| Ingvaras Butautas | 2014 m. rugpjučio 8 d. 10:08 |
"Teisėsauga čia bejėgė"
Sporto teisės specialistas Laimonas Markauskas mano, kad jei nubausti "Bangos" veikėjai kreiptųsi į teismą, procesas galėtų baigtis ne LFF naudai
„Aišku, lauksiu, kaip čia viskas rutuliosis toliau, bet aš šitai vertinu, kaip rimtą, aiškų signalą, pranešantį, kokie yra Lietuvos futbolo federacijos politika, ką ji ruošiasi daryti. Nes, logiškai pagalvojus, federacija nelabai turi kokį nors kitą variantą, kaip tik eiti tokiu keliu ir bandyti sportą apsaugoti nuo sutartų rungtynių“, - kalbėjo vienas „MAQS Law Firm“ vadovų, advokatas Laimonas Markauskas apie LFF Drausmės komiteto sprendimą pritaikyti sankcijas vienam Gargždų „Bangos“ klubo vadovui ir komandos vartininkui.
Nors Lietuvos futbolo federacija, išplatinusi pranešimą apie „sąžiningo žaidimo principų” pažeidimą tiesiogiai neįvardijo, kalba ėjo apie „Bangos“ vartininko ir viceprezidento galimą poveikį rezultatui dėl lažybų.
Abu šie vyrai šiemet atvyko iš Rusijos ir įsiliejo į Žemaitijos klubą.
Nors prokuratūrai pritrūko įrodymų ir motyvų (ir gal net įstatyminės bazės) tęsti tyrimą ir kelti bylą dėl sukčiavimo, LFF žengė drąsų žingsnį, parodydama, kad nežada nuleisti viską nematomis ar pagrūmojimu pirštu.
„Teisėsauga čia bejėgė. Mes visi tai matome ir tą suprantame. Matome, kad tokių atvejų yra gana daug, o teisėsauga nelabai ką gali padaryti. Dažniausia todėl, kad tą įrodyti yra sunku. Federacija veikia tam tikrų taisyklių ribose. Šiuo atveju tai yra tos taisyklės, kurias ji nustato savo veiklos sričiai“, - aiškino sporto teisės specialistas.
L. Markauskas yra pats dirbęs LFF ir susidūręs su panašiais klausimais, tad prokurorus gali suprasti.
„Man pačiam savo laiku teko šiais klausimais domėtis šiek tiek daugiau, kalbėtis šiais klausimais su FIFA. Tai yra žiauriai sunkiai įrodomi dalykai, kai toks negražios lažybos vyksta kažkur Azijoje, telefono pokalbių neperimsi, raštu niekas tau nieko neparašys. O teisėsaugai reikia įrodymų. Ir kai jų surinkti nepavyksta, ji tikrai nelabai ką čia gali padaryti“, - kalbėjo teisininkas.
Advokatas pastebėjo, kad sankcijos yra pritaikytos ne tiek „Bangai“, kiek tam tikriems konkretiems asmenims.
Advokatas neneigė, kad jeigu S. Aršijevas ar D. Baida kreiptųsi į teismą, jis galėtų pasibaigti ne būtinai federacijos naudai: „Klausimas – ar tai nukeliautų iki teismo? Šiaip visi sporto ginčai dažniausiai yra sprendžiami sporto arbitražo teisme Lozanoje. Tai – toli ir brangu. Bet jeigu tai nukeliautų iki teismo, tai teismui reikėtų veikiausia didesnių įrodymų, negu pakako federacijai.“
Tiesa taikyti sankcijas, jeigu nėra teismo ar arbitražo sprendimo, jas panaikinančio, LFF tikrai gali.
„Federacijai, tam, kad skirtų ne bausmę už nusikaltimą, o drausmines sankcijas, pagal savo vidines taisykles, reikia mažiau įrodymų“, - kalbėjo L. Markauskas.
Prieš kelis metus Latvijos futbolo federacija dėl panašių veikų pašalino Daugpilio „Dinaburg“ komandą iš „Virsligos“, klubo prezidentui ir ekipos treneriui uždraudė dirbti Latvijos futbole.
Tačiau sankcijas patyrę “Dinaburg“ veikėjai per teismus išsireikalavo Latvijos FF nutarimo panaikimo.
Bent jau minėtasis treneris Latvijos "Virsligoje" dirba iki šiol.
L. Markauskas prisiminė panašų įvykį automobilių sporte: „Galiu pateikti pavyzdį iš kitos sporto šakos – „Formulės-1“. Ten įvyko panašus dalykus – lenktynių metu sutarta avarija. Vienos komandos vadovas po to buvo pašalintas, jam uždrausta užsiimti sporto veikla ir apskritai rodytis lenktynių trasose iki gyvenimo pabaigos. O baigėsi tuo, kad tai pateko į ginčų sprendimo instituciją ir sprendimas buvo panaikintas.“
Kaip bebūtų, advokatas remią LFF DK nutarimą, tvirtindamas, kad tai – tikrai teisingiausias žingsnis susiklosčiusioje situacijoje.
„Šį LFF žingsnį aš vertinu kaip griežtą nusistatymą, kad ji ruošiasi su nesąžiningu žaidimu susidoroti, kaip poziciją, kad ji pasiryžusi netoleruoti net smulkiausių pažeidimų šiuo klausimu. Ir pasižiūrėjus iš kitos pusės, tai yra vienintelė paskutinė priemonė, kurios federacija gali tam tikrais atvejais imtis. Nes surinkti tokį įrodymų lygmenį, kurių reikėtų teisėsaugos institucijoms yra labai sunku“, - kalbėjo teisininkas.
LFF DK nagrinėjo tyrimo duomenis dėl galimos neteisėtos įtakos rezultatui 2014 m. gegužės 7 d. vykusiose Lietuvos čempionato rungtynėse tarp „Bangos" ir Klaipėdos „Atlanto".
Atsižvelgiant į LFF Tyrimų komiteto surinktus duomenis, LFF DK nutarė, jog „Bangos" klubo viceprezidentas Dmitrijus Baida padarė LFF Drausmės kodekso 44 str. 3 dalies c) punkte numatytą pažeidimą (dėl „bet kokios žinomos informacijos <...> skubaus ir savanoriško nepateikimo.").
Taip pat LFF DK nutarimu, yra pagrindo daryti išvadą, jog "Bangos" žaidėjas Soslanbekas Aršijevas padarė LFF Drausmės kodekso 44 str. 1 dalyje numatytą pažeidimą (dėl „bandymo sporto etiką ir/ar sąžiningo žaidimo principus pažeidžiančiu būdu daryti įtaką rungtynių baigčiai.").
LFF DK sprendimu, "Bangos" žaidėjas S. Aršijevas diskvalifikuotas iki 2014 m. pabaigos, o „Bangos" viceprezidentui D. Baidai skirtas 2 metų draudimas užsiimti bet kokia su futbolo susijusia veikla Lietuvos teritorijoje.Taip pat "Bangos" klubui pagal Drausmės kodekso 44 str. 2 dalį skirta 50 000 litų bauda. Šie sprendimai per 7 dienas gali būti skundžiami LFF Apeliaciniam komitetui.
Abu šie vyrai šiemet atvyko iš Rusijos ir įsiliejo į Žemaitijos klubą.
Nors prokuratūrai pritrūko įrodymų ir motyvų (ir gal net įstatyminės bazės) tęsti tyrimą ir kelti bylą dėl sukčiavimo, LFF žengė drąsų žingsnį, parodydama, kad nežada nuleisti viską nematomis ar pagrūmojimu pirštu.
„Teisėsauga čia bejėgė. Mes visi tai matome ir tą suprantame. Matome, kad tokių atvejų yra gana daug, o teisėsauga nelabai ką gali padaryti. Dažniausia todėl, kad tą įrodyti yra sunku. Federacija veikia tam tikrų taisyklių ribose. Šiuo atveju tai yra tos taisyklės, kurias ji nustato savo veiklos sričiai“, - aiškino sporto teisės specialistas.
L. Markauskas yra pats dirbęs LFF ir susidūręs su panašiais klausimais, tad prokurorus gali suprasti.
„Man pačiam savo laiku teko šiais klausimais domėtis šiek tiek daugiau, kalbėtis šiais klausimais su FIFA. Tai yra žiauriai sunkiai įrodomi dalykai, kai toks negražios lažybos vyksta kažkur Azijoje, telefono pokalbių neperimsi, raštu niekas tau nieko neparašys. O teisėsaugai reikia įrodymų. Ir kai jų surinkti nepavyksta, ji tikrai nelabai ką čia gali padaryti“, - kalbėjo teisininkas.
Advokatas pastebėjo, kad sankcijos yra pritaikytos ne tiek „Bangai“, kiek tam tikriems konkretiems asmenims.
Advokatas neneigė, kad jeigu S. Aršijevas ar D. Baida kreiptųsi į teismą, jis galėtų pasibaigti ne būtinai federacijos naudai: „Klausimas – ar tai nukeliautų iki teismo? Šiaip visi sporto ginčai dažniausiai yra sprendžiami sporto arbitražo teisme Lozanoje. Tai – toli ir brangu. Bet jeigu tai nukeliautų iki teismo, tai teismui reikėtų veikiausia didesnių įrodymų, negu pakako federacijai.“
Tiesa taikyti sankcijas, jeigu nėra teismo ar arbitražo sprendimo, jas panaikinančio, LFF tikrai gali.
„Federacijai, tam, kad skirtų ne bausmę už nusikaltimą, o drausmines sankcijas, pagal savo vidines taisykles, reikia mažiau įrodymų“, - kalbėjo L. Markauskas.
Prieš kelis metus Latvijos futbolo federacija dėl panašių veikų pašalino Daugpilio „Dinaburg“ komandą iš „Virsligos“, klubo prezidentui ir ekipos treneriui uždraudė dirbti Latvijos futbole.
Tačiau sankcijas patyrę “Dinaburg“ veikėjai per teismus išsireikalavo Latvijos FF nutarimo panaikimo.
Bent jau minėtasis treneris Latvijos "Virsligoje" dirba iki šiol.
L. Markauskas prisiminė panašų įvykį automobilių sporte: „Galiu pateikti pavyzdį iš kitos sporto šakos – „Formulės-1“. Ten įvyko panašus dalykus – lenktynių metu sutarta avarija. Vienos komandos vadovas po to buvo pašalintas, jam uždrausta užsiimti sporto veikla ir apskritai rodytis lenktynių trasose iki gyvenimo pabaigos. O baigėsi tuo, kad tai pateko į ginčų sprendimo instituciją ir sprendimas buvo panaikintas.“
Kaip bebūtų, advokatas remią LFF DK nutarimą, tvirtindamas, kad tai – tikrai teisingiausias žingsnis susiklosčiusioje situacijoje.
„Šį LFF žingsnį aš vertinu kaip griežtą nusistatymą, kad ji ruošiasi su nesąžiningu žaidimu susidoroti, kaip poziciją, kad ji pasiryžusi netoleruoti net smulkiausių pažeidimų šiuo klausimu. Ir pasižiūrėjus iš kitos pusės, tai yra vienintelė paskutinė priemonė, kurios federacija gali tam tikrais atvejais imtis. Nes surinkti tokį įrodymų lygmenį, kurių reikėtų teisėsaugos institucijoms yra labai sunku“, - kalbėjo teisininkas.