| Mažvydas Laurinaitis (delfi.lt) | 2014 m. rugsėjo 15 d. 20:06 |
Sarajeve teko kariauti su teisėjais
Po istorinės pergalės Daviso taurės mače prieš bosnius – rinktinės nariai apie teisėjavimą, ateities tikslus ir galimybes pirmojoje grupėje
Kol visa Lietuva gyveno krepšiniu ir liejo apmaudą dėl nelaimėtų medalių, teniso rinktinės vyrai žingsnis po žingsnio kūrė istoriją. Daviso taurės Europos-Afrikos zonos antros grupės varžybose 3:2 nugalėję Bosniją ir Hercegoviną lietuviai pakilo ten, kur niekada nebuvo – į pirmąją grupę.
„Jaučiamės kaip niekada gerai. Sunku nusakyti, kiek tai reiškia ir kiek reikėjo nueiti, kad tai pasiektume. Ne kiekviena šalis tai gali“, – grįžęs į Lietuvą sakė vienas rinktinės narių Lukas Mugevičius.
Po šios pergalės į Lietuvą rinktinė grįžo ne pilnos sudėties – be lyderių Ričardo Berankio ir Lauryno Grigelio.
Nors prieš varžybas daugelis bosnius įvardino kaip mačo favoritus ne vien dėl jų meistriškumo ir aikštės pranašumo, rinktinės kapitonas Rimvydas Mugevičiaus žinojo, kad pergalę pasiekti yra realu.
„Jie buvo laikomi lyderiais, bet kaip ir minėjau prieš išvažiuojant, visų galimybės buvo vienodos. Jie turėjo didžiulį pliusą – vietinius žiūrovus, žinant kas yra balkanų sirgaliai“, – į Lietuvą grįžęs sakė R. Mugevičius.
Bosniams nepadėjo ir gana aiškiai matomas tendencingas teisėjų darbas, tačiau veltis į diskusijas apie jų darbą tiek rinktinės kapitonas, tiek jo sūnus L. Mugevičius nenorėjo.
„Pakariavome. Jų klaidos gal pačius įtempė, ko pasekoje jiems patiems buvo sunkiau. Vyrai buvo tam pasiruošę“, – sakė R. Mugevičius.
„Buvo visko ir visada būna. Šį kartą tų abejotinų sprendimų gal buvo daugiau, bet jų visada būna“, – tėvui pritarė ir sūnus.
Dar vienas iššūkis lietuviams buvo L. Grigelio trauma antrajame vienetų mače. Jau kitą dieną jis pagal planą turėjo žengti į kortą su R. Berankiu ir žaisti dvejetų mačą.
„L. Grigelis buvo išnaudotas dvejetui, kuriame mažiau reikia bėgti. Jo dvejetų žaidimo klasė galbūt yra netgi aukščiausia komandoje. Todėl nutarėme eiti va bank, laimėti dvejetą ir viską statyti ant vienetų mačo kitą dieną. Jei Ričardas jį būtų pralaimėjęs, nežinau ar Laurynas būtų žaidęs lemiamą mačą. Jis jau dvejete jautėsi kaip po dvejeto“, – kalbėjo R. Mugevičius.
Tačiau R. Berankis lemiamoje kovoje palaužė 113-ąją pasaulio raketę Damirą Džumhurą ir užtikrino Lietuvai kelialapį į pirmąją Daviso taurės grupę. Kadangi paskutinis mačas jau nieko nelėmė, jį žaidė L. Mugevičius, o ne traumuotas L. Grigelis. Lietuvis pralaimėjo, tačiau tam buvo objektyvių priežasčių.
„Tam mačui ruošėsi Ričardas ir Laurynas, tuo tarpu Lukas ir Dovydas Šakinis atlikinėjo užduotis, o vienetų varžyboms nesiruošė. Jie turėjo mažiau laiko pasiruošimui“, – kalbėjo R. Mugevičius.
„Galėjo būti ir geriau, bet tas mačas buvo netikėtas“, – pripažino ir L. Mugevičius.
Per dvejus metus Lietuvos teniso rinktinė atliko milžinišką šuolį – iš trečiosios atrankos grupės pakilo į pirmąją. Norint ir čia sėkmingai rungtyniauti, rinktinės kapitono manymu, turi ūgtelėti trečiasis ir ketvirtasis rinktinės žaidėjai.
