Vilius Dambrauskas 2014 m. lapkričio 3 d. 21:05

Sėkmę lemia nuoseklus darbas

"Gintros-Universiteto" ekipos prezidentas G. Radavičius – apie komandos sėkmės receptą, moterų futbolą ir ekipos laukiančius išbandymus

Šiaulių „Gintros-Universiteto“ komanda tęsia pergalingą žygį Europoje. Prieš artėjančias UEFA moterų Čempionų lygos aštuntfinalio serijos rungtynes su Danijos vicečempionėmis „Brondby“ futbolininkėmis kalbėjomės su klubo prezidentu Gintaru Radavičiumi, kuris papasakojo apie naujai pasiektus rekordus, opiausias Lietuvos moterų futbolo lygos bėdas, „Brondby“ ekipos pajėgumą bei komandos ateities perspektyvas.

Šiaulių „Gintros-Universiteto“ komanda šį sezoną perrašinėja vieną po kito Lietuvos futbolo metraščius. Ar galima drąsiai teigti, kad tai sėkmingiausias komandos sezonas nuo pat klubo įkūrimo?

Vienareikšmiškai taip. Pirmiausia – įgyvendintas tikslas, kurio siekta dešimt metų ir tik iš vienuolikto karto pavyko -  patekti tarp 32 pajėgiausių Europos moterų futbolo klubų. Antra – laimėta šešioliktfinalio etapo serija prieš Prahos „Sparta“ viršijo visus mūsų lūkesčius. Trečia - Lietuvos A lygos čempionatas baigtas rekordu. Įmušti 128 įvarčiai, o nepraleista nei vieno.

Kaip manote, kas lėmė tokį sėkmingą komandos sezoną?
Nuoseklus darbas, gerai sukomplektuota komanda, begalinis noras laimėti ir puikus mikroklimatas komandos viduje.

„Gintros-Universiteto“ komanda eilinį sykį triumfavo Lietuvos moterų futbolo lygoje. Bet ko gero pasiektas fenomenalus įmuštų-praleistų įvarčių santykis – 128:