Jubiliejų įprasmino ir nuveikti darbai

Šventinė sesija Sporto ir sveikatos fakultete prasidėjo Lietuvos edukologijos universiteto studentų styginio kvarteto, vadovaujamo doc. dr. Remigijaus Vitkausko, muzikiniu pasveikinimu. 

 

Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas, doc. dr. Artūras Poviliūnas buvo pasveikintas su dar vienu garbingu titulu – Azerbaidžano valstybinio kūno kultūros ir sporto akademijos suteiktu Garbės daktaro vardu. 

 

LOA prezidentas prisiminė, kaip prieš 25 metus spalio 27 d. buvo įkurta Lietuvos olimpinė akademija. „Kai buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, supratome, jog be olimpinio ugdymo, sporto mokslo negalėsime įgyvendinti kitų uždavinių, kuriuos iškėlėme Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkuriamajame suvažiavime. Turėjo būti įsteigta olimpinė organizacija, padedanti Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Tai ir buvo Lietuvos olimpinė akademija, vienijanti žymiausius sporto mokslininkus, pedagogus, sporto organizatorius. Pirmuoju LOA prezidentu buvo išrinktas profesorius Valerijus Jasiūnas. Pirmieji Lietuvos olimpinės akademijos metai buvo sunkūs. Finansiškai negalėjo padėti Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, nes ir pats tik kūrėsi. Nepaisant sunkumų, Olimpinė akademija, pasitelkusi šviesiausius ir aktyviausius sporto mokslininkus bei visuomenininkus, atliko švietėjiškus darbus, skleidė po pasaulį gražias ir kilnias olimpizmo idėjas. Padėjo Kūno kultūros ir sporto komitetas, Lietuvos olimpinei akademijai skyręs 10 tūkst. rublių. Tais laikais tai tikrai buvo nemenka parama. Šiandieną galiu pasidžiaugti, kad LOA subūrė ne tik sporto mokslo, bet ir kitų sričių mokslininkus, olimpiečius, mokytojus, aktyvius visuomenininkus, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis, tapo žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir įgijo tarptautinį autoritetą“, - kalbėjo A. Poviliūnas.

 

LOA vadovas yra įsitikinęs, kad Akademija žengė naują istorinį žingsnį mūsų valstybės sporto ir mokslo istorijoje. Tačiau per tuos 25-erius metus Lietuvos olimpinė akademija neteko nemažai narių, kurių šviesus atminimas buvo pagerbtas tylos minute.

 

SVEIKINIMAi. Sveikinimus jubiliejaus proga atsiuntė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė,  Tarptautinės olimpinės akademijos vadovai, kolegos iš Vokietijos, Azerbaidžano, Ukrainos. 

 

Lietuvos olimpinę akademiją sveikinusi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė teigė, kad 25-eri – tai dar tik jaunystė. LOA ji įteikė dovaną. KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius pasidžiaugė, kad LOA nuveikti darbai yra pripažįstami tarptautinių organizacijų. 

 

„Jūsų atlikti darbai yra labai reikalingi ugdant jaunimą, šviečiant mūsų sportininkus, visuomenę, kas yra olimpizmas ir jo idėjos. Jūsų atklikti darbai verčia jums nusilenkti“, - kalbėjo KKSD vadovas. 

 

Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos buvo įteiktos Nijolei Sližauskienei, Zitai Šakalinienei ir Mildai Laurutėnaitei. Padėkoje, skirtoje N. Sližauskienei, premjeras užrašė: „Jau 25 metų istoriją skaičiuojanti Lietuvos olimpinė akademija propaguoja olimpizmą, garbingos kovos ir tautų draugystės principus. Jūs buvote ilgametė Olimpinės akademijos sekretorė, kaip krepšinio trenerė ir kūno kultūros mokytoja visada skyrėte dėmesį darbui su vaikais, akcentavote doro mokinio ugdymą per sportą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu dėkoju jums už puikų darbą, puoselėjant olimpinio judėjimo principus, ugdant sveikus ir dorus šalies piliečius“. 

