“Sakiau, kad mes atsirevanšuosime”
Per pasauio šiuolaikinės penkiakovės čempionatą Varšuvoje kalbėjo Laura Asadauskaitė, kuri su Justinu Kinderiu laimėjo mišrių etafečių varžybas
Marytė Marcinkevičiūtė
Per pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionatą Varšuvoje triumfo akimirkos reikėjo laukti ilgai – iki pačios paskutiniosios dienos. Londono olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė teigė, kad kiek gi gali nesisekti ir kad su komandos draugu Justu Kinderiu ji pasistengs varžovams atsirevanšuoti mišrių estafečių varžybose.
STRATEGIJA. Savo žodį įžymioji penkiakovininkė ištesėjo ir, kaip ir per šiemetinį Europos čempionatą, Varšuvoje su J. Kinderiu vėl stovėjo ant nugalėtojų pakyklos aukščiausiojo laiptelio. Mūsų sportininkai puikiai pasirodė jau per pačią pirmąją rungtį – fechtavimą, kur tapo nugalėtojais.
Laura su Justinu puikiai ir plaukė (1:57,99), kur, pagerinę savo asmeninį rekordą, pasiekė devintą rezultatą. Pakankamai gerai jojo: Laura su žirgu švariai įveikė visas kliūtis, o Justinas – dvi numetė. Jų rezultatas – dešimtas.
Likus kombinuotai rungčiai (bėgimas su šaudymu), Lietuvos duetas buvo antras (889 tšk.) ir nuo pirmaujančiųjų britų Josepho Evanso bei Kate French (907 tšk.) jį skyrė 18 sek. Per laukimo iki starto valandą vilniečiams nusirengimo kambaryje buvo daromas masažas, treneriai Andrejus Zadneprovskis ir Jurijus Kliosovas aptarė būsimos kovos planą.
L. Asadauskaitė buvo gerai nusiteikusi, šmaikštavo su Lietuvos olimpinio sporto centro atstovais, Sporto skyriaus vedėju Valdemaru Liachovičiumi ir šiuolaikinės penkiakovės vadybininku Viliumi Repšiu, o J. Kinderis, užsidėjęs ausines, kaupėsi kovai ir klausėsi muzikos.
A.Zadneprovskis patarė Laurai bėgimo trasoje “neužsiplėšti” per pirmąjį ratą, o visas jėgas sutelkti finišui per paskutiniuosius 500 m. “Trumpoje 1000 m distancijoje atkovoti 18 sek. gana sudėtinga, juolab, kad britai visada gerai bėga. Kita kalba – jeigu nuotolis būtų ilgesnis”, - prieš kombinuotos rungties startą kiek nerimavo L. Asadauskaitė.
IŠPILDYMAS. Trenerio A. Zadneprovskio numatytyta strategija pasiteisino. Laura finišo tiesiojoje pavijo britę K. French ir su ja beveik kartu perdavė estafetę savo treniruočių draugui J. Kinderiui. Kada skirtumas buvo išlygintas, Justas žinojo, kaip su varžovu kovoti taktiškai. Svarbiausia – kad nesudrebėtų ranka šaudykloje.
Pirmąjį ratą vilnietis su britu J. Evansu bėgo kartu, jam daugiau leido pirmauti ir kaupė jėgas pasirodymui paskutiniojoje šaudykloje. Į šaudyklą atbėgę kartu, jie vienas šalia kito ir šaudė. Mūsų penkiakovininkas buvo stipresnių nervų nei britas – jis dar šaudė, o vilnietis, iš džiaugsmo pakėlęs ranką, jau išskubėjo į trasą.
Kova buvo išspręsta, J. Kinderis - puikus bėgikas ir lyderio pozicijos neužleido iki finišo. Dideliam mūsų trenerių ir visos palaikymo komandos džiaugsmui, auksas suspindo mūsų penkiakovininkų rankose. Prasidėjo pergalės šėlsmas Juzefo Pilsudskio kūno kultūros akademijos stadione, kur vyko kovos.
Laimingi pasaulio čempionai davė interviu įvairioms televizijoms, Lietuvos žurnalistams, dalijo autografus sirgaliams ir su jais fotografavosi. Stovėdama ant nugalėtojų pakylos, ašaras sunkai tramdė l. Asadauskaitė.
