Jau šių metų rugsėjo 1 d. Panevėžio Senvagės ir Šiaulių Vijolių mokyklos virs sporto gimnazijomis. Ateityje tokių gimnazijų bus ir daugiau
Anot ministro pirmininko patarėjo sporto klausimais Vytauto Janušaičio, Senvagės ir Vijolių mokyklos pasirinktos neatsitiktinai, o į norinčiųjų tapti sporto gimnazijomis eilę stoja ir sostinės Fabijoniškių vidurinė mokykla, kalbama apie Ignaliną bei Trakus.
„Šios mokyklos pasirinktos, remiantis istoriškai susiklosčiusiom aplinkybėm. Panevėžyje kažkada buvo sporto internatas, yra visa reikalinga infrastruktūra, prisidės dviračių trekas ir kitos bazės. Tas pat ir su Šiauliais, jie jau ilgą laiką ta kryptimi dirba“, – sako V. Janušaitis.
Veikia net penkios grupės
Šiuo metu švietimo ir mokslo ministro potvarkiu yra sudarytos penkios tarpinstitucinės grupės iš šios ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD), Vyriausybės, Panevėžio ir Šiaulių savivaldybių, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) atstovų. Visos jos atlieka parengiamuosius darbus.
Jau beveik aišku, kokių sporto šakų užsiėmimai bus pasiūlyti mokiniams Šiauliuose ir Panevėžyje.
„Šiauliuose numatoma lengvoji atletika, baidarių ir kanojų irklavimas, futbolas, rankinis, regbis, tinklinis, žolės riedulys, dziudo, imtynės, taekvondo ir tenisas. Panevėžyje – lengvoji atletika, baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, futbolas, plaukimas, rankinis, stalo tenisas, dviračių sportas, dziudo, imtynės“, – sako vienos iš sudarytų darbo grupių narė, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Švietimo organizavimo skyriaus vedėja Regina Klepačienė.
Mokyklos bus finansuojamos valstybės, o tuo rūpinasi Vyriausybės kanceliarijos, KKSD, ŠMM, Šiaulių ir Panevėžio savivaldybių atstovai, dirbantys finansavimo darbo grupėje. Šiai grupei pavesta parengti mokyklų finansavimo modelį ir dabar veikiančių teisės aktų pataisas, kad mokyklos būtų tinkamai finansuojamos ir galėtų pradėti dirbti.
Skaičius turėtų augti
„Kada bus daugiau steigiama sporto gimnazijų, tiksliai pasakyti sunku, bet, manau, kad tikrai bus. Dabar vyksta tik pradinis etapas, daug darbo reikia, norint paruošti dokumentacijas, priėmimo tvarkos, bendruosius ugdymo planus. Iš pradžių apsiribojome tik šiomis mokyklomis, juk viskam reikia nemažų pinigų, negalime visko aprėpti“, – dėsto V. Janušaitis.
Šios sporto gimnazijos bus steigiamos itin gabiems vaikams, kurie turės atitikti konkrečius sportinius reikalavimus. Gegužės ir birželio mėnesiais numatoma vaikų atranka. Jiems bus taikomi du pagrindiniai kriterijai: stojantysis privalės turėti teigiamą sporto medicinos centro išvadą ir nacionalinės sporto šakos federacijos raštą, patvirtinantį, kad jis atitinka KKSD nustatytus meistriškumo rodiklius. Jeigu stojantysis neturės tokio rašto, jo sportinis meistriškumas bus tikrinamas sporto vidurinėje mokykloje.
Federacijos taip pat turės svarbų balsą, sprendžiant, kokias sporto šakas įtraukti į gimnazijų veiklą. Pasak V. Janušaičio, jei federacija matys poreikį regione mokyti vaikus konkrečios sporto šakos, bus apie tai kalbama. Tad natūralu, kad Panevėžyje bus dviračių treniruotės, o Šiauliuose – regbio ir žolės riedulio, nes čia susiklostė ilgametės šių sporto šakų tradicijos.
Mokslai nenukentės
Kadangi Senvagės ir Vijolių mokyklos gyvuoja jau ne vienus metus, jose įsikūrus sporto gimnazijoms, mokiniai, neužsiimantys jokia sporto šaka, galės ir toliau čia krimsti mokslus. Bet ilgainiui jose turėtų mokytis tik gabūs sportui vaikai. Į šias mokyklas galės atvykti mokytis ir sportuoti vaikai iš visos Lietuvos. Jie bus apgyvendinti šalia esančiuose bendrabučiuose.
Šiaulių mokykloje jau dešimt metų veikia atskiros sporto klasės, tad jai persiorientuoti bus dar lengviau.
„Dabar bus ir sporto klasės, ir bendrojo ugdymo klasės. Šiauliai tą patirtį sukaupę, nes turi 100 vaikų ir keturias sporto klases, joms tvarkaraštis pritaikytas, o kita mokyklos dalis dirba įprastu režimu“, – pasakoja premjero patarėjas.
