| Mažvydas Laurinaitis | 2014 m. rugsėjo 9 d. 15:03 |
Ant motociklo – nuo ketverių
Po sunkios traumos atsigavęs Lietuvos motokroso čempionas 16-metis Arminas Jasikonis meistriškumo paslapčių semiasi Belgijoje
Arminas Jasikonis triumfavo šių metų Lietuvos motokroso čempionate, pasibaigusiame rugpjūčio 19 dieną.Anykštėnas aplenkė du užsieniečius ir užtikrintai laimėjo MX2 klasėje (dvitakčių variklių iki 125 kub. cm arba keturtakčių variklių iki 250 kub. cm klasė).
Mokėsi pagal specialią programą
A. Jasikonis pirmą kartą su motokrosu susipažino vos ketverių metų, paskatintas tėvo ir pirmojo trenerio Rolando. Profesionalų startų dar reikėjo palaukti – pirmą kartą varžybose teko dalyvauti sulaukus 13-os metų. Būtent tada, 2010 m., lietuvis išvažiavo gyventi ir sportuoti į Estiją pas žinomą trenerį Avo Leoką.
„Šiemet pagrindinė treniruočių bazė yra Belgijoje. Per savaitę turiu nuo dviejų iki penkių treniruočių, priklauso nuo savijautos, kokios varžybos laukia, o gal startų visai nėra“, – pasakoja lietuvis, kurį ir vėl treniruoja tėtis, o fizinį pasirengimą prižiūri Linas Šiaučiūnas.
Daugiausia laiko užsienyje praleidžiantis sportininkas šiemet į Lietuvą grįžo tik per motokroso čempionato etapus. Nepaisant to, A. Jasikonis pagal specialią programą krimto mokslus Anykščių Antano Baranausko vidurinėje mokykloje, o dabar įstojo į Anykščių technologijų mokyklą. Tačiau vaikino svajonė viena – susieti ateitį su motokrosu.
Trauma pakišo koją
Didžiausias Armino karjeros laimėjimas – 2011 m. Europos motokroso čempionato bronzos medalis motociklų iki 85 kub. cm klasėje. Po šios pergalės jis buvo pagerbtas Kūno kultūros ir sporto departamento medaliu „Už sporto pergales“.
Vėliau Europoje rezultatai taip nedžiugino, o šiais metais lietuvis ir vėl pademonstravo gana aukštą rezultatą – užėmė 7-ąją vietą.
„Tais metais patyriau rimtą kojos traumą ir nevažinėjau šešis mėnesius. Po traumos buvo sunku grįžti, viską reikėjo pradėti iš naujo, tai padarė savo. Pasiruošimas vyksta žingsnis po žingsnio. Šių metų rezultatas nebuvo labai džiuginantis, tai tik įrodo, kad dar reikia išlieti daug prakaito“, – neabejoja jis.
Lietuvos čempiono teigimu, čia svarbus ir amžius – patirtis, mąstymas, fizinė jėga ateina su metais, tačiau svarbiausia – įdėti užtektinai pastangų.
„Viskas susideda į vieną vietą, ir jei visi dalykai sutinka vienas su kitu, tada ir rezultatas bus geras. Vien su gera technika varžybų nelaimėsi, jei nebūsi pasiruošęs fiziškai. Turėti talentą jau yra pliusas, tačiau jeigu būsi tinginys, nieko nepasieksi“, – paklaustas apie motokroso sėkmės formulę sako jaunasis talentas.
Išgyventi nelengva
Pagrindinis A. Jasikonio dėmesys šiemet tenka atvirajam Vokietijos čempionatui (ADAC). „Youngster“ klasėje po penkių etapų jis užima ketvirtąją vietą, o iki čempionato pabaigos lieka dar trys etapai.
Lietuvis dabar atstovauja ekipai „Steel Mustang Racing“ ir važiuoja KTM motociklu. Pasak sportininko, motokrosas – brangus sportas ir bent dabar jis negali iš jo gyventi, tačiau dirba tam, kad šis noras išsipildytų.
„Šiais laikais nėra taip lengva gauti gerą sutartį, kad tavimi komanda visiškai pasirūpintų, o dar ir gautum gerą atlyginimą“, – pripažįsta jis.
Laukia motokroso olimpiada
A. Jasikonis per savo karjerą jau aplankė ne vieną Europos šalį, todėl gali palyginti motokroso populiarumą jose. Lietuvis sako, kad dabartinė jo treniruočių vieta yra vadinama motokroso širdimi.
„Sakoma, kad Belgija yra motokroso širdis – kas taip sako, tikrai neklysta. Tai šalis, kuri pripažįsta motokrosą ir žmonės su malonumu eina žiūrėti varžybų. Čia tikrai mėgsta ir supranta šį sportą“, – kalba A. Jasikonis.
Lietuvoje, Armino manymu, žmonės, ateinantys į varžybas, taip pat dievina ir suprantą šią sporto šaką. Greitai jie galės mesti visus darbus į šalį ir palaikyti A. Jasikonį bei kitus Lietuvos rinktinės narius motokroso olimpiada vadinamose varžybose „Motocross of Nations“. Tai tarpvalstybinės varžybos, kuriose šaliai atstovauja trys geriausi jos sportininkai. Varžybos vyks rugsėjo 27–28 d. Latvijoje.