“Sakiau, kad mes atsirevanšuosime ir savo žodį ištesėjau. Mišriai komandai mes su Justinu labai tinkame vienas kitam, esame vienas kumštis”, - sakė pasaulio čempionė.
DŽIAUGSMAS. Didžiulį džiaugsmą išgyveno pasaulio čempionatą stebėjusi J. Kinderio šeima – Panevėžyje gyvenanti mama Audronė ir Jonavoje – jo sesutė Jūratė. Abi puikiai matė, kokia didžiulė vyrų grupės konkurencija, kiek jėgų Justinui kainavo pasirodymas asmeninėse ir mišrių estafečių varžybose.
Baigęs varžybas, Justinas pirmiausiai pribėgdavo prie saviškių ir jas pabučiuodavo. Ir tik po to patekdavo į žurnalistų rankas ir dalindavosi ką tik pasibaigusios kovos įspūdžiais.
„Labai sunku žiūrėti, kaip su geriausiais pasaulio penkiakovininkas grumiasi Justinas – netgi ant grindų atsisėdau, šluosčiausi srūvantį prakaitą. Mačiau Londono olimpines žaidynes, man rėmėjai apmokėjo kelionę - ir tenai, ir Varšuvoje, sūnui iškilo fechtavimosi problemų.
Gyvenime mačiau vos porą varžybų, kur rungtyniavo Justinas, tačiau, manau, daugiau jau niekur nevažiuosiu. Geriau žiūrėti per televiziją, - tada lengviau, mažiau išgyvenimų. Ir pats Justinas nelabai nori, kad mes stebėtume jo kovas. Jam tada geriau susikaupti.
Mūsų šeimoje Justinas nėra vienintelis sportininkas. Anksčiau krepšinį Panevėžio „Lietkabelio“ komandoje žaidė mano brolis Valdys Alekna, o dabar auga dar vienas sportininkas – vienuolikmetis anūkas žaidžia futbolą“, - džiaugėsi A. Kinderienė.
VIENOJE VIETOJE. Pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionatas Varšuvoje vyko vienoje vietoje - Juzefo Pilsudskio kūno kultūros akademijos sporto bazėje, įsikūrusioje puikiame parke. Kažkas panašaus kaip Lietuvos sporto universitete. Lenkų akademijos sporto bazė tarsi pritaikyta penkiakovei. Yra 25 m plaukimo baseinas, šaudykla, jojimo aikštė, stadionas. Niekur nereikėdavo važiuoti.
Sportininkai šioje bazėje praleisdavo visą dieną. Specialiai skirtoje patalpoje jie prieš atskirų rungčių kovas ilsėdavosi, būdavo gydytojų ir masažuotojų apsuptyje. Sportininkams, treneriams buvo išduodami maisto paketai. Atskirai dar buvo galima atsigerti ir kavos, arbatos, suvalgyti vaisių, pasistiprinti sumuštiniais, bandelėmis.
Tačiau su tais maisto paketais iškildavo ir šiokių tokių problemų. Kai sportininkai laukdavo artėjanančių varžybų, jiems pietų ir vakarienės maisto paketų vis vien iš viešbučio, kurio para kainavo 130 eurų, reikėdavo atvažiuoti jų pasiimti į Kūno kultūros akademiją.
Nepaisant kai kurių nesklandumų, pasaulio čempionatas sportininkams patiko vien todėl, kad viskas buvo vietoje. Nejučiomis pagalvojau, kad tokia sporto bazė galėtų iškilti Vilniaus Vingio parke. Kažkada čia veikė šaudykla, yra puiki vieta bėgti, daug erdvės fechtuotis.

Iškiltų tik plaukimo baseino problema. Tačiau jis žadamas statyti senojo baseino Lazdynų teritorijoje, ir iš Vingio parko iki jo – geras kilometras. Tada sportininkams nereikėtų skubėti iš vienos vietos į kitą. Dabar gi jojimo bazė – Belmonte, plaukimo baseinas – Lazdynuose, o šaudykla – Lengvosios atletikos manieže …
PALAIKYMAS. Pirmą sykį Lietuvos penkiakovininkai turėjo tokią gausią palaikymo komandą. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija sudarė galimybę čempionatą stebėti daugiau kaip 40 žmonių grupei, kurioje buvo mūsų šiuolaikinės penkiakovės treneriai, žurnalistai, LŠPF viceprezidentas Vytautas Polujanskas, apie 12 pasaulio čempiono J. Kinderio draugų.
