Šeštadienį 19.00 Lietuvos laiku Ispanijoje prasidės pasaulio krepšinio čempionato rungtynės dėl trečiosios vietos. Ketvirtadienį pusfinalyje JAV rinktinei 68:96 pralaimėję lietuviai jose rungsis su penktadienį 85:90 serbams nusileidusia Prancūzijos komanda.
Tai bus savotiškas lietuvių revanšo bandymas. Pernai šios dvi komandos rungėsi Europos čempionato finale. Tada Lietuvai teko pripažinti prancūzų pranašumą 66:80.
Buvęs Lietuvos rinktinės stratego Jono Kazlausko treneris Rimantas Endrijaitis mano, kad lietuvių komanda, nepaisant šio vakaro rungtynių baigties, jau dabar galima didžiuotis.
„Patekdami į ketvertuką mes sukovojome garbingai. Mes - maža valstybėlė tarp geriausiųjų keturių pasaulio komandų atrodome gerai. Iš tų žaidėjų, kuriuos mes turime, net ir be Manto Kalniečio, mes išspaudėme viską, ką jie gali“, - sakė krepšinio ekspertas.
Ilgametis treneris pasidalijo savo mintimis apie lietuvių žaidimą pasaulio čempionate ir Lietuvos rinktinės galimybes kovoje dėl bronzos medalių, jos ir varžovų ekipos pliusus bei minusus.
APIE GYNĖJUS. Renaldas Seibutis praktiškai turėjo būti įžaidėju, nors jis yra atakuojantis gynėjas. Situacija – tikrai nestandartinė. Ir gerai, kad R. Seibutis sužaidė klasiškai: ir pasigynė, ir perdavimų atliko, ir primetė. Martynas Pocius viską išspaudžia iš savęs, Kartais jam neina, bet jis nepasiduoda. Nes turi valios, jėgų savyje. Adas Juškevičius vos pakliuvo į šią komandą, bet ateityje jis bus rimtas krepšininkas.
Kadangi Tony Parkerio pasaulio čempionate nėra, prancūzai atrado naujus gynėjus, kurie yra gana pavojingi, turi gerą metimą, ypač Antoine‘as Diot. Ispanams prancūzai štai primėtė ir juos sutvarkė.
Galvoju, kad gynėjų linijoje gali būti Prancūzijos rinktinės pranašumas. Nebent, jei Lietuvos rinktinės gynėjų duetą sudarytų R. Seibutis su M. Pociumi, galėtų būti kitaip.
APIE KRAŠTUS. Lavrinovičiai sužaidė gerai. Ypač Darjušas. Gynyboje neblogai atidirbo ir Kšyštofas. Valingas žmogus yra Jonas Mačiulis. Kažkada jis gavo rimtą traumą ir viską jam teko pradėti nuo apačių – žaidė antroje Kauno komandoje. Dabar žaidžia pasaulio čempionate, fiziškai stiprus ir tolimą metimą pataiko. Su prakirstu antakiu kitas gal savaitę gulėtų lovoje, o jis susiūta galva ėjo ir žaidė. Paulius Jankūnas momentais iškrito iš žaidimo, bet gynyboje dirbo gerai.
Prancūzas Nicolas Batumas yra vienas geresnių NBA žaidėjų. Šis lengvas kraštas turi nuostabų tolimą metimą ir yra neparastai šoklus. Sunku jį užblokuoti.

Boris Diaw yra NBA čempionas, žaidžiantis San Antonijaus „Spurs“. Gali būti ketvirtu, penktu numeriu, bet dažniau žaidžia atsitraukęs. Jis turi ir metimą, ir galingą kūną, ir praėjimą, yra labai stiprus fiziškai.
Lengvų kraštų pozicijoje būtų varžovų pranašumas. Sunkiųjų, jei jais žais P. Jankūnas ar vienas brolių Lavrinovičių, irgi veikiausiai persvarą turės prancūzai.
APIE CENTRUS. Reikia pasidžiaugti, kad sustiprėjęs Jonas Valančiūnas. Jis ypač gerai atrodė šitame čempionate. Čempionatui jis ruošėsi kryptingai. Ir tai jaučiasi.
Prancūzija turi nepaprastai šoklų vyruką Joffreyų Lauvergne‘į po krepšiu, kuris, gavęs kamuolį arčiau krepšio, kala iš viršaus dviem rankomis per stogus, gerai blokuoja ir pasiima atšokusius kamuolius.
Sakyčiau, šioje pozicijoje komandos yra lygios – 50 prieš 50.
APIE TRENERIUS. Ir ten treneriai – patyrę vyrai, ir čia – tas pat. Daug matę, daug dirbę su rinktine, turintys didžiulę patirtį. Bet viską spręs ne treneriai, o žaidėjai.
APIE VARŽOVUS. Prancūzai yra mėgėjai ir mesti iš toliau, ir iš arčiau, naudoja labai įvairią taktiką. Ginasi jie daugiau asmeniškai. Zoninę gynyba naudoja rečiau. Bet jų treneris dažnai patikrina, kaip varžovai atrodo prieš ją.
Tai, kas buvo seniau, nelabai turės įtakos. Prancūzijos rinktinėje nėra pernykščio lyderio T. Parkerio ir jos žaidimas šiemet yra kitoks. Pernai svarbiausia užduotimi buvo sustabdyti T. Parkerį, o šiemet pagrindinė bėda – N. Batumas. Pernai kamuolį daugiausia kontroliavo T. Parkeris, jis organizuodavo viską: atakas, derinius, pats improvizuodavo, o dabar prancūzai žaidžia komandiškiau, kamuolys po aikštę vaikšto daugiau.
Prancūzijos rinktinė – gera ir mobili komanda. Bet mes turime persvarą viename. Mūsų naudai dirba laikas. Prancūzai baigė pusfinalio rungtynes vakar vėlai vakare. Jie pavargę. Aš labai abejoju, ar N. Batumas pataikys taip pat gerai, kaip jis pataikė per pusfinalį.
Bendrai komandų galimybes vertinčiau vienodai. Jų pliusas – kiek stipresnės pozicijos, mūsų – persvara dėl laiko, turėto atsistatymui po pusfinalio.