeniop įvyks šios naujos sporto bazės atidarymas, ir gimnazijos direktorius į iškilmes pakvietė ir Artūrą Poviliūną bei Vidą Vencienę. 
 

Nauja sporto bazė – didelė dovana šiai didžiausiai Alytuje gimnazijai, kurioje mokosi daugiau kaip 800 gimnazistų ir vien šiemet ją baigs 200 mokinių.    

Svečiai apžiūrėjo didžiausią Alytuje sporto salę, kurioje treniruojasi miesto rankininkai, ir kuri prieš porą metų buvo atnaujinta, paklota nauja grindų danga. A. Poviliūnas ir V. Vencienė įdėmiai  klausėsi gimnazijos direktoriaus pasakojimo apie jau 10 metų besitęsiančią gražią gimnazijos tradiciją – krepšinio turnyrą „Paukščiai grįžta“.  

„Tai – ypatingas renginys. Suvažiuoja įvairių kartų buvę abiturientai, prieš kelerius metus baigę mūsų gimnaziją. Jie šio renginio labai laukia, prie šito turnyro netgi derina savo atostogas, darbą. Rengiame ir daugiau gražių, kasdieniškų renginių, kurie kiekvienam paglosto širdis“, - pasakojo V. Skroblas, kuris ypač pasidžiaugė, kad gimnazija turi gerus kūno kultūros mokytojus, o vieno iš jų – žinomo lengvosios atletikos trenerio Jono Baltrušaičio kabinetą puošia netgi buvusio Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Juano Antonio Samarancho asmeninė padėka.

PARODA. Svečius ypač sudomino buvusio šios gimnazijos mokinio Zenono Gramacko surengta  paroda olimpine tematika. „Kaip gaila, kad šių eksponatų negaliu papildyti savais iš Kalgario – viską jau esu išdalinusi“, - sakė slidinėjimo legenda. 

Z. Gramackas puoselėja viltį gimnazijoje įsteigti Lietuvos olimpinės akademijos filialą, nes tam yra visos sąlygos. Gimnazija skiria kambarį, yra olimpinio judėjimo puoselėtojų. Ta tema susitikimo metu buvo kalbama su LOA prezidentu A. Poviliūnu.  

GIMNAZISTAI. Svečių laukė pilnutėlė A. Ramanausko-Vanago gimnazijos salė. Gimnazistai prisipažino, kad jie V. Vencienę ir A.Poviliūną daugiausia matė  tiktai televizorių ekrane, o dabar netgi galėjo su jais pasišnekėti ir nusifotografuoti. Svečiai gimnazijai atvežė leidinių, olimpinių suvenyrų, o  gimnazijos direktorius V. Skroblas jiems įreikė knygas apie gimnaziją. 

A.Poviliūnas gimnazistams papasakojo apie didelę sporto naudą. „Nežinau, kiek jūs sportuojate, lavinate savo kūną, tačiau, mano giliu įsitikinimu, sportas – tikrai didelis pagalbininkas jūsų tolesnei ateičiai. Jeigu žmogus nori sportuoti ir dirbti sporto srityje, tai viskas yra pasiekiama“, - sakė buvęs ilgametis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas. 

Gimnazistams jis papasakojo apie savo sportinę biografiją, kuri leido jam pasiekti ir nemažų mokslo aukštumų. 

„Mano mama, mokyklos direktorė, mane gėdijo ir išgyveno, jog aš, gerai besimokęs ir mokyklą baigęs sidabro medaliu, panorau stoti į Kūno kultūros institutą. Atsakiau, kad tai mano pašaukimas, mano pasirinkimas. Kad baigiau institutą, dėl to nesigailiu ne aš, džiaugėsi ir mano mama.  Sportas mane padarė tokį, koks dabar esu. Dirbau ne pagal norus. Darbo neieškojau, jis mane pats susirasdavo“, - kalbėjo A. Poviliūnas, kuris besimokydamas ir studijuodamas aktyviai žaidė krepšinį, atstovavo Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktinėms ir jau antrame studijų kurse pradėjo treniruoti jaunuosius krepšininkus.
 