Asmenines moterų ir vyrų varžybas stebėjo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė bei generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, LŠPF prezidentas Vaidas Barakauskas, Lietuvos olimpinio sporto centro atstovai. Visa palaikymo komanda buvo aprengta baltais ir žaliais sportiniais marškinėliais su užrašu “Pergalių tradicija”.
Stadione ir už jo ribų trispalvės iš rankų niekur neišleido vilnietis, gelbėtoju Žaliuosiuose ežeruose dirbantis Jonas Slavinskas. Tai buvo vienintelė sirgalių vėliava, kuri tris dienas plėvėsavo lenkų stadione. Prie jos buvo susibūrusi mūsų penkiakovininkų palaikymo komanda, atkreipusi fotografų dėmesį.
Visur buvo galima sutikti lietuvaičių, kuo negalėjo pasigirti kitos komandos. Kitais metais pasaulio čempionatas vyks Berlyne, ir LŠPF generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas yra linkęs į čempionatą vėl nuvežti mūsų palaikymo komandą.
TYLIAI. Pasaulio čempionatas Varšuvoje vyko tyliai, ramiai, tribūnos buvo pustuštės, niekur nesimatė reklamos. Mat tuo pačiu metu Varšuvoje vyko pasaulio tinklinio, kuris Lekijoje garbinamas kaip pas mus krepšinis, čempionatas, ir jam buvo skirtas visas dėmesys.
Netgi viešbutyje, kur gyveno penkiakovininkai, buvo iškabinti tinklinio plakatai … Varšuvoje nebuvo galima nusipirkti jokio pasaulio čempionato suvenyro. Lenkų sirgaliai neplūdo pasižiūrėti čempionato kovų.
Lenkijos šiuolaikinė penkiakovė pastaruoju metu išgyvena krizę, jie teturi vieną didelio meistriškumo penkiakovininkę, šių metų Pasaulio taurės laimėtoją Oktavią Novacką, kuri šiame čempionate buvo 15-a, o mišrių estafečių varžybose su komandos draugu Szymonu Staskiewiczumi pelnė bronzos medalį.
FORTŪNA. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės meistrams nepasisekė per asmenines varžybas, kur jie liko be medalių, nors ir buvo arti jų. Aukščiausią penktą vietą užėmė L. Asadauskaitė, o J. Kinderis buvo devintas.
Abu mūsų penkiakovininkai tiesiog darė stebuklus bėgimo rungtyje, kada trasoje lenkė vieną varžovą po kito ir iš antrojo dešimtuko vietų pakilo į pirmąjį. Tačiau abu sportininkai šaudė ir plaukė nekaip. Laimės abu pritrūko jojimo rungtyje: L. Asadauskaitei, vėlavus varžyboms, savo pasirodymo teko laukti 7 min. ilgiau ir, kaip teigė jojimo treneris kaunietis Romas Jakutis, po apšilimo atvėso jos žirgas.
Sunkioje trasoje Laurai žirgą vis dėlto pavyko sutramdyti, visos kliūtys buvo įveiktos sėkmingai, tačiau nebuvo tilpta į nustatytą laiko limitą.
Mūsų geriausius penkiakovininkus L. Asadauskaitę ir J. Kinderį kaustė didelė įtampa, nes jiems reikėjo ginti 2013 m. pasaulio čempionų titulus. Visų varžovų dėmesys jiems buvo padidintas, kiekvienas su mūsiškiais norėjo kuo geriau sukovoti fechtavimo takelyje, aplenkti bėgimo trasoje. Kaip didžiausią čempionato staigmeną J. Kinderis įvardijo egiptiečio Amro El Geziry iškovotą sidabro medalį.
O štai kauniečių treneris Henrikas Eismontas niekaip negalėjo suprasti, kas gi atsitiko jos mokinei Gintarei Venčkauskaitei, kuri per Londono olimpines žaidynes užėmė 12- vietą, o dabar buvo 32-a. Treneris kaltino lyg ir save. Dvi savaites jis praleido Nandzingo olimpiniame jaunimo festivalyje, kur puikiai pasirodė jo auklėtinis Dovydas Vaivada, pelnęs bronzos medalį.
