Greiti, maži, spalvingi, brangūs

Tie, kas yra girdėję apie vadinamąjį driftą, arba kitaip – šonaslydį, nedvejodami atsakytų, kad tai automobilių sportas uždarose trasose, o neretai ir miesto gatvėse. Tačiau nenustebkite sužinoję, kad šiuo sportu užsiima ir žmonės, dar net neturintys vairuotojo pažymėjimo. 
 

Tai – radijo bangomis valdomų automobilių modelių šonaslydis. Šie modeliukai į tikrus automobilius panašūs ne tik kaina, bet ir techninėmis ypatybėmis, o jų dizainas ir išvaizda gali pritrenkti net ir mačiusius visas filmo „Greiti ir įsiutę“ dalis.

Lietuvoje šiuo sportu neoficialiai užsiima pora šimtų žmonių, o nuolat dalyvaujančių varžybose yra apie 60, sako vienas aktyviausių šio sporto entuziastų, sostinės klubo vadovas vilnietis, dailės studentas Dovydas Puodžiukas.

Šio sporto pradžia buvo Japonijoje, dabar jis yra gana populiarus visame pasaulyje. Lietuvoje radijo bangomis valdomų modeliukų klubai pradėjo kurtis Alytuje, o šiuo metu jų yra ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Kiekvienas miestas turi savo klubą, yra rengiami lenktynių etapai, o susumavus rezultatus skelbiamas šonaslydžio karalius – sezono nugalėtojas. Vasarą ir kitais metų laikais, kai lepina oras, šio sporto entuziastai renkasi įvairiose aikštelėse, Vingio parke ir nusipiešę trasas demonstruoja savo įgūdžius. Žiemą jie savo pomėgį perkelia į uždaras patalpas ir toliau treniruojasi.
 

Modeliukų Lietuvoje galima nusipirkti specialiose parduotuvėse, tačiau jie labiau tinkami šio sporto pradedantiesiems. O ilgiau ir rimčiau užsiimantieji juos siunčiasi iš Japonijos ar JAV. Beje, jų kainos tikrai įspūdingos.

„Modeliukas minimaliai kainuoja 800–1 000 litų. Mano, pagal užsakymą pagamintas, kainavo penkis tūkstančius. Nėra pigus šis sportas, ne kiekvienas gali juo užsiimti“, – sako D. Puodžiukas.

Pirkdamas modeliuką pats jį gali ir susikomplektuoti – pradedant važiuokle ar elektronika ir baigiant kėbulu.
 

„Jie, galima sakyti, kaip realūs automobiliai: turi reguliuojamus amortizatorius, galima susireguliuoti tepalų pralaidumą, spyruoklių kietumą, pasvirimus, važiuoklę. Svoris irgi turi daug įtakos“, – pasakoja vilnietis.

Pasak D. Puodžiuko, tokie modeliukai per avarijas beveik nenukenčia, nes yra pagaminti iš tvirtų medžiagų, o ir didelis greitis važiuojant šonaslydžio trasa neišvystomas. Dažniau pasitaiko elektronikos gedimų, kurių pašalinimas gali atsieiti ir kelis šimtus litų.

Dovydas užsiima ir tikru šonaslydžiu, tad gali palyginti, kurį automobilį – tikrą ar radijo bangų, sunkiau valdyti.
 

„Šiaip modelį valdyti yra sunkiau, nes tu jo nejauti, o mašiną jauti. Modelį kontroliuoji per atstumą ir kartais reikia pasikliauti klausa, taip ir važiuoji nuspėdamas“, – lygina vilnietis.
 

D. Puodžiukas pakeitė jau apie 12 modeliukų, juk tobulėjant kyla ir reikalavimai technikai. Tiek važiuoklę, tiek ir visą kėbulą gali pasigaminti, kokį tik nori.
 

„Kėbulą gali užsidėti „Nissan“, „Toyota“, „Mazda“ – kokį tik nori. Pats dabar turiu „Toyota“ prototipą“, – kalba entuziastas.

Žinoma, populiarūs ir BMW, „Audi“ modeliai, tačiau nenustebkite išvydę ir slystantį „Lada“ automobiliuką. Kaip papuošti savąjį modelį – kiekvieno šeimininko sumanymas, čia galimybės tokios pat neribotos, kaip ir puošiant tikrą mašiną – gali keisti ratlankius ar juos dažyti, klijuoti įvairius lipdukus, taip pat neįprastas kėbulo dizainas leis išsikirti iš kitų.

Dailės studijos, žinoma, D. Puodžiukui šioje srityje padeda. Entuziastas ne tik įmantriai keičia modeliukų išvaizdą, bet tą patį daro ir su tikrais automobiliais. Tačiau ir tai ne viskas – vaikinas prisidėjo ir kuriant 2011 m. Europos krepšinio čempionato, vykusio Lietuvoje, medalius.
 

Tad kai kitą kartą didžiuosiuose prekybos centruose ar gatvėse pamatysite slystančius modeliukus, neišsigąskite ir nesijuokite – juos valdo profesionalai, o šis hobis kainuoja ne vieną tūkstantį litų.