Jau tada turėjo tikslą žaisti Kauno „Žalgiryje“ ir jo atkakliai siekė. Tačiau didelių sporto aukštumų sporte nepasiekė, jam buvo lemta tapti iškiliu ne krepšinio aikštelėje. Kai kalba pakrypo apie olimpines žaidynes, A. Poviliūnas sakė, kad jam labai didelį įspūdį padarė 1992 m. Albervilio olimpinės žiemos žaidynės, kada Lietuva po 64 metų su savo trispalve vėl dalyvavo olimpinėse žaidynėse.  

Kalgario olimpinė čempionė V. Vencienė visus gimnazistus ragino sportuoti ir teigė, kad tą daryti niekada nevėlu. Puikus to pavyzdys – pati Vida, kuri į slidinėjimą atėjo, būdama 16 metų. „Nevėlu ir jums ateiti“, - kvietė legendinė Lietuvos slidininkė. A. Poviliūnas pridūrė, kad prieš Albervilio olimpines žaidynes jai buvo įteiktas Lietuvos pasas Nr.1, tačiau, sugrįžus į namus, deja, jį teko atiduoti. 

V. Vencienė į klausimą, kaip ji dabar vertina tą akibrokštą, kai jai, olimpinei čempionei, Kalgaryje neatsirado vietos SSRS rinktinės estafetėje, kur jos treniruočių draugės lengvai laimėjo aukso medalius, atsakė: „Buvo tokie laikai, gyvenome tokioje santvarkoje ir nieko nepadarysi“ 

Gimnazistams apie savo sportinį kelią papasakojo ir keturių parolimpinių žaidynių dalyvis, Atėnuose pelnęs bronzos medalį, Algirdas Tatulis. Jis dar iki dabar aktyviai sportuoja ir rengiasi Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatui. 

„Buvau labai nelaimingas, kai man tuometėje Mašinų gamykloje nutraukė koją, tačiau laimingas, jog likau gyvas. Prie visko prisitaikiau, sportas man padeda užmiršti tą didelę nelaimę, ir aš vėl džiaugiuosi gyvenimu“, - sakė A. Tatulis. 

SAVIVALDYBĖ. Su svečiais panoro pabendrauti ir miesto meras Jurgis Krasnickas bei administracijos direktorius Kęstutis Ąžuolas. Prie apskrito stalo, dalyvaujant ir Sporto ir rekreacijos skyriaus vedėjui Adomui Andrušaičiui, vyr. specialistei Daivai Jakubauskienei bei tarptautinės kategorijos stalo teniso teisėjui Z.Gramackui, užsimezgė dalykiškas pokalbis apie sportą. 

A.Poviliūnas miesto merui padovanojo savo knygą  „Olimpinė Lietuva 1918-2008: lūžiai, etapai, pasauliniai kontekstai“ su autografu, o meras svečiams įteikė dzūkiškų suvenyrų su „Baltosios rožės“ atributika.

Alytaus meras labai išgyvena, kad prastai Lietuvos čempionate žaidžia „Dainavos“ futbolo komanda.  

„Manau, kad vienaip ar kitaip mes tą problemą išspręsime. Visą šitą reikalą reikėtų atiduoti į savivaldybės rankas, ir tos problemos nebus. Komandai bandantys padėti Italai ją sugebėjo apsukti apie vieną pirštą. Iš kokio kampo bepažiūrėtum, - ten vien problemos. Futbolą jaunystėje pats žaidžiau ir man skaudu, kad taip atsitiko su mūsų futbolo klubu. Esu kantrus ir dar mėnesį pakentėsiu, pažiūrėsiu, kaip toliau viskas vyks. Alytaus futbolo klubui savivaldybė pervedė 100 tūks. Lt. Klubas planavo vienaip, o gavosi kitaip. Mūsų futbolo klubas čempionate užima toli gražu ne pirmaujančias vietas. Apmaudu, širdį skauda. Mūsų treneriai parengė tiek daug puikių futbolininkų, turime puikų stadioną. Reikėtų imti pavyzdį iš mūsų krepšinio komandos. Mes jos daug negalime remti, tačiau Tomas Pačėsas pinigų susirenka iš rėmėjų. Reikėtų tarti ačiū Tomui, kuris liko Alytuje ir savo gimtajam miestui daug padeda“, - kalbėjo J. Krasnickas. 