„Turiu daug rimtų startų, bet tai iš visų rimčiausias. Kartu su Nerijumi Rukštela ir Arūnu Gelažninku atstovausime Lietuvai“, – nekantrauja A. Jasikonis.
Mokėsi pagal specialią programą
A. Jasikonis pirmą kartą su motokrosu susipažino vos ketverių metų, paskatintas tėvo ir pirmojo trenerio Rolando. Profesionalų startų dar reikėjo palaukti – pirmą kartą varžybose teko dalyvauti sulaukus 13-os metų. Būtent tada, 2010 m., lietuvis išvažiavo gyventi ir sportuoti į Estiją pas žinomą trenerį Avo Leoką.
„Šiemet pagrindinė treniruočių bazė yra Belgijoje. Per savaitę turiu nuo dviejų iki penkių treniruočių, priklauso nuo savijautos, kokios varžybos laukia, o gal startų visai nėra“, – pasakoja lietuvis, kurį ir vėl treniruoja tėtis, o fizinį pasirengimą prižiūri Linas Šiaučiūnas.
Daugiausia laiko užsienyje praleidžiantis sportininkas šiemet į Lietuvą grįžo tik per motokroso čempionato etapus. Nepaisant to, A. Jasikonis pagal specialią programą krimto mokslus Anykščių Antano Baranausko vidurinėje mokykloje, o dabar įstojo į Anykščių technologijų mokyklą. Tačiau vaikino svajonė viena – susieti ateitį su motokrosu.
Trauma pakišo koją
Didžiausias Armino karjeros laimėjimas – 2011 m. Europos motokroso čempionato bronzos medalis motociklų iki 85 kub. cm klasėje. Po šios pergalės jis buvo pagerbtas Kūno kultūros ir sporto departamento medaliu „Už sporto pergales“.
Vėliau Europoje rezultatai taip nedžiugino, o šiais metais lietuvis ir vėl pademonstravo gana aukštą rezultatą – užėmė 7-ąją vietą.
„Tais metais patyriau rimtą kojos traumą ir nevažinėjau šešis mėnesius. Po traumos buvo sunku grįžti, viską reikėjo pradėti iš naujo, tai padarė savo. Pasiruošimas vyksta žingsnis po žingsnio. Šių metų rezultatas nebuvo labai džiuginantis, tai tik įrodo, kad dar reikia išlieti daug prakaito“, – neabejoja jis.
Lietuvos čempiono teigimu, čia svarbus ir amžius – patirtis, mąstymas, fizinė jėga ateina su metais, tačiau svarbiausia – įdėti užtektinai pastangų.
„Viskas susideda į vieną vietą, ir jei visi dalykai sutinka vienas su kitu, tada ir rezultatas bus geras. Vien su gera technika varžybų nelaimėsi, jei nebūsi pasiruošęs fiziškai. Turėti talentą jau yra pliusas, tačiau jeigu būsi tinginys, nieko nepasieksi“, – paklaustas apie motokroso sėkmės formulę sako jaunasis talentas.
Išgyventi nelengva
Pagrindinis A. Jasikonio dėmesys šiemet tenka atvirajam Vokietijos čempionatui (ADAC). „Youngster“ klasėje po penkių etapų jis užima ketvirtąją vietą, o iki čempionato pabaigos lieka dar trys etapai.
Lietuvis dabar atstovauja ekipai „Steel Mustang Racing“ ir važiuoja KTM motociklu. Pasak sportininko, motokrosas – brangus sportas ir bent dabar jis negali iš jo gyventi, tačiau dirba tam, kad šis noras išsipildytų.
„Šiais laikais nėra taip lengva gauti gerą sutartį, kad tavimi komanda visiškai pasirūpintų, o dar ir gautum gerą atlyginimą“, – pripažįsta jis.
Laukia motokroso olimpiada
A. Jasikonis per savo karjerą jau aplankė ne vieną Europos šalį, todėl gali palyginti motokroso populiarumą jose. Lietuvis sako, kad dabartinė jo treniruočių vieta yra vadinama motokroso širdimi.
„Sakoma, kad Belgija yra motokroso širdis – kas taip sako, tikrai neklysta. Tai šalis, kuri pripažįsta motokrosą ir žmonės su malonumu eina žiūrėti varžybų. Čia tikrai mėgsta ir supranta šį sportą“, – kalba A. Jasikonis.
Lietuvoje, Armino manymu, žmonės, ateinantys į varžybas, taip pat dievina ir suprantą šią sporto šaką. Greitai jie galės mesti visus darbus į šalį ir palaikyti A. Jasikonį bei kitus Lietuvos rinktinės narius motokroso olimpiada vadinamose varžybose „Motocross of Nations“. Tai tarpvalstybinės varžybos, kuriose šaliai atstovauja trys geriausi jos sportininkai. Varžybos vyks rugsėjo 27–28 d. Latvijoje.
„Turiu daug rimtų startų, bet tai iš visų rimčiausias. Kartu su Nerijumi Rukštela ir Arūnu Gelažninku atstovausime Lietuvai“, – nekantrauja A. Jasikonis.