Pasak V. Janušaičio, mokslai tikrai nebus nustumti į antrą planą, nors vaikams ir bus privalomos dvi treniruotės per dieną. Jo teigimu, tėvai yra suinteresuoti, kad jų vaikai ne tik siektų sportinių aukštumų, bet ir gerai mokytųsi.
Įžvelgia naudą
Pagrindinis sporto gimnazijų steigimo tikslas – kad sporto nebūtų atsisakoma dėl mokslo ar atvirkščiai.
„Sporto gimnazija užtikrins galimybę talentingiems vaikams suderinti bendrąjį ugdymą su sportu. Bus sukurta gabių sportui vaikų paieška, sudarant galimybes tokius vaikus rasti ir pritraukti ne tik iš didmiesčių, bet ir iš atokių gyvenviečių“, – sako R. Klepačienė.
Tam pritaria ir Lietuvos moterų teniso rinktinės kapitonė Edita Liachovičiūtė: „Tai yra labai gerai. Neįmanoma atsėdėjus mokykloje nuo 8 iki 16 val. po to dar kažko siekti. Adaptuotos klasės sportininkams, muzikantams ir kitiems turi būti.“
E. Liachovičiūtė pati augina dvi mergaites, tad puikiai supranta padėtį mokyklose. Vaikai dažnai atsisako siekti sportinių aukštumų ir meta treniruotes, nes juos spaudžia mokykloje dėl praleistų pamokų, prasideda grasinimai, kad trimestre bus išvestas neigiamas pažymys.
„Labai daug priklauso nuo pedagogų ir mokyklos direktorių. Yra mokyklų, kurios į tai žiūri atlaidžiau, leidžia atsiskaityti ir skatina, o kitos labai spaudžia. Išeina taip, kad turi rinktis sportą ar mokyklą tada, kai dar to neturėtum daryti. Mokyklą turi baigti visi, bet kartu būtina turėti galimybę mokytis ir sportuoti vienu metu“, – kalba Vilniaus teniso akademijos vyriausioji trenerė.
Dirba kryptingai
Dėl infrastruktūros ir šalia esančių bazių pasirinktos Senvagės ir Vijolių mokyklos vis dar nėra reorganizuotos, bet ta kryptimi dirbama.
„Svarbūs komplektacijos, turto perdavimo klausimai. Šiuo metu dar sprendžiamos su tuo susijusios problemos, norime gauti dokumentus iš valstybės dėl bendrabučių, maitinimo, sportinės aprangos, bet jau judame ta kryptimi“, – sako Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė.
J. Gaidžiūnaitė taip pat neabejoja tokios sporto gimnazijos steigimo pranašumais. Anot jos, tokios mokyklos naudą pajustų ne tik Panevėžys, bet ir visa Lietuva, nes būtų išauginami garsūs sportininkai.
Mokykla norėtų nuo ateinančio rugsėjo turėti 7–11 klasių sportines klases, t. y. apie 100 mokinių. Ilgainiui šis skaičius turėtų augti, tačiau neviršyti 200. Vijolių mokykloje planuojama turėti 1–12, o blogiausiu atveju 5–12 klasių sportines klases ir ateityje priimti ne daugiau kaip 240 mokinių.
„Kalbame su tų sporto šakų, kurių bus mokoma Šiauliuose, federacijomis. Vadovai pritaria šios gimnazijos steigimui, netgi planuoja rinktines įvairių amžiaus grupių Šiauliuose turėti. Ketiname įdarbinti geriausius trenerius. Su mokiniais ateis ir krepšeliai, tai bus labai gera paspirtis, nes dabar jie nėra visiškai aprūpinti“, – pasakoja Šiaulių savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas.
Nori gimnazijos Vilniuje
Vilniaus Fabijoniškių vidurinė mokykla taip pat neslepia savo ambicijų tapti sporto gimnazija. Šios mokyklos direktorius Vytas Karsokas sako, kad sporto gimnazija Fabijoniškėse skirtųsi nuo įsikursiančių Panevėžyje ar Šiauliuose.
„Mūsų vizija – turėti 728 mokinius, tai būtų vadinamoji ilgoji gimnazija – nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Blogiausiu atveju turėtume 5–12 klasių sportines klases ir būtų bent po vieną gimnazinę sportinę klasę. Visi sportininkai mokytųsi vienoje klasėje, norime, kad lygiagrečiai eitų 2–3 bendrojo ugdymo klasės. Jeigu, sakykime, vaikas suserga ir negali sportuoti, jis galėtų pereiti į paprastą gimnazinę klasę ir mokytis toliau“, – aiškino skirtumus direktorius.
