| KKSD informacija | 2014 m. balandžio 28 d. 18:16 |
Pradėjo vertinti sporto indėlį
Lietuvos statistikos departamentas, bendradarbiaudamas su KKSD, pradėjo rengti palydovines sąskaitas sporto sektoriaus ekonominiam poveikiui įvertinti.
Lietuvos statistikos departamentas, bendradarbiaudamas su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pradėjo rengti palydovines sporto sąskaitas sporto sektoriaus ekonominiam poveikiui įvertinti. Remiantis Europos Komisijos sporto statistikos ekspertų grupės rekomendacijomis ir siekiant palyginamumo su kitomis Europos valstybėmis, buvo sudarytos už 2008 m. Lietuvos bandomosios sporto palydovinės sąskaitos, o baigus bandomuosius skaičiavimus, šios sąskaitos bus rengiamos kasmet, pradedant 2010 m.
Sporto palydovinių sąskaitų sudarymo tikslas – įvertinti sporto sektoriuje sukurtą pridėtinę vertę, sporto sektoriaus produkciją, taip pat sporto sektoriuje užimtų gyventojų skaičių.
Lietuvos statistikos departamento atliktais skaičiavimais, 2008 m. sporto sektoriuje sukurta pridėtinė vertė sudarė 0,8 procento šalies bendrosios pridėtinės vertės, o sporto ir su sportu susijusiose veiklose dirbo 1,2 procento visų šalies užimtų gyventojų.
Pagrindiniai 2008 m. sporto palydovinių sąskaitų rodikliai
(Sporto sektorius, iš viso Dalis, palyginti su atitinkamais bendrais rodikliais, proc.):
Produkcija, mln. Lt 1 397,8 0,7
Pridėtinė vertė, mln. Lt 864,6 0,8
Užimti gyventojai, tūkst. 18,4 1,2
Europos šalys jau keletą metų rengia sporto palydovines sąskaitas.
Kai kurių Europos šalių valstybių pagrindiniai sporto palydovinių sąskaitų rodikliai
(Metai Dalis, palyginti su bendrais rodikliais, proc., Užimti gyventojai, Pridėtinė vertė, Individualaus vartojimo išlaidos):
Austrija 2005 6,4 4,9 3,6
Jungtinė Karalystė 2008 2,5 2,3 3,0
Kipras 2004 2,2 2,4 3,7
Lenkija 2006 1,5 2,0 1,2
Lietuva 2008 1,2 0,8 1,2
Nyderlandų Karalystė 2006 1,5 1,0 2,7
Šveicarija 2008 2,5 1,7 ...
Vokietija 2008 4,4 3,3 6,6
Europos Komisijos 2011–2012 m. atliktos ekspertų studijos skaičiavimų rezultatai rodo, kad sporto pridėtinė vertė sudarė 1,76 procento bendros ES sukuriamos vertės, o su sportu susijusiose veiklose dirbo 2,12 procento visų ES užimtų gyventojų.
Sąvokos
Sporto sektorius – pagal Vilniaus sporto apibrėžtį, remiantis Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (EVRK 2 red.), atrinktos su sportu susijusios ekonominės veiklos rūšys.
Vilniaus sporto apibrėžtis apima visas prekes ir paslaugas, kurios turi tiesioginį ar netiesioginį ryšį su bet kuria sporto veikla.
Pagal Europos Komisijos 2007 m. parengtą Baltąją sporto knygą (angl. White paper on sport) 2007 m. ES darbo grupės „Sportas ir ekonomika“ Vilniuje vykusiame posėdyje sutarė dėl sporto apibrėžties, akcentuojant ekonominę reikšmę. Ši apibrėžtis apima tris sporto veiklos koncepcijas – statistinę, siaurąją ir plačiąją. Šios koncepcijos taikomos nacionalinių sąskaitų sistemoje ir yra papildomas sporto duomenų sistemos pagrindas rengiant sporto palydovines sąskaitas.