„Reikia paauginti trečius – ketvirtus žaidėjus, bent jau trečią. Tokiu atveju jau viskas būtų gerai“, – apie būtinybę turėti žaidėjus, galinčius lygiavertiškai pakeisti rinktinės lyderius R. Berankį ir L. Grigelį kalba kapitonas.
„Jaučiamės kaip niekada gerai. Sunku nusakyti, kiek tai reiškia ir kiek reikėjo nueiti, kad tai pasiektume. Ne kiekviena šalis tai gali“, – grįžęs į Lietuvą sakė vienas rinktinės narių Lukas Mugevičius.
Po šios pergalės į Lietuvą rinktinė grįžo ne pilnos sudėties – be lyderių Ričardo Berankio ir Lauryno Grigelio.
Nors prieš varžybas daugelis bosnius įvardino kaip mačo favoritus ne vien dėl jų meistriškumo ir aikštės pranašumo, rinktinės kapitonas Rimvydas Mugevičiaus žinojo, kad pergalę pasiekti yra realu.
„Jie buvo laikomi lyderiais, bet kaip ir minėjau prieš išvažiuojant, visų galimybės buvo vienodos. Jie turėjo didžiulį pliusą – vietinius žiūrovus, žinant kas yra balkanų sirgaliai“, – į Lietuvą grįžęs sakė R. Mugevičius.
Bosniams nepadėjo ir gana aiškiai matomas tendencingas teisėjų darbas, tačiau veltis į diskusijas apie jų darbą tiek rinktinės kapitonas, tiek jo sūnus L. Mugevičius nenorėjo.
„Pakariavome. Jų klaidos gal pačius įtempė, ko pasekoje jiems patiems buvo sunkiau. Vyrai buvo tam pasiruošę“, – sakė R. Mugevičius.
„Buvo visko ir visada būna. Šį kartą tų abejotinų sprendimų gal buvo daugiau, bet jų visada būna“, – tėvui pritarė ir sūnus.
Dar vienas iššūkis lietuviams buvo L. Grigelio trauma antrajame vienetų mače. Jau kitą dieną jis pagal planą turėjo žengti į kortą su R. Berankiu ir žaisti dvejetų mačą.
„L. Grigelis buvo išnaudotas dvejetui, kuriame mažiau reikia bėgti. Jo dvejetų žaidimo klasė galbūt yra netgi aukščiausia komandoje. Todėl nutarėme eiti va bank, laimėti dvejetą ir viską statyti ant vienetų mačo kitą dieną. Jei Ričardas jį būtų pralaimėjęs, nežinau ar Laurynas būtų žaidęs lemiamą mačą. Jis jau dvejete jautėsi kaip po dvejeto“, – kalbėjo R. Mugevičius.
Tačiau R. Berankis lemiamoje kovoje palaužė 113-ąją pasaulio raketę Damirą Džumhurą ir užtikrino Lietuvai kelialapį į pirmąją Daviso taurės grupę. Kadangi paskutinis mačas jau nieko nelėmė, jį žaidė L. Mugevičius, o ne traumuotas L. Grigelis. Lietuvis pralaimėjo, tačiau tam buvo objektyvių priežasčių.
„Tam mačui ruošėsi Ričardas ir Laurynas, tuo tarpu Lukas ir Dovydas Šakinis atlikinėjo užduotis, o vienetų varžyboms nesiruošė. Jie turėjo mažiau laiko pasiruošimui“, – kalbėjo R. Mugevičius.
„Galėjo būti ir geriau, bet tas mačas buvo netikėtas“, – pripažino ir L. Mugevičius.
Per dvejus metus Lietuvos teniso rinktinė atliko milžinišką šuolį – iš trečiosios atrankos grupės pakilo į pirmąją. Norint ir čia sėkmingai rungtyniauti, rinktinės kapitono manymu, turi ūgtelėti trečiasis ir ketvirtasis rinktinės žaidėjai.
„Reikia paauginti trečius – ketvirtus žaidėjus, bent jau trečią. Tokiu atveju jau viskas būtų gerai“, – apie būtinybę turėti žaidėjus, galinčius lygiavertiškai pakeisti rinktinės lyderius R. Berankį ir L. Grigelį kalba kapitonas.