Kitas dalykas, kodėl Fabijoniškių mokyklos nėra tarp pirmųjų tapsiančių sporto gimnazijomis, – bendrabučio neturėjimas. Pasak V. Karsoko, tai neturėtų būti lemiamas dalykas, nes jų mokykloje mokytųsi tik Vilniuje gyvenantys vaikai. Jis sulaukia ir miesto savivaldybės pritarimo.
Pirmas dalykas, kurį Fabijoniškių mokykla padarė norėdama tapti sporto gimnazija, neseniai baigtas statyti naujas futbolo stadionas. Dabar jų planuose – trijų aukštų mokyklos priestatas. Pirmajame aukšte būtų treniruočių salės, antrajame – 10-ies takų 50 m ilgio baseinas, trečiajame – dvi universalios 25 x 45 m salės su tribūnomis.
Fabijoniškių vidurinė mokykla jau kurį laiką renka sportines klases. Viena jų – šuolių į vandenį. Mokykloje taip pat mokosi dziudo imtynininkai, krepšininkai, futbolininkai.
Žvalgosi ir į kitus miestus
Yra pasigirdę kalbų ir apie galimus sporto gimnazijų filialus Ignalinoje (skirtus žiemos sporto šakoms) ir Trakuose. Tokios galimybės neatmeta ir ŠMM.
„Gražių idėjų turi ne tik Ignalina, bet ir Trakai. Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio sudaryta darbo grupė baigia rengti Mokinių specializuoto sportinio ugdymo sampratą, kurioje, ko gero, bus numatyta galimybė sporto gimnazijoms turėti savo skyrius ar filialus kitose vietovėse“, – pasakoja R. Klepačienė.
Tam, kad sporto gimnazija galėtų atsirasti ir Lietuvos žiemos sporto sostinėje, pritaria ir KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis. Jo nuomone, sporto gimnazijos padės ieškoti ne tik talentų, bet ir išspręs kitas problemas.
„Ignalina turi infrastruktūrą, į ją galima būtų pritraukti talentų iš kitų miestų. Taip pat čia rastų darbo treneriai ir specialistai. Būtų išspręsta jų užimtumo problema. Štai mūsų biatlono rinktinėje dirba slidžių tepėjas estas, o lietuvis iš jo mokosi. O kur jam dirbti? Vaizdžiai tariant, tepti slides į užsienį?“ – kalba K. Rimšelis.
Šiuo metu KKSD kaip tik rengia sporto gimnazijų plėtros poreikio studiją, t. y. analizuoja, kuriuose miestuose ir kokios sporto šakos galėtų būti plėtojamos sporto gimnazijų ar sporto klasių principu, atsižvelgiant į turimą infrastruktūrą, trenerius, sportininkų skaičių.
Pavyzdys – Latvija
Sporto gimnazijų kūrimu besirūpinančių darbo grupių nariai šį pavasarį lankėsi Latvijoje, jau beveik 50 metų veikiančioje Murjāņu sporto gimnazijoje, susitiko su Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos Sporto departamento atstovais. Vizito tikslas – susipažinti su ilgamete kaimynų patirtimi, vykdant specializuoto sportinio ugdymo programas bendrojo lavinimo mokyklose.
„Visada naudinga pasitikrinti, ar teisingu keliu einame, pritaikyti pasiteisinusią patirtį ir žinias. Latviai, kitaip nei mes, neturi spragos profesionalių sportininkų pamainos rengimo grandyje, nes jauni talentai atrandami ir ugdomi sutelkus geriausius mokytojus ir trenerius, derinant jų išsilavinimą ir treniruotes. Europos šalyse tai vadinama „dvejopos karjeros“ terminu ir akcentuojama būtinybė sportininkams sudaryti sąlygas derinti mokslą su sportine veikla. Džiugu, kad turėsime tokias specializuotas gimnazijas“, – sakė K. Rimšelis. Pasak jo, Latvijoje buvo išsaugota nacionalinė sporto gimnazija, tačiau neliko tokio darinio menų srityje. Lietuvoje – atvirkščiai, tad abi šalys turi ko viena iš kitos pasimokyti.
Latvijos Murjāņu gimnazijoje, kuri turi tris filialus, mokosi ir treniruojasi 416 perspektyvinės pamainos sportininkų. Būtent jie vėliau sudaro apie pusę Latvijos olimpinės rinktinės narių. Su jais dirba 42 bendrojo lavinimo mokytojai ir 35 treneriai. Daug dėmesio skiriama treniruočių ir mokymosi derinimui, lanksčiam egzaminų grafikui, individualiam bendrajam lavinimui. Čia ruošiami septynių sporto šakų sportininkai.
„Visada naudinga pasitikrinti, ar teisingu keliu einame, pritaikyti pasiteisinusią patirtį ir žinias. Latviai, kitaip nei mes, neturi spragos profesionalių sportininkų pamainos rengimo grandyje, nes jauni talentai atrandami ir ugdomi sutelkus geriausius mokytojus ir trenerius, derinant jų išsilavinimą ir treniruotes.“