| Ingvaras Butautas | 2014 m. gegužės 9 d. 01:00 |
Sumo ir šachmatus sieja bėgimas
"Išėjai, čiupai, griebei, metei. Taip gali būti karalius tik tarp naujokų", - kalbėjo apie sumo imtynes jų pradininkas Lietuvoje Sigitas Lukavičius.
Iš Europos sumo imtynių jaunimo čempionato Varšuvoje lietuviai parvyko geros nuotaikos. Grupėje iki 23 metų, svorio kategorijoje iki 70 kg Jurgita Grinevičiūtė iškovojo bronzos medalį.
„Mes, lietuviai jau esame turėję tų medalių. Negausiai, bet turėjome. Kaunietis Rokas Adomaitis pasaulio jaunimo čempionate yra buvęs trečias, šiaulietis Marius Garbenis – antras“, - tvirtino Lietuvos kuraš federacijos prezidentas Sigitas Lukavičius.
Uzbekų imtynės kuraš neturi nieko bendro su japoniškuoju sumo. Bet kuraš federacija kuruoja ir kuraš, ir sumo, ir alyš ir paplūdimio imtynes.
J. Grinevičiūtė dar varžėsi ir jaunesniųjų – iki 21 metų grupėje. Joje ji užėmė penktąją vietą. Suaugusiųjų čempionate Jurgita buvo septinta.
Be J. Grinevičiūtės Europos pirmenybėse dar dalyvavo ir keturi sumo imtynininkai vaikinai.
U’21 grupėjė, svorio kategorijoje iki 70 kg Gytis Kazlaukas buvo septintas. Tpkią pat vietą svorio kategorijoje iki 90 kg užėmė Simas Garbenis.
U’26 grupėje šiedu sportininkai buvo devinti.
Suaugusiųjų čempionate R. Kazlauskas buvo penktas, S. Garbenis – devintas.
Svorio kategorijoje iki 85 kg Mantas Valčiukaitis buvo septintas.
Tarp sumo imtynininkų, sveriančių iki 90 kg Mantas Paliulis užemė 7-ąją vietą.
„Suaugusiems tenai sunku. Susirenka aukštos klasės imtynininkai, dominuoja rusai, ukrainiečiai, lenkai, azerbaidžaniečiai, kurie turi jau senas šios sporto šakos tradicijas“, - komentavo S. Lukavičius. Pasak jo, sumo Japonijoje yra pati prestižiškiausia sporto šaka. Kaip pas mus – krepšinis.
Japonijoje sumo imtynės – profesionalus sunkiasvorių sportas.
„Japonai nuo vaikystės augina sumo imtynininkus. Jie auga grupėse, kaip internatuose. Rengia po tris-keturias treniruotes per dieną, o savaitės pabaigoje be saiko riebiai valgo, suaugę sumo imtynininkai dar ir geria sakė“, - pasakojo kuraš federacijos prezidentas. Anot jo, taip auga sportininkų svoris.
Europos mėgėjų sumo suskirstyta į daugiau svorio kategorijų. Mėgėjai nesilaiko kažkokios specialios dietos ar išskirtinių treniruočių būdų.
„Beje, nėra tokių mėgėjų, kurie būtų išskirtinai vien sumo imtynininkai. Ateina iš įvairių sporto šakų: ir „laisvūnai“, ir dziudoistai, ir sambistai. Šios imtynėsm tarp kitko, labai tiktų regbininkams. Grumtynių žaidėjai čia galėtų daug nuveikti. Europoje gal ir yra vienas-kitas žmogus, kuris specializuojasi vien sumo. Bet dažniausiai tai būna vyresnio amžiaus sportininkai, jau baigę dalyvauti kitų sporto šakų varžybose“, - kalbėjo S. Lukavičius.
Pats jis buvo sumo pradininkas Lietuvoje. Pirmas iš lietuvių dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose. Tai buvo 2002 metais.
S. Lukavičius yra šiaulietis. Kaip ir dauguma Lietuvos sumo imtininkų. Šiauliuose yra įsikūrusi ir kuraš federacija.
Sumo dažniausia įsivaizduojama kaip dviejų labai masyvių vyrų susirėmimas. Tačiau mėgėjų sportininkų apimtys toli gražu ne tokios.
„Štai R. Kazlauskas yra penktas Europoje tarp suaugusiųjų. Nors yra 1996 metų gimimo. Ir jis tikrai nėra labai stambus“, - tikino S. Lukavičius.
Yra ir merginų - sumo imtynininkių. Paklaustas, kaip į tokią sporto šaką jų pritraukia, LKF prezidentas atsakė: „Viskas priklauso nuo trenerio. Kiekvieną žmogų galima prikalbinti. O juo labiau, kad sumo – sporto šaka beveik be traumų“.
Kaip ir visų sporto šakų, taip ir sumo treniruotė prasideda apšilimu – bėgimu. Tai daro ne tik Lietuvos mėgėjai, o ir atrodytų nuo stambumo labai nepaslankūs japonų profesionalai.
„Profesionalams gal sudėtingiau bėgioti, bet nedidelius ratukus vis vien apsuka, nes raumenys juk turi apšilti visapusiškai. Kiekvienoje sporto šakoje reikia bėgimo. Net šachmatininkai bėgioja“, - kalbėjo LKF vadovas.
S. Lukavičius nemano, kad sumo imtynininko pajėgumas priklauso tik nuo svorio ir fizinės jėgos.
„Priklauso nuo visko: nuo technikos, nuo charakterio, nuo galvelės – kaip tu mąstai. Reikia mokėti išnaudoti ir priešininko jėgą. Ne vien tik: išėjai, čiupai, griebei, metei. Taip gali būti karalius tarp naujokų. Bet toliau pažengus jau reikia mąstyti, kaip apgauti priešininką, kaip panaudoti jo jėgą. Būna, kad išeina priešininkas, surakina, atrodo - tave suvalgys. Bet jei sugebi išnaudoti jo jėgą, gali laimėti“, - pasakojo buvęs sumo imtynininkas.
