| sportas.info | 2014 m. spalio 31 d. 20:40 |
"Savo herojumi mėginu būti pats"
Pasaulio ir Europos Muay Thai čempionas Deividas Danyla pralaimėjimus vertina, kaip žingsnius pergalės link
Jau lapkričio 15 d. Vilniaus Siemens arenoje net 14 Lietuvos kovotojų žada susikauti su pasaulinėmis žvaigždėmis „Bushido Hero’s Series 2014” kasmetiniame didžiausiame turnyre. Vienas iš jų – Pasaulio ir Europos Muay Thai čempionas – Deividas Danyla.
Deividai, kas jūsų didžiausias herojus šiame sporte?
Savo herojumi, manau, mėginu būti pats. Kiekviena mano asmeninė pergalė ar pralaimėjimas, kiekvienas iškovotas titulas ar bet kokios klaidos verčia mane siekti aukščiausios viršunės ir tapti Herojumi, kurį ilgam atsimintų ne tik Lietuvoje.
O kodėl pasirinkote šį sportą? Kas paskatino?
Visuomet buvau judrus vaikas ir išbandžiau tuziną įvarių sporto šakų, tačiau nesugebėjau savęs atrasti iki tol, kol neatsidūriau į Muay Thai sporto klube "Titanas". Nors startavau su daug pralaimėjimų, tai mano užsispyrimo ir noro neikeitė. Jau 13 metų stengiuosi nepraleisti nei vienos treniruotes, kadangi tai suteikia man milžiniška pasitikėjimą savimi, bei ugdo mane fiziškai ir psichologiškai.
Ar ateina jūsų palaikyti į turnyrus? Ar turite gerbėjų?
Kartais iš tikrųjų net nežinau kas ateina manes palaikyti ir pačiam būna labai netikėta, kai po kovos sužinau, kad buvo atejusi visa mano šeima. Mano tėtis – didžiausias gerbėjas, dažnai atvyksta stebėti mano kovų. Mama priešingai – ji niekada negalėjo ir manau negalės žiūrėti į savo sūnų ringe. Jei manes kas paklaustų, tikriausiai prašyčiau, kad artimiausi žmonės ir šeima neitų į turnyrus, nes viduje tai kelia kažkokią įtampą. Geriau jau jie pasižiūrėtų įrašus… Na bet tėčiui tokie mano norai negalioja. Na ir turiu dar vieną ypatingą gerbėją, kuri nors ir labai bijo kovų, stengiasi kiek įmanoma dažniau atvažiuoti ir mane palaikyti turnyrų metu. Žinau, kad jai tai didžiulis stresas, todėl labai vertinu, jos buvimą šalia.
Ar jaučiatės pasiruošęs turnyrui?
Sportuoju nuolat ir be pertraukų, todėl visuomet esu geros formos. Čia toks sportas, kad gali būti pakviestas į turnyrą bet kurią sekundę, todėl ir gyvenu budėjimo ir intensyvaus darbo režime.
Ar bijote pralaimėti?
Ne, pralaimėjimas – tai dar vienas žingsnis pergalės link. Svarbiausia, parodyti gerą techniką bei gražią kovą. Niekada nenuvertinu savo priešininkų ir visuomet noriu kovoti tik su pačiais stipriausiais. Kaip kitaip galėčiau tobulėti?
Ką galvojate apie savo varžovą, su kuriuo lapkričio 15 d. susitiksite „Bushido Hero’s Series 2014” turnyre?
Žinau kad priešininkas bus labai stiprus ir lygiavertis kovotojas. Laukia graži kova.
Ar galėtumėte įvardinti savo stipriausią savybę ringe?
Manau, mano stiprybė – tai, kad kovos metu naudoju tiek dešinę, tiek ir kairiąją kovinę stovėseną, kurią reikiamą sekundę taktiškai pakeičiu. Manau kiekviena kovos menu mokykla turi tam tikrų techninių savybių, kurios išsiskiria iš kitų ir sukuria techniškas kovas. Techniška kova – graži kova.
Deividai, kas jūsų didžiausias herojus šiame sporte?
Savo herojumi, manau, mėginu būti pats. Kiekviena mano asmeninė pergalė ar pralaimėjimas, kiekvienas iškovotas titulas ar bet kokios klaidos verčia mane siekti aukščiausios viršunės ir tapti Herojumi, kurį ilgam atsimintų ne tik Lietuvoje.
O kodėl pasirinkote šį sportą? Kas paskatino?
Visuomet buvau judrus vaikas ir išbandžiau tuziną įvarių sporto šakų, tačiau nesugebėjau savęs atrasti iki tol, kol neatsidūriau į Muay Thai sporto klube "Titanas". Nors startavau su daug pralaimėjimų, tai mano užsispyrimo ir noro neikeitė. Jau 13 metų stengiuosi nepraleisti nei vienos treniruotes, kadangi tai suteikia man milžiniška pasitikėjimą savimi, bei ugdo mane fiziškai ir psichologiškai.
Ar ateina jūsų palaikyti į turnyrus? Ar turite gerbėjų?
Kartais iš tikrųjų net nežinau kas ateina manes palaikyti ir pačiam būna labai netikėta, kai po kovos sužinau, kad buvo atejusi visa mano šeima. Mano tėtis – didžiausias gerbėjas, dažnai atvyksta stebėti mano kovų. Mama priešingai – ji niekada negalėjo ir manau negalės žiūrėti į savo sūnų ringe. Jei manes kas paklaustų, tikriausiai prašyčiau, kad artimiausi žmonės ir šeima neitų į turnyrus, nes viduje tai kelia kažkokią įtampą. Geriau jau jie pasižiūrėtų įrašus… Na bet tėčiui tokie mano norai negalioja. Na ir turiu dar vieną ypatingą gerbėją, kuri nors ir labai bijo kovų, stengiasi kiek įmanoma dažniau atvažiuoti ir mane palaikyti turnyrų metu. Žinau, kad jai tai didžiulis stresas, todėl labai vertinu, jos buvimą šalia.
Ar jaučiatės pasiruošęs turnyrui?
Sportuoju nuolat ir be pertraukų, todėl visuomet esu geros formos. Čia toks sportas, kad gali būti pakviestas į turnyrą bet kurią sekundę, todėl ir gyvenu budėjimo ir intensyvaus darbo režime.
Ar bijote pralaimėti?
Ne, pralaimėjimas – tai dar vienas žingsnis pergalės link. Svarbiausia, parodyti gerą techniką bei gražią kovą. Niekada nenuvertinu savo priešininkų ir visuomet noriu kovoti tik su pačiais stipriausiais. Kaip kitaip galėčiau tobulėti?
Ką galvojate apie savo varžovą, su kuriuo lapkričio 15 d. susitiksite „Bushido Hero’s Series 2014” turnyre?
Žinau kad priešininkas bus labai stiprus ir lygiavertis kovotojas. Laukia graži kova.
Ar galėtumėte įvardinti savo stipriausią savybę ringe?
Manau, mano stiprybė – tai, kad kovos metu naudoju tiek dešinę, tiek ir kairiąją kovinę stovėseną, kurią reikiamą sekundę taktiškai pakeičiu. Manau kiekviena kovos menu mokykla turi tam tikrų techninių savybių, kurios išsiskiria iš kitų ir sukuria techniškas kovas. Techniška kova – graži kova.