Lengvaatlečius apdovanojo imtynininkas

Lengvosios atletikos manieže vyko Vilniaus gimnazistų čempionatas. Jis įėjo į Vilniaus gimnazistų 13-ųjų sporto žaidynių programą. Varžybas organizavo sporto klubas „Žaidynės tęsiasi", Lengvosios atletikos asociacija, jas padėjo surengti gimnazijų mokytojai bei savanoriai gimnazistai. 

Rungtyniavo apie 300 sportininkų. Maniežo viduje ant stalo buvo sudėtos dovanos stipriausiems: rėmėjų „Stiklita“ pagaminti medaliai ir „Gija“ kelių spalvų megztiniai. Jaunieji sportininkai troškulį galėjo numalšinti Druskininkų mineraliniu vandeniu „Hermis“. 

UNIVERSALAS. Ne vienas lengvaatletis gimnazistas lanko lengvosios atletikos pratybas, todėl jie nesunkiai lenkė savo varžovus. Šuolių į aukštį sektoriuje pasižymėjo šeštus metus besitreniruojantis „Žirmūnų“ gimnazijos dvyliktokas, 191 cm ūgio Marius Vaitaitis, kuris pirmu bandymu peršoko 195 cm ir 5 cm pagerino savo asmeninį rezultatą. Sportininką tobulina trenerė Erika Žiupkienė. 

„Šuoliai į aukštį nėra mano pagrindinė rungtis, šį sezoną didžiausias viltis sieju su 400 m barjerinio bėgimo distancija. Noriu būti geras barjerininkas, o ne šuolininkas į aukštį, nors nuo šios rungties ir pradėjau savo lengvaatlečio karjerą. Kadangi dar gydausi traumą, todėl bėgioti pradėsiu truputį vėliau. 400 m barjerinio bėgimo distancijoje pradėjau rungtyniauti praėjusiais metais ir pasiekiau 57,91 sek. Mane daug kas kalbino žaisti krepšinį, bet man komandinis sportas nepatinka, tiktai individualus. Atsakau pats už save“, - papasakojo 19-metis M. Vaitaitis. 

Geriausias Vilniaus gimnazistų šuolininkas į aukštį šiemet baigs gimnaziją ir jau žino, kur studijuos. Viename iš Anglijos universitetų jau išlaikė egzaminus ir nuo spalio mėnesio pradės studijuoti elektronikos inžineriją. 

„Anglijoje irgi žadu treniruotis, o, kai nuo gegužės mėnesio prasidės atostogos, pratybas  tęsiu Lietuvoje. Baigęs mokslus, Anglijoje tikrai neliksiu, grįšiu į Lietuvą“, - sako sportininkas.  

NUGALĖTOJAI. Savo artimiausią varžovą – Nojų Želvį iš „Gabijos“ gimnazijos - M. Vaitaitis aplenkė net 15 cm. Ir merginų grupėje nugalėtoja tapo „Žirmūnų“ gimnazistė Indrė Nakutavičiūtė (155 cm). 

60 m bėgimo distancijoje pajėgiausi buvo „Žemynos“ gimnazistai Gabrielė Kasteckaitė (8,22 sek.) ir Laurynas Lukošius (7,41 sek.), beisbolo kamuoliuką lauke toliausiai numetė Nomeda Neverauskaitė („Karoliniškių“ gimnazija, 59 m) ir Robertas Vilimas („Versmės“ katalikiškoji gimnazija, 85.50 m). 

200 m greičiausiai nubėgo Aistė Vaičiūnaitė („Gabijos“ gimnazija, 27,82 sek.) ir Benas Tamošiūnas („Radvilų“ gimnazija, 24,32), o 800 m – Jonė Paulytė („Daukanto“ gimnazija, 2 min. 27,32 sek.) ir Dainius Martusevičius („Žemynos“ gimnazija, 2 min. 1,87 sek). Į tolį geriausiai šokinėjo Kornelija Veiknytė („Žemynos“ gimnazija, 5.18 m) ir Matas Budginas („Karoliniškių“ gimnazija, 6.05 m).

Tarp 14 gimnazijų, dalyvavusių čempionate, komandinėje įskaitoje geriausiai pasirodė Radvilų gimnazija (207 tšk.), kuri aplenkė „Žemynos“ (195) ir „Karolinos“ (54) gimnazijas.    

ČEMPIONAS. Nugalėtojus ir prizininkus apdovanojo 1965 m. pasaulio čempionas imtynininkas Rimantas Bagdonas, kuriam lengvoji atletika – ir šiandien širdyje. Ankstesniais metais jis bėgiojo kartu su Adolfu Aleksiejūnu, kurį netgi lenkdavo bėgant į kalnus. 

„Dabar esu tokio amžiaus, kai draugų jau vis mažiau, todėl norisi padraugauti su jaunimu, pasižiūrėjus į juos įgauti teigiamo impulso. Atrodo, dar galėčiau su jaunaisiais bėgikais parungtyniauti, tačiau pasižiūriu į savo pasą ir pamatau, kad mano laikas jau praėjo“, - sako įžymusis imtynininkas. 

Kuo daugiau bursimės, kuo daugiau vaikų ištrauksime iš gatvės ir juos pritrauksime į stadionus, sporto sales ir parkus, - tuo bus geriau. Mums nėra ką dalintis, jeigu asociacijos varžybose atsiras vienas kitas sportininkas, jis pateks į Lietuvos rinktinę ir priklausys Lietuvos lengvosios atletikos federacijai. 

Taip. Ir krepšininkai, ir rankininkai, ir futbolininkai, kitų sporto šakų atstovai  turi greitai bėgti, aukštai šokti, būti stiprūs. Savo sportinę karjerą pradėjau nuo lengvosios atletikos. Kai su motina 1941 m. buvau ištremtas į Sibirą, ten galėjau tiktai slidinėti arba bėgioti, o kitos sporto šakos neegzistavo. Jau prabėgo 70 metų, bet nuo tos lengvosios atletikos negaliu pabėgti.  

Mačiau pilną maniežą sportininkų, atkaklią kovą, pasirgti už savo komandas atėjo kai kurie gimnazistų draugai. Tačiau šitas varžybas reikėtų labiau priartinti iki to, kad ne tik sportininkai jose dalyvautų, bet kad į varžybas ateitų ir gimnazijų palaikymo komandos, kurios paplotų savo sportininkams visi kartu smagiai praleistų laiką. 

Lietuvoje šito nėra. Ir ne tiktai lengvojoje atletikoje, bet ir bokse, imtynėse, rankinyje. Jaunimas net su pakvietimais nenori ateiti į varžybas. Jeigu pats nesportuoji, tai bent ateik pasirgti už savo draugus, gal kitą kartą pats panorėsi sportuoti.