„Mes, lietuviai jau esame turėję tų medalių. Negausiai, bet turėjome. Kaunietis Rokas Adomaitis pasaulio jaunimo čempionate yra buvęs trečias, šiaulietis Marius Garbenis – antras“, - tvirtino Lietuvos kuraš federacijos prezidentas Sigitas Lukavičius.
Uzbekų imtynės kuraš neturi nieko bendro su japoniškuoju sumo. Bet kuraš federacija kuruoja ir kuraš, ir sumo, ir alyš ir paplūdimio imtynes.
J. Grinevičiūtė dar varžėsi ir jaunesniųjų – iki 21 metų grupėje. Joje ji užėmė penktąją vietą. Suaugusiųjų čempionate Jurgita buvo septinta.
Be J. Grinevičiūtės Europos pirmenybėse dar dalyvavo ir keturi sumo imtynininkai vaikinai.
U’21 grupėjė, svorio kategorijoje iki 70 kg Gytis Kazlaukas buvo septintas. Tpkią pat vietą svorio kategorijoje iki 90 kg užėmė Simas Garbenis.
U’26 grupėje šiedu sportininkai buvo devinti.
Suaugusiųjų čempionate R. Kazlauskas buvo penktas, S. Garbenis – devintas.
Svorio kategorijoje iki 85 kg Mantas Valčiukaitis buvo septintas.
Tarp sumo imtynininkų, sveriančių iki 90 kg Mantas Paliulis užemė 7-ąją vietą.
„Suaugusiems tenai sunku. Susirenka aukštos klasės imtynininkai, dominuoja rusai, ukrainiečiai, lenkai, azerbaidžaniečiai, kurie turi jau senas šios sporto šakos tradicijas“, - komentavo S. Lukavičius. Pasak jo, sumo Japonijoje yra pati prestižiškiausia sporto šaka. Kaip pas mus – krepšinis.
Japonijoje sumo imtynės – profesionalus sunkiasvorių sportas.
„Japonai nuo vaikystės augina sumo imtynininkus. Jie auga grupėse, kaip internatuose. Rengia po tris-keturias treniruotes per dieną, o savaitės pabaigoje be saiko riebiai valgo, suaugę sumo imtynininkai dar ir geria sakė“, - pasakojo kuraš federacijos prezidentas. Anot jo, taip auga sportininkų svoris.
Europos mėgėjų sumo suskirstyta į daugiau svorio kategorijų. Mėgėjai nesilaiko kažkokios specialios dietos ar išskirtinių treniruočių būdų.
„Beje, nėra tokių mėgėjų, kurie būtų išskirtinai vien sumo imtynininkai. Ateina iš įvairių sporto šakų: ir „laisvūnai“, ir dziudoistai, ir sambistai. Šios imtynėsm tarp kitko, labai tiktų regbininkams. Grumtynių žaidėjai čia galėtų daug nuveikti. Europoje gal ir yra vienas-kitas žmogus, kuris specializuojasi vien sumo. Bet dažniausiai tai būna vyresnio amžiaus sportininkai, jau baigę dalyvauti kitų sporto šakų varžybose“, - kalbėjo S. Lukavičius.
Pats jis buvo sumo pradininkas Lietuvoje. Pirmas iš lietuvių dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose. Tai buvo 2002 metais.
S. Lukavičius yra šiaulietis. Kaip ir dauguma Lietuvos sumo imtininkų. Šiauliuose yra įsikūrusi ir kuraš federacija.
Sumo dažniausia įsivaizduojama kaip dviejų labai masyvių vyrų susirėmimas. Tačiau mėgėjų sportininkų apimtys toli gražu ne tokios.
„Štai R. Kazlauskas yra penktas Europoje tarp suaugusiųjų. Nors yra 1996 metų gimimo. Ir jis tikrai nėra labai stambus“, - tikino S. Lukavičius.
Yra ir merginų - sumo imtynininkių. Paklaustas, kaip į tokią sporto šaką jų pritraukia, LKF prezidentas atsakė: „Viskas priklauso nuo trenerio. Kiekvieną žmogų galima prikalbinti. O juo labiau, kad sumo – sporto šaka beveik be traumų“.
Kaip ir visų sporto šakų, taip ir sumo treniruotė prasideda apšilimu – bėgimu. Tai daro ne tik Lietuvos mėgėjai, o ir atrodytų nuo stambumo labai nepaslankūs japonų profesionalai.
„Profesionalams gal sudėtingiau bėgioti, bet nedidelius ratukus vis vien apsuka, nes raumenys juk turi apšilti visapusiškai. Kiekvienoje sporto šakoje reikia bėgimo. Net šachmatininkai bėgioja“, - kalbėjo LKF vadovas.
S. Lukavičius nemano, kad sumo imtynininko pajėgumas priklauso tik nuo svorio ir fizinės jėgos.
„Priklauso nuo visko: nuo technikos, nuo charakterio, nuo galvelės – kaip tu mąstai. Reikia mokėti išnaudoti ir priešininko jėgą. Ne vien tik: išėjai, čiupai, griebei, metei. Taip gali būti karalius tarp naujokų. Bet toliau pažengus jau reikia mąstyti, kaip apgauti priešininką, kaip panaudoti jo jėgą. Būna, kad išeina priešininkas, surakina, atrodo - tave suvalgys. Bet jei sugebi išnaudoti jo jėgą, gali laimėti“, - pasakojo buvęs sumo imtynininkas.