 

Seimo padėkos raštai skirti Zigmantui Motiekaičiui, Povilui Karobliui, Valerijui Jasiūnui, Kęstui Miškiniui ir Artūrui Poviliūnui, o Vidaus reikalų ministerijos - Povilui Tamošauskui, Aloyzui Bakšiui, Vytautui Briedžiui, Steponui Gečui, Vytautui Gudeliui. 

 

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius Laudatio apdovanojimus įteikė – Artūrui Poviliūnui, Elenai Puišienei, Algimantui Gudiškiui, Kazimierui Steponavičiui, Vytautui Zuberniui.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė D. Gudzinevičiūtė padėkas įteikė Daliai Rakauskienei, Julijonui Balšaičiui, Astai Šarkauskienei, Eglei Kemerytei- Riaubienei, ValentinuiAleksai. 

 

LOA medaliai už nuopelnus olimpiniam švietimui buvo įteikti šviesaus atminimo Janio Grinbergo ir Romos Grinbergienės, Stanislovo Stonkaus, Juozo Šliažo ir Jono  Žilinsko artimiesiems. 

 

Dar prieš iškilmes LOA prezidentas A. Poviliūnas medalius įteikė didelei grupei olimpizmo idėjų puoselėtojams: Algirdui Gaižučiui, Albertui Skurvydui, Audroniui Vilkui, Jurui Požėlai, Edgarui Abušovui, Teresei Bitienei, Ingai Gerulskienei, Edmundui Švedui, Linui Tubeliui, Alfonsui Buliuoliui, Gediminui Mamkui, Vincui Franckaičiui, Jonui Poderiui, Arvydui Jakštui, Rimgaudui Tiriliui, Kleopui Girdžiui, Arūnui Kazlauskui, Alvydui Staniuliui, Pranui Majauskui ir kitiems.

 

LOA atminimo medaliai buvo įteikti aukštųjų mokyklų rektoriams, mūsų sporto vadovams, svečiams.

 

AKADEMIKAI. Lietuvos olimpinės akademijos akademikų vardai buvo suteikti Lietuvos olimpinės akademijos Garbės nariams vilniečiui Algiui Daumantui ir profesoriui kauniečiui Valerijui Jasiūnui.

„Kiek leis mano jėgos, sveikata, būsiu kartu su jumis‘, - sakė A. Daumantas.

LOA garbės nario ženklas buvo įteiktas doc. dr. Mindaugui Katinui. 

 

Pagrindinį pranešimą „Lietuvos olimpinės akademijos veiklos bruožai ir žvilgsnis į ateitį“ skaitė LOA garbės prezidentas, profesorius, habil. dr. Povilas Karoblis. Pranešėjas akcentavo, kad visais laikais didžiausia pasaulio vertybė yra žmogaus ryšys su kitu žmogumi, taurios ir kilnios idėjos, garbinga kova, kilnus elgesys, kultūra, kūno ir dvasios harmonija. 

 

„Visus, kuriuos sutikome olimpiniame gyvenime, vertiname kaip didžią dovaną. Kartu su jumis buvo atliekami dideli darbai. Kiekvienas jūsų įmūrijote savo plytą į tautos olimpinį rūmą. Lietuvos olimpinė akademija tapo tautos kultūros ir olimpinio sporto mokslo židiniu, prie kurio susibūrė mokslininkai, mokytojai, dėstytojai, treneriai, sporto organizatoriai, olimpiečiai, sportininkai, žurnalistai ir pasijuto viena didinga šeima“, - kalbėjo profesorius. 

 

P. Karoblis akcentavo, kad svarbu ir šiandien prisiminti tuos žmones, kurie olimpiniame gyvenime pramynė taką, paliko pėdsaką savo darbais. „Tai buvo drąsūs, išmintingi ir atkaklūs žmonės, veikę drąsiai ir ryžtingai. Trylikai Lietuvos olimpinės akademijos narių suteiktas Lietuvos olimpinės akademijos akademiko vardas, devyniolikai – Lietuvos olimpinės akademijos garbės nario vardas. Lietuvos olimpinės akademijos akademiko ir garbės nario vardai teikiami už ypatingus, ženklius darbus“, - kalbėjo P. Karoblis. 

 

Profesorius teigė, kad visi turime žinoti, jog ateitis svarbiau už dabartį ir kvietė prisiminti pirmojo sąjūdžio dvasią – gerumo, pasitikėjimo, pagalbos ir globos dvasią. 

 

„Ar daug jos išliko šiandien? O juk svarbiausia – tos dvasios buvo pilnos mūsų širdys. Pažadinkime, prikelkime ją – ji niekur nedingo. Reikia drąsiai priimti pokyčius, be jų nebus pažangos. Pokyčiai – evoliucijos barometras. Reikia naujų kokybinių žingsnių, orientuojamų į ateitį. Mūsų ateities veikla neturi priminti keleivio, kuris bėga paskui seniai nuvažiavusį traukinį. Atėjo metas naujoms idėjoms ir iniciatyvoms“, - ragino pranešėjas. 

 

Pasak P. Karoblio, olimpiniame sporte, olimpiniame švietime būtinos taurios asmenybės, kurios kuria naują realybę, savo dvasia, patriotizmu, kultūra, mokslu suvokia olimpinį sportą. Būti kūrybingam, vadinasi, turėti idėjų. Tik jos turi būti laiku iškeltos, laiku pasakytos. Kūrybiškai veikiantis žmogus randa netikėtus sprendimus, pamato išeitis, pasisuka nelaukta kryptimi, pamato tai, kas ligi tol nebuvo pastebėta, suvokta. 

 

Profesorius teigė, kad olimpinio švietimo ateitis priklausys nuo to, kiek turėsime kūrybingų, kūrybiškai olimpiniame sporte veikiančių žmonių. Norint išlikti, būtina išsaugoti visų bendrą lopšį – olimpinį sportą, praeities istorines vertybes, kurios mūsų tautai, sportui teikė gyvybingų syvų, rėmėsi mūsų epochą apmąstančiais protais. 

 

„Norėdami pamatyti Lietuvą, žiūrėkime į mokyklą. Ten ji auga, mokosi skaityti, rašyti, sportuoti. Mokykla buvo ir yra mūsų olimpinio švietimo ir kultūros ląstelė, dvasinio pasaulio židinys. Olimpinis švietimas reiškia kūno, dvasios ir intelekto ugdymą tuo pat metu. Pedagogai akcentuoja, kad vertybių sistemos centras buvo ir tebėra jaunas žmogus. Mokykla – tai mažasis kosmosas, kuriame vyksta mokslinis tobulėjimas, studijos, dvasinis ir fizinis ugdymas. 

 

 Tokia kryptimi orientuojama Lietuvos olimpinio švietimo programa. Olimpinio ugdymo programos esmė – olimpizmas kaip gyvenimo filosofija, bet kartu kiekvieno mokinio sveikatos stiprinimas, palaikymas. Tai turi tapti valstybės rūpesčiu. Mokinių fizinis ugdymas turi tapti prioritetiniu, fizinio aktyvumo ir kūno stiprybės mokykla“, - kalbėjo P. Karoblis. 

 

Profesorius ypač didelę pagarbą išreiškė olimpinio švietimo koncepcijos kūrėjams ir įgyvendintojams: Algimantui Gudiškiui, Nijolei Sližauskienei, Onai Babonienei, Danutei Jakučiūnienei, Juditai Šertvytienei, Mildai Laurutėnaitei, Ingai Gerulskienei, Irmai Neseckienei, Pranui Majauskui, Elenai Puišienei, Vitai Balsytei, Eglei Kemerytei-Riaubienei, Gintautui Igliukui, Jūratei Vainilaitienei, Enriketai Prunskienei, Laurynui Gaižučiui, kurie sugebėjo olimpinio švietimo renginiams įkvėpti naujų idėjų. 

 

Daugiau kaip 30 Lietuvos aukštųjų mokyklų magistrantų, doktorantų stažavosi Tarptautinės olimpinės akademijos sesijose. Dvylika apgynė mokslines disertacijas, kai kurie tapo docentais ir net profesoriais.

 

 

.