Gintarei treneris paliko treniruočių planus, jojimo pratyboms vadovavo R. Jakutis, tačiau Varšuvoje kaunietė savimi pasijuto tik šaudymo ir bėgimo rungtyje, kurioje buvo penkiolikta.
DEBIUTAS. Savo ne itin sėkmingą debiutą pasaulio čempionate išgyveno 2012 m. Europos jaunimo čempionas vilnietis Lukas Kontrimavičius, kurį nuo finalo teskyrė vienuolika sekundžių. Jis į čempionatą vyko tikėdamas aukštesnės vietos, o pagrindinis tikslas buvo finalas.
„Pritrūkau laimės. Patekau ne į stiprų pusfinalį. Visose rungtyse reikėjo pasistengti bent po truputį arba kurioje nors vienoje - labiau. Pritrūkau taškų fechtavime, ir šaudžiau nelabai taikliai, tiktai gal bėgau pusę velnio. Vienuolika sekundžių – tai gera akimirka. Arba reikėjo plaukti dviem sekundėmis greičiau, pasiekti vienu dūriu daugiau fechtavimo takelyje, arba porą šūvių būti taiklesniam“, - sakė L.Kontrimavičius.
Sportininkas prisipažino, kad jis tituluotų penkiakovininkų neišsigando. „Jeigu jų bijosiu, tai jie bus baisūs, o kai drąsiai į juos žvelgiu – gerokai lengviau. Autoritetų nepripažįstu ir jiems nusileisti nežadu. Visai kitaip būtų susiklostęs mano pasirodymas,jeigu būčiau patekęs į finalą, tada savo uždavinį būčiau įvykdęs. Raminu save, kad debiutas visada būna sunkus. Tačiau be pralaimėjimų nebūna ir pergalių“, - įsitikinęs L. Kontrimavičius.
Patirties suaugusiųjų sporte Lukas turi sukaupęs dar nedaug, todėl šiemetinis čempionatas jį daug ko pamokė. Kokią vietą čempionate užims pasaulio čempionas J. Kinderis, Lukas finalinių varžybų išvakarėse nedrįso prognozuoti, tepasakė tiek, kad, jeigu jam teks geras žirgas ir su juo gerai sutars, tai į dešimtuką tikrai pateks, o kovojant dėl medalio reikės ir laimės.
IEŠKOJIMŲ METAI. Šiemetinį čempionatą apibendrinęs LŠPF generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas teigė, kad sportininkai pasirodė taip, kaip ir buvo planuota. Tiktai gaila, kad į finalines varžybas nepateko trečioji mūsų moterų dalyvė vilnietė, trenerio Pavelo Makarovo auklėtinė Lina Batulevičiūtė, kurią pavedė nervai šaudykloje. Tai buvo jos debiutas suaugusiųjų čempionate.
„Didelė našta teko L. Asadauskaitei ir J. Kinderiui. Apginti pasaulio čempionų titulus visada sunkiau nei juos iškovoti. Kada labai nori tai padaryti, dažnai paveda nervai, kausto didelė psichologinė įtampa. Justinas galėjo geriau fechtuotis, tačiau nesusitvarkė su lyderio našta. Visiems sakiau, kad, jeigu Justinas pateks į dešimtuką, bus labai gerai. Jis tą ir padarė.
Šie metai mūsų penkiakovininkams – ne pagrindiniai, o ieškojimo metai. Tai – brandos metai. Patys atsakingiausi bus kiti ir 2016-ieji, kada vyks atranka į olimpines žaidynes ir kovos jose. Dabar sportininkai su treneriais stebi varžovus, taiso klaidas, kurias padaro per varžybas.
Lenkai labai gerai pasirengė pasaulio čempionatui, ypač puikūs buvo jų žirgai. Sportininkus lydėjo puikus oras, nelijo. Šiuo pasaulio čempionatu mūsų penkiakovininkai baigė sezoną, lapkričio mėnesį dar vyks Lietuvos čempionatas“,- sakė V. Kalininas.