Sporto pridėtinė vertė – sporto sektoriuje sukurta produkcija, atėmus tarpinį vartojimą.
Sporto produkcija – sporto sektoriuje sukurtų prekių ir paslaugų visuma.
Sporto tarpinis vartojimas – žaliavų, medžiagų ir paslaugų, sunaudotų sporto produkcijai sukurti, vertė.
2010 m. sporto sektoriaus ekonominiai rodikliai bus paskelbti 2014 m. gruodžio mėn.
Sporto palydovinių sąskaitų sudarymo tikslas – įvertinti sporto sektoriuje sukurtą pridėtinę vertę, sporto sektoriaus produkciją, taip pat sporto sektoriuje užimtų gyventojų skaičių.
Lietuvos statistikos departamento atliktais skaičiavimais, 2008 m. sporto sektoriuje sukurta pridėtinė vertė sudarė 0,8 procento šalies bendrosios pridėtinės vertės, o sporto ir su sportu susijusiose veiklose dirbo 1,2 procento visų šalies užimtų gyventojų.
Pagrindiniai 2008 m. sporto palydovinių sąskaitų rodikliai
(Sporto sektorius, iš viso Dalis, palyginti su atitinkamais bendrais rodikliais, proc.):
Produkcija, mln. Lt 1 397,8 0,7
Pridėtinė vertė, mln. Lt 864,6 0,8
Užimti gyventojai, tūkst. 18,4 1,2
Europos šalys jau keletą metų rengia sporto palydovines sąskaitas.
Kai kurių Europos šalių valstybių pagrindiniai sporto palydovinių sąskaitų rodikliai
(Metai Dalis, palyginti su bendrais rodikliais, proc., Užimti gyventojai, Pridėtinė vertė, Individualaus vartojimo išlaidos):
Austrija 2005 6,4 4,9 3,6
Jungtinė Karalystė 2008 2,5 2,3 3,0
Kipras 2004 2,2 2,4 3,7
Lenkija 2006 1,5 2,0 1,2
Lietuva 2008 1,2 0,8 1,2
Nyderlandų Karalystė 2006 1,5 1,0 2,7
Šveicarija 2008 2,5 1,7 ...
Vokietija 2008 4,4 3,3 6,6
Europos Komisijos 2011–2012 m. atliktos ekspertų studijos skaičiavimų rezultatai rodo, kad sporto pridėtinė vertė sudarė 1,76 procento bendros ES sukuriamos vertės, o su sportu susijusiose veiklose dirbo 2,12 procento visų ES užimtų gyventojų.
Sąvokos
Sporto sektorius – pagal Vilniaus sporto apibrėžtį, remiantis Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (EVRK 2 red.), atrinktos su sportu susijusios ekonominės veiklos rūšys.
Vilniaus sporto apibrėžtis apima visas prekes ir paslaugas, kurios turi tiesioginį ar netiesioginį ryšį su bet kuria sporto veikla.
Pagal Europos Komisijos 2007 m. parengtą Baltąją sporto knygą (angl. White paper on sport) 2007 m. ES darbo grupės „Sportas ir ekonomika“ Vilniuje vykusiame posėdyje sutarė dėl sporto apibrėžties, akcentuojant ekonominę reikšmę. Ši apibrėžtis apima tris sporto veiklos koncepcijas – statistinę, siaurąją ir plačiąją. Šios koncepcijos taikomos nacionalinių sąskaitų sistemoje ir yra papildomas sporto duomenų sistemos pagrindas rengiant sporto palydovines sąskaitas.
Sporto pridėtinė vertė – sporto sektoriuje sukurta produkcija, atėmus tarpinį vartojimą.
Sporto produkcija – sporto sektoriuje sukurtų prekių ir paslaugų visuma.
Sporto tarpinis vartojimas – žaliavų, medžiagų ir paslaugų, sunaudotų sporto produkcijai sukurti, vertė.
2010 m. sporto sektoriaus ekonominiai rodikliai bus paskelbti 2014 m. gruodžio mėn.