| Mindaugas Augustis (Delfi.lt) | 2014 m. rugsėjo 24 d. 20:05 |
Valstybei remti sportą – nusikaltimas?
Naujasis KKSD vadovas E. Urbanavičius ragina kuo greičiau keisti tvarką, pagal kurią dabar remiamos sporto federacijos
„Jei teisme būtume apkaltinti, kad neskaidriai paskirstome finansavimą, bylą, ko gero, pralaimėtume“, – perspėja Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius. Naujasis šalies sporto vadovas ragina ilgai neatidėliojant keisti tvarką, pagal kurią dabar remiamos sporto federacijos.
Sistemą sujaukė krizė
Pastaraisiais metais federacijoms atitenkančios lėšos sporto šakų plėtojimui yra skiriamos iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF).
Fondo, į kurį suplaukia dalis alkoholinių gėrimų ir tabako akcizo bei loterijų ir azartinių lošimų mokesčio, paskirtis – finansuoti įvairius kūno kultūros ir sporto projektus, kuriuos vertina ekspertai ir KKSRF taryba.
Tuo metu lėšos federacijoms padalinamos pagal specialią formulę, įvertinančią sporto šakos pasiekimus ir masiškumą.
„Federacijos veiklos programa nėra projektas, kurį galima finansuoti iš KKSRF. Tokia sistema negali būti įvilkta į fondą, nes pažeidžia KKSRF įstatymą“, – teigė E. Urbanavičius.
Praeityje parama sporto federacijoms būdavo paskirstoma iš tiesioginių KKSD asignavimų, tačiau per ekonominį sunkmetį pastarieji buvo gerokai apkarpyti. Tuomet rasta saliamoniška išeitis ir sporto šakų plėtotės finansavimas permestas krizę kur kas sėkmingiau atlaikiusiam KKSRF.
Tokia tvarka nepatenkintos ir pačios sporto federacijos, bet Finansų ministerijos, panašu, tai nejaudina. Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidento Rimanto Kveselaičio, kuris yra ir KKSRF tarybos narys, teigimu, užsiminus apie šią problemą finansų viceministrui Edmundui Žilevičiui, atsakymas buvo lakoniškas.
„Jei taip skirstydami pinigus mes ir nenusikalstame, tai kažkas arti to. Bet į mūsų klausimą replikavo paprastai: jeigu darote nusikaltimą, patys už jį ir atsakote. Tai ką daryti? Baisu pagalvoti, koks chaosas kiltų, jei kitais metais nebeskirtume pinigų federacijoms“, – dėstė R. Kveselaitis.
E. Urbanavičius žada per metus rasti naują sprendimą, kaip grąžinti praeityje galiojusį status quo nenuskriaudžiant kitų iš KKSD asignavimų vykdomų programų. Artimiausiomis savaitėmis planuojamame susitikime su premjeru Algirdu Butkevičiumi KKSD generalinis direktorius ketina siūlyti federacijas finansuoti iš papildomų pajamų, kurias į valstybės biudžetą atneš augsiantis alkoholinių gėrimų akcizas.
Tiesa, Vyriausybė tik spalį turėtų nuspręsti, kaip kitais metais keisis akcizo tarifai.
Šiais metais KKSRF taryba paskirstė 19,4 mln. litų. Fondo lėšas sudaro 1 proc. praėjusių metų akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 proc. loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
Į bendrą kasą siūlo dėti ir įmonių paramą
Minčių, kaip tobulinti sporto federacijų finansavimo sistemą, turi ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos (JSRK) pirmininkas Juras Požela.
Trečiadienį vykusiame komisijos posėdyje jos vadovas prisiminė jau ne pirmus metus ore sklandančią idėją centralizuoti ir griežčiau reguliuoti valstybės valdomų įmonių kaip „Lietuvos geležinkeliai“ ar „Lietuvos energija“ sportui atriekiamą paramą.
„Paskaičiavus, kiek visos valstybės įmonės remia sportą, susidaro vos ne antras KKSRF. Visai neblogai, tik problema ta, kad dabar viena federacija iš to gyvena, o kita, kuomet bando paprašyti pagalbos, būna sulaikoma vestibiulyje pas budėtoją. Tas sumas reikėtų pervesti į fondą arba steigti kokią nors naują viešąją įstaigą, kad parama būtų paskirstoma skaidriai“, – siūlė J. Požela.
Sporto bazių rajonuose – jau per akis?
Vis dėlto akivaizdu, kad visos naujovės turės palaukti mažiausiai iki 2016-ųjų.
O kitais metais šalies centrinis sporto biudžetas turėtų išaugti 4,3 mln. litų ir siekti 95,8 mln. litų. Iš jų 19,8 mln. Lt sudarys KKSRF lėšos, 41 mln. Lt bus atseikėti per Valstybės investicijų programą sporto bazių renovacijai ir statyboms.
2015 metais pagaliau turėtų finišuoti šešetą metų trunkančios šimtamilijoninės vertės Druskininkų olimpinio sporto centro statybos. Tiesa, tik pirmas jų etapas, apimantis kelias įvairios paskirties sporto sales, 25 m ilgio baseiną ir administracines patalpas. Dar po dvejų metų greta turėtų išdygti ir stadionas bei viešbutis.
Atidarymo juostelė kitąmet turėtų būti perkirpta ir kitame legendomis dėl ilgam įstrigusių statybų apipintame objekte: Varėnos daugiafunkciniame sporto komplekse. 2015-ais taip pat numatoma užbaigti darbus Šilalės sporto komplekse, Palangos, Molėtų ir Ukmergės stadionuose, parengti sostinės Lazdynų sveikatinimo centro techninį projektą.
„Artėjame prie ribos, kai tokio lygio bazių bus pastatyta pakankamai. Per daug jų nereikia: dabar Kretinga nori daugiafunkcinės arenos, nors tokia pati vos už keliolikos kilometrų veikia Palangoje, Birštonas nori, nors šalia yra Prienų arena. Jei visur pristatysime bazių, jos negalės būti rentabilios. Vietoje to reikėtų pradėti skatinti mokyklų sporto salių renovavimą“, – svarstė E. Urbanavičius.
2015 metų šalies sporto biudžetą dar turės patvirtinti Vyriausybė ir Seimas.
Sistemą sujaukė krizė
Pastaraisiais metais federacijoms atitenkančios lėšos sporto šakų plėtojimui yra skiriamos iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF).
Fondo, į kurį suplaukia dalis alkoholinių gėrimų ir tabako akcizo bei loterijų ir azartinių lošimų mokesčio, paskirtis – finansuoti įvairius kūno kultūros ir sporto projektus, kuriuos vertina ekspertai ir KKSRF taryba.
Tuo metu lėšos federacijoms padalinamos pagal specialią formulę, įvertinančią sporto šakos pasiekimus ir masiškumą.
„Federacijos veiklos programa nėra projektas, kurį galima finansuoti iš KKSRF. Tokia sistema negali būti įvilkta į fondą, nes pažeidžia KKSRF įstatymą“, – teigė E. Urbanavičius.
Praeityje parama sporto federacijoms būdavo paskirstoma iš tiesioginių KKSD asignavimų, tačiau per ekonominį sunkmetį pastarieji buvo gerokai apkarpyti. Tuomet rasta saliamoniška išeitis ir sporto šakų plėtotės finansavimas permestas krizę kur kas sėkmingiau atlaikiusiam KKSRF.
Tokia tvarka nepatenkintos ir pačios sporto federacijos, bet Finansų ministerijos, panašu, tai nejaudina. Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidento Rimanto Kveselaičio, kuris yra ir KKSRF tarybos narys, teigimu, užsiminus apie šią problemą finansų viceministrui Edmundui Žilevičiui, atsakymas buvo lakoniškas.
„Jei taip skirstydami pinigus mes ir nenusikalstame, tai kažkas arti to. Bet į mūsų klausimą replikavo paprastai: jeigu darote nusikaltimą, patys už jį ir atsakote. Tai ką daryti? Baisu pagalvoti, koks chaosas kiltų, jei kitais metais nebeskirtume pinigų federacijoms“, – dėstė R. Kveselaitis.
E. Urbanavičius žada per metus rasti naują sprendimą, kaip grąžinti praeityje galiojusį status quo nenuskriaudžiant kitų iš KKSD asignavimų vykdomų programų. Artimiausiomis savaitėmis planuojamame susitikime su premjeru Algirdu Butkevičiumi KKSD generalinis direktorius ketina siūlyti federacijas finansuoti iš papildomų pajamų, kurias į valstybės biudžetą atneš augsiantis alkoholinių gėrimų akcizas.
Tiesa, Vyriausybė tik spalį turėtų nuspręsti, kaip kitais metais keisis akcizo tarifai.
Šiais metais KKSRF taryba paskirstė 19,4 mln. litų. Fondo lėšas sudaro 1 proc. praėjusių metų akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 proc. loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
Į bendrą kasą siūlo dėti ir įmonių paramą
Minčių, kaip tobulinti sporto federacijų finansavimo sistemą, turi ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos (JSRK) pirmininkas Juras Požela.
Trečiadienį vykusiame komisijos posėdyje jos vadovas prisiminė jau ne pirmus metus ore sklandančią idėją centralizuoti ir griežčiau reguliuoti valstybės valdomų įmonių kaip „Lietuvos geležinkeliai“ ar „Lietuvos energija“ sportui atriekiamą paramą.
„Paskaičiavus, kiek visos valstybės įmonės remia sportą, susidaro vos ne antras KKSRF. Visai neblogai, tik problema ta, kad dabar viena federacija iš to gyvena, o kita, kuomet bando paprašyti pagalbos, būna sulaikoma vestibiulyje pas budėtoją. Tas sumas reikėtų pervesti į fondą arba steigti kokią nors naują viešąją įstaigą, kad parama būtų paskirstoma skaidriai“, – siūlė J. Požela.
Sporto bazių rajonuose – jau per akis?
Vis dėlto akivaizdu, kad visos naujovės turės palaukti mažiausiai iki 2016-ųjų.
O kitais metais šalies centrinis sporto biudžetas turėtų išaugti 4,3 mln. litų ir siekti 95,8 mln. litų. Iš jų 19,8 mln. Lt sudarys KKSRF lėšos, 41 mln. Lt bus atseikėti per Valstybės investicijų programą sporto bazių renovacijai ir statyboms.
2015 metais pagaliau turėtų finišuoti šešetą metų trunkančios šimtamilijoninės vertės Druskininkų olimpinio sporto centro statybos. Tiesa, tik pirmas jų etapas, apimantis kelias įvairios paskirties sporto sales, 25 m ilgio baseiną ir administracines patalpas. Dar po dvejų metų greta turėtų išdygti ir stadionas bei viešbutis.
Atidarymo juostelė kitąmet turėtų būti perkirpta ir kitame legendomis dėl ilgam įstrigusių statybų apipintame objekte: Varėnos daugiafunkciniame sporto komplekse. 2015-ais taip pat numatoma užbaigti darbus Šilalės sporto komplekse, Palangos, Molėtų ir Ukmergės stadionuose, parengti sostinės Lazdynų sveikatinimo centro techninį projektą.
„Artėjame prie ribos, kai tokio lygio bazių bus pastatyta pakankamai. Per daug jų nereikia: dabar Kretinga nori daugiafunkcinės arenos, nors tokia pati vos už keliolikos kilometrų veikia Palangoje, Birštonas nori, nors šalia yra Prienų arena. Jei visur pristatysime bazių, jos negalės būti rentabilios. Vietoje to reikėtų pradėti skatinti mokyklų sporto salių renovavimą“, – svarstė E. Urbanavičius.
2015 metų šalies sporto biudžetą dar turės patvirtinti Vyriausybė ir Seimas.