| Ingvaras Butautas | 2014 m. rugpjučio 28 d. 09:53 |
Nori griežčiau kovoti su sporto sukčiais
Seimo narys J. Požela įsitikinęs - baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą sporte palengvintų darbą teisėsaugininkams ir atgrasytų nesąžiningus sportininkus
Gali būti, kad metų pabaigoje Lietuvoje bus mažiau kalbų apie sutartas rungtynes. Rudens sesijoje, kuri prasidės rugsėjo 10 dieną ir tęsis iki lapkričio 23-iosios, Seime turėtų būti balsuojama dėl baudžiamojo kodekso pataisų.
Jų iniciatorius - Seimo narys, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas, socialdemokratas Juras Požela jau nuo pernai metų rudens siūlo priimti įstatymą, sugriežtinsiantį atsakomybę sporto sukčiams.
Pernai metų lapkritį Seime buvo įregistruotas pasiūlymas papildyti Baudžiamojo Kodekso 182-ą straipsnį, numatant atsakomybės taikymą už sukčiavimą sporte - įvairių sporto varžybų baigties suplanavimą ir nelegalias lažybas siekiant praturtėti neteisėtu būdu.
Šiuo metu tame straipsnyje įtvirtintos nuostatos, numatančios atsakomybę už sukčiavimą - svetimo turto įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų naudai apgaule.
Minėtas pasiūlymas buvo paskatintas Europos Parlamento priimtos rezoliucijos, kurioje atkreiptas dėmesys į sukčiavimą sporte, o nacionalinės vyriausybės pakviestos užtikrinti tinkamą baudžiamąjį persekiojimą. Pagal pateiktą pirminį įstatymo projekto variantą, asmenims, dalyvavusiems panašaus pobūdžio neteisėtuose susitarimuose, grėstų areštas, viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 8 metų. Už nusikalstamas veikas atsakytų ir juridiniai asmenys.
Tačiau socialdemokrato siūlymui pernai nepritarė Vyriausybė.
„Sekasi gana blogai, - pripažino Seimo narys. - Vidaus reikalų ministerija ir Teisingumo ministerija pripažįsta, kad tai yra problema. Bet jos nemano, kad tai yra sprendžiama baudžiamojo kodekso pataisomis. Sako, kad baudžiamasis kodeksas tam yra per griežta. Todėl Vyriausybės išvada yra aptaki. Joje sakoma, kad vyriausybė pritaria idėjai, bet mano, kad gali būti kitos priemonės jai pasiekti.“
Anot J. Poželos, pačios ministerijos nesiūlo alternatyvos. „Aš klausiau - kokios tos priemonės? Sudarinėjamos darbo grupės, kurios tėra tik laiko tempimas, nes iniciatyvų – jokių. Kalbėjausi ir kitomis Seimo frakcijomis, bandysime Seime per balsavimą atmesti tokį ministerijų požiūrį. Mes matome kitų valstybių piliečių masiškai perkamus Lietuvos futbolo klubus. Ir kyla klausimai bei abejonės, kad tai yra daroma vien tiktai dėl sportinio intereso“, - kalbėjo J. Požela.
Rugpjūčio pradžioje Lietuvos futbolo federacija ėmėsi sankcijų prieš Gargždų „Bangos“ klubą už sąžiningo žaidimo principų pažeidimą. Rusas šio klubo viceprezidentas Dmitrijus Baida buvo pašalintas iš bet kokios futbolo veiklos Lietuvoje dviem metams.
Prieš šį sezoną „Bangą“ kontroliuoti ėmė verslininkai iš Rusijos.
Užsieniečiai kontroliuoja pusę A lygos – penkis jos klubus.
„Bangos“ reikalą tyrusi Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimų manipuliacijų rungtynių rezultatu, nesant pankankamam teisiniam reguliavimui.
Tai, kad teisėsauga yra bejėge kovoti su sutartiniais mačais, kalbėjo ir sportas.info konsultavęs sporto teisės specialistas, advokatas Laimonas Markauskas.