A.Poviliūną stebino mero, kuris pagal profesiją yra gydytojas, profesionalios žinios apie sportą. A. Krasnickas daug šiltų žodžių pasakė Sporto ir rekreacijos skyriaus vedėjui Adomui Andrušaičiui, kuris gerai tvarkosi. „Jeigu žinosiu profesionalesnį žmogų už Adomą, tai man jo nereikės. Tačiau tokio žmogaus nematau“, - šmaikštavo meras. 

Didelis galvos skausmas Alytaus merui – ir kalnų slidinėjimo trasa, kuri pastaraisiais metais neveikia.  „Arba tą trasą reikia pataisyti ir sutvarkyti, arba iš viso ją išmontuoti. Tokia trasa, kokia dabar yra, lankytojams nepatogi ir nepatraukli“, - sakė meras. Sporto ir rekreacijos skyriaus vedėjas A. Andrušaitis pridūrė, kad kalnų slidinėjimo trasa buvo suprojektuota ekspromtu ir pirminis pirkimas Europos Sąjungos lėšoms gauti buvo autokroso trasa.  

„Kada buvo atmesta pirmoji paraiška, buvo pareikalavimas – šalia trasos turi būti suprojektuotas žiemos sporto šakos objektas. Bėda ta, kad aplinkui  valstybiniai miškai, gamtosauginės apsaugos zonos. Niekur negalima pasisukti ir tą trasą išplėsti. Kalno eksploatacija kainavo 260 tūkst. Lt per metus, o už keltuvus ir bilietukus surinkdavome 10-12 tūkst. Lt“, - sakė A. Andrušaitis.

ŽIRGAI. Baigiant viešnagę Alytuje, svečiai buvo pakviesti papramogauti į „Revų žirgai“ bazę ir gamtoje „pabendrauti“ su žirgais, pasivažinėti karieta. Didelis žirgų entuziastas, bendrovės savininkas Irmantas Gramackas pabuvo važnyčiotoju ir gana ilgai vežiojo Vidą Vencienę, kuri prasitarė, kad dar ne kartą norėtų atvažiuoti į tą gražų gamtos kampelį ir pabūti su žirgais. 

„Užsimiršo visos bėdos, visi vargai. Žirgai man buvo didelė atgaiva“, - sakė olimpinė čempionė. I. Gramackas svečiams įteikė pakvietimus į šį šeštadienį Lazdijuose įvyksiančias žirgų lenktynes.

SUSITIKIMAS. Pakeliui į namus svečiai stabtelėjo Dauguose, kur  A. Poviliūnas susitiko su senu pažįstamu, praeityje žinomu lengvosios atletikos treneriu, o dabar advokatu Kostu Žilinsku. 

„Viskas įvyko labai seniai, bet tą momentą puikiai atsimenu. Tada lankiau Kauno 13-osios vidurinės mokyklos, kurios direktore buvo Artūro mama, vienuoliktą klasę. Mokykloje karts nuo karto apsilankydavo KKI studentai, su kuriais sužaisdavome krepšinio rungtynes. Artūras tada mokėsi instituto antrame kurse ir mes žaidėme vienas prieš kitą. Jis labai gerai techniškai žaidė, o aš, kaip buvęs šuolininkas į aukštį ir šokęs 2 metrus, nesunkiai dėdavau į krepšį iš viršaus. Tada ir buvo mūsų pats pirmasis susitikimas“,- prisiminė K. Žilinskas. Nuo to laiko prabėgo net 45 metai, kai jiedu vėl ilgėliau galėjo pasikalbėti apie tas studentų ir mokinių rungtynes.