Tenisas - atgaiva po sunkių darbų

Profesoriui habil. dr. Remigijui Žaliūnui tenisas – puiki atgaiva po sunkių darbų. Jis – Lietuvos širdies asociacijos, Lietuvos gydytojų sąjungos, Europos kardiologų draugijos, Tarptautinės kardiologų draugijos ir federacijos, Amerikos kardiologų draugijos, Europos universitetų asociacijos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos narys, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, Kauno krašto kardiologų draugijos pirmininkas.
 

Rektorius teniso raketę į rankas paėmė gana vėlai, būdamas 43-ejų. Tai buvo jo pirmoji ir, kaip pats sako, matyt, paskutinė sporto šaka.

„Tada Kauno medicinos universitete buvo susibūrusi stipri teniso komanda, ji tarp visų šalies aukštųjų mokyklų nuolat būdavo pirmoji. Dėstytojas Gerardas Šauklys ir mane pakvietė padaužyti kamuoliuką. Pažaidžiau kelis mėnesius – patiko. Pažįstami pasiūlė lankyti „Žalgirio“ sporto kompleksą, kuriame dirba puikūs treneriai“, – prisimena rektorius. 
 

R. Žaliūnas pateko į buvusio daugkartinio Lietuvos čempiono Gracijaus Remeikio globą. Nuo penkerių metų šis patyręs teniso treneris lavina ir rektoriaus 12-metį sūnų Balį – jaunuolis sportuoja daugiau nei tėvas. Jie abu per savaitę turi ir vieną bendrą treniruotę. 

„Jeigu kur nors iškylaujame, poilsiaujame, visą laiką žaidžiame kartu. Man partnerio jau nereikia. Šiemet žaisdamas su sūnum nė karto nesu laimėjęs. Jis nedidelio ūgio, tačiau yra greitas, išsiskiria gera technika“, – sako rektorius. 

Tik 29-erių dukra Rūta nesusižavėjo tenisu, ji – ekstremalaus sporto entuziastė, turi juodą šotokan karatė diržą. Propaguoja sveiką gyvenseną. Dabar savo malonumui lavina ištvermę – bėgioja ilgas distancijas, važinėja dviračiu į kalnus. Netgi profesiją atitinkamą pasirinko – skubios pagalbos (nuo šių metų įdiegta ir Lietuvoje). Mokėsi rezidentūroje Škotijoje, o dabar gyvena Australijoje – per savaitę susirado darbą Sidnėjaus ligoninėje ir rengiasi vestuvėms. 

„Tenisą gal žaistų ir mano žmona Dalia, tačiau ji yra akių gydytoja, mikrochirurgė, daug operuoja, docentė, taip pat dirba universiteto ligoninėje skyriaus vadove ir, jos įsitikinimu, tenisas nesuderinamas su mikrochirurgo darbu“, – paaiškino medikas.

Medikas pripažįsta, kad jo pagrindinė motyvacija – didelis teniso pomėgis. Jis įsitikinęs, kad gyvenime gali pasiekti ko nors tik tada, kai darai tai, kas patinka. Lygiai tas pat ir su sportu. Vieniems patinka bėgioti, kitiems – sportuoti lengvojo kultūrizmo klube, tretiems – stiprėti kilnojant svarmenis, o rektoriui – žaisti tenisą. Jeigu būna galimybių, per savaitę jis tenisą žaidžia net keturis kartus.
 

R. Žaliūnas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriumi dirba nuo 2002-ųjų. Iš pradžių dešimt metų vadovavo Kauno medicinos universitetui. Kai 2010 m. ši aukštoji mokykla susijungė su Veterinarijos akademija, šiuo metu visose struktūrose su ligonine, visais institutais, kurių jie yra arba dalininkai, arba sudėtinė dalis, dirba apie 10 tūkst. darbuotojų. 

Kaunietis ne tik vadovauja universitetui, bet ir nuo 2000-ųjų yra LSMU Kardiologijos klinikos vadovas. Kiekviena jo darbo diena prasideda nuo klinikinio darbo. „Būtent didžiausi rezultatai yra toje srityje. Gydytojo darbo nemetu, nes jis sunkiai pasiekiamas, o prarasti gali labai greitai. Manau, kai būsiu jau nebe rektorius, vis tiek dar gebėsiu būti kardiologas“, – įsitikinęs Remigijus. 

Ketverius metus R. Žaliūnas buvo Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas. Darbų daug, tačiau rektorius viską puikiai suderina, kaip pats sako, paroje yra 24 val., kai institucija didelė, niekada nebūna taip, jog vienas žmogus viską daro. 
 

„Labai džiaugiuosi, kad yra komanda, stipri kompetentinga bendruomenė. Anksčiau būdavo taip: išvažiuoja vienas klinikos gydytojas atostogauti ar į kitą šalį ir jo nėra kam pakeisti. Dabar kitaip. Jeigu žaidžiu tenisą, žinau, kas budi ligoninėje, ir kad ligonis gaus lygiai tokią pačią pagalbą 24 val. ir septynias dienas per savaitę. 
 

Tai – didelė stiprybė. Atėjo ta karta, kuri, sakyčiau, yra Sąjūdžio arba nepriklausomos Lietuvos vaikai. Kai šiemet „Žalgirio“ arenoje teikiau studentams diplomus, buvo susirinkę daugiau kaip 5 tūkst. žmonių – tėvų, vaikų. Yra gimusi graži idėja – tuo pačiu metu įteikiami diplomai docentams, profesoriams, pagerbiame ir akademikus, ir studentai pamato, kad dar nesibaigia jų mokslo studijos, kad visas gyvenimas prieš akis. Kaip ir su tenisu – jeigu nori pasiekti rezultatų, reikia daug treniruotis“, – sako rektorius. 

Pergalės neaplenkia R. Žaliūno. Per Lietuvos profesorių teniso turnyrus jis triskart tapo čempionu. Tiesa, Remigijus žino: kasmet atsiranda vis naujų jaunų profesorių, o turnyre amžiaus grupių nėra, tad nugalėti bus vis sunkiau.

R. Žaliūnas dalyvauja ir Lietuvos gydytojų teniso sąjungos bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus taurės varžybose. Tai žiemą vykstantis dvejetų turnyras. Jame rungiasi visi tie, kurie yra susiję su sveikatos mokslais. Gali žaisti ir šeimos gydytojai, odontologai, kineziterapeutai, slaugytojai. Susirenka apie 70 teniso mėgėjų. 
 

„Turime ir garbės narių. Jie nėra medikai, tačiau, kaip aš sakau, yra tenisininkai ir jiems nereikia vizitinės kortelės. Tai – Vytautas Kaminskas, Gediminas Kirkilas, Zigmantas Balčytis, Vygaudas Ušackas, Viktoras Valentukevičius, Darius Mockus. Kai žaidžiame dvejetus, vienas būtinai turi būti medikas“, – teigė sveikatos specialistas.

Sportiškas rektorius, sportiški ir LSMU studentai. Būsimieji medikai yra vieni stipriausių iš Lietuvos aukštųjų mokyklų. Pasak rektoriaus, jų universitetas yra išskirtinis ne tik sveikatos mokslų srityje, bet ir tuo, kad čia daug mokosi studentų iš užsienio šalių. Stiprūs jų badmintonininkai, merginų futbolo komanda.