„Ši pataisa yra svarbi dėl to, kad jai esant prokuratūra ir policija gali taikyti vadinamos kriminalinės žvalgybos priemones. Tai yra – klausytis pokalbių, sekti ir panašiai. Tai galima pagauti darant nusikaltimą. O kai to nėra, jie nieko negali padaryti ir nieko nedaro. Visi žino, bet visi tyli ir problemos niekas nesprendžia“. – kalbėjo J. Požela.
Seimo nario nuomone, dar daugiau pataisytas įstatymas pasitarnautų kaip prevencijos, atgrasymo priemonė.
„Viena iš svarbiausių pataisos funkcijų yra tai, kad tai bus preventyvi priemonė. Sportininkai žinos, kad baudžiamajame kodekse yra straipsnis ir jeigu jiems kažkas kažką siūlys, jie supras, kad už tai jiems gresia kalėjimas. Ir tai tikrai gali atgrasinti juos nuo veiksmų“, - įsitikinės Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas.
Šiuo metu jei byla būtų iškelta, tai nebent pagal sukčiavimo straipsnį.
„Bausmė priklauso nuo sukčiavimo mąsto. Už tai gresia arba bauda, arba areštas, arba jei stambus sukčiavimas - laisvės atėmimas“, - aiškino įstatymus J. Požela.
Jis negalėjo vienareikšmiškai atsakyti – kokios bausmės už sukčiavimą sporte yra numatytos kitų Europos Sąjungos šalių įstatymuose.
„Yra labai įvairiai. Kad būtų toks atskiras sukčiavimo sporte įstatymas, yra vos keli pavyzdžiai. Bet tenai yra kita situacija. Nes ten keliamos bylos, o pas mus – tik kalbos. Prokurorai pripažįsta, kad problema yra, bet jie nėra pradėję nė vienos bylos“, - kalbėjo Seimo narys.
J. Požela tvirtino, kad jo inicijuojamos pataisos buvo derinamos su LFF, kitomis sporto organizacijomis.
„Rašydami tas pataisas mes labai glaudžiai bendravome ir su Lietuvos futbolo federacija ir su šalies sporto bendruomene. Ir jos 100 procentų pritarė. Todėl dabar mūsų uždavinys - pasiekti pergale balsavimu Seime“, - teigė socialdemokratas.
Jų iniciatorius - Seimo narys, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas, socialdemokratas Juras Požela jau nuo pernai metų rudens siūlo priimti įstatymą, sugriežtinsiantį atsakomybę sporto sukčiams.
Pernai metų lapkritį Seime buvo įregistruotas pasiūlymas papildyti Baudžiamojo Kodekso 182-ą straipsnį, numatant atsakomybės taikymą už sukčiavimą sporte - įvairių sporto varžybų baigties suplanavimą ir nelegalias lažybas siekiant praturtėti neteisėtu būdu.
Šiuo metu tame straipsnyje įtvirtintos nuostatos, numatančios atsakomybę už sukčiavimą - svetimo turto įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų naudai apgaule.
Minėtas pasiūlymas buvo paskatintas Europos Parlamento priimtos rezoliucijos, kurioje atkreiptas dėmesys į sukčiavimą sporte, o nacionalinės vyriausybės pakviestos užtikrinti tinkamą baudžiamąjį persekiojimą. Pagal pateiktą pirminį įstatymo projekto variantą, asmenims, dalyvavusiems panašaus pobūdžio neteisėtuose susitarimuose, grėstų areštas, viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 8 metų. Už nusikalstamas veikas atsakytų ir juridiniai asmenys.
Tačiau socialdemokrato siūlymui pernai nepritarė Vyriausybė.
„Sekasi gana blogai, - pripažino Seimo narys. - Vidaus reikalų ministerija ir Teisingumo ministerija pripažįsta, kad tai yra problema. Bet jos nemano, kad tai yra sprendžiama baudžiamojo kodekso pataisomis. Sako, kad baudžiamasis kodeksas tam yra per griežta. Todėl Vyriausybės išvada yra aptaki. Joje sakoma, kad vyriausybė pritaria idėjai, bet mano, kad gali būti kitos priemonės jai pasiekti.“
Anot J. Poželos, pačios ministerijos nesiūlo alternatyvos. „Aš klausiau - kokios tos priemonės? Sudarinėjamos darbo grupės, kurios tėra tik laiko tempimas, nes iniciatyvų – jokių. Kalbėjausi ir kitomis Seimo frakcijomis, bandysime Seime per balsavimą atmesti tokį ministerijų požiūrį. Mes matome kitų valstybių piliečių masiškai perkamus Lietuvos futbolo klubus. Ir kyla klausimai bei abejonės, kad tai yra daroma vien tiktai dėl sportinio intereso“, - kalbėjo J. Požela.
Rugpjūčio pradžioje Lietuvos futbolo federacija ėmėsi sankcijų prieš Gargždų „Bangos“ klubą už sąžiningo žaidimo principų pažeidimą. Rusas šio klubo viceprezidentas Dmitrijus Baida buvo pašalintas iš bet kokios futbolo veiklos Lietuvoje dviem metams.
Prieš šį sezoną „Bangą“ kontroliuoti ėmė verslininkai iš Rusijos.
Užsieniečiai kontroliuoja pusę A lygos – penkis jos klubus.
„Bangos“ reikalą tyrusi Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimų manipuliacijų rungtynių rezultatu, nesant pankankamam teisiniam reguliavimui.
Tai, kad teisėsauga yra bejėge kovoti su sutartiniais mačais, kalbėjo ir sportas.info konsultavęs sporto teisės specialistas, advokatas Laimonas Markauskas.
„Ši pataisa yra svarbi dėl to, kad jai esant prokuratūra ir policija gali taikyti vadinamos kriminalinės žvalgybos priemones. Tai yra – klausytis pokalbių, sekti ir panašiai. Tai galima pagauti darant nusikaltimą. O kai to nėra, jie nieko negali padaryti ir nieko nedaro. Visi žino, bet visi tyli ir problemos niekas nesprendžia“. – kalbėjo J. Požela.
Seimo nario nuomone, dar daugiau pataisytas įstatymas pasitarnautų kaip prevencijos, atgrasymo priemonė.
„Viena iš svarbiausių pataisos funkcijų yra tai, kad tai bus preventyvi priemonė. Sportininkai žinos, kad baudžiamajame kodekse yra straipsnis ir jeigu jiems kažkas kažką siūlys, jie supras, kad už tai jiems gresia kalėjimas. Ir tai tikrai gali atgrasinti juos nuo veiksmų“, - įsitikinės Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas.
Šiuo metu jei byla būtų iškelta, tai nebent pagal sukčiavimo straipsnį.
„Bausmė priklauso nuo sukčiavimo mąsto. Už tai gresia arba bauda, arba areštas, arba jei stambus sukčiavimas - laisvės atėmimas“, - aiškino įstatymus J. Požela.
Jis negalėjo vienareikšmiškai atsakyti – kokios bausmės už sukčiavimą sporte yra numatytos kitų Europos Sąjungos šalių įstatymuose.
„Yra labai įvairiai. Kad būtų toks atskiras sukčiavimo sporte įstatymas, yra vos keli pavyzdžiai. Bet tenai yra kita situacija. Nes ten keliamos bylos, o pas mus – tik kalbos. Prokurorai pripažįsta, kad problema yra, bet jie nėra pradėję nė vienos bylos“, - kalbėjo Seimo narys.
J. Požela tvirtino, kad jo inicijuojamos pataisos buvo derinamos su LFF, kitomis sporto organizacijomis.
„Rašydami tas pataisas mes labai glaudžiai bendravome ir su Lietuvos futbolo federacija ir su šalies sporto bendruomene. Ir jos 100 procentų pritarė. Todėl dabar mūsų uždavinys - pasiekti pergale balsavimu Seime“, - teigė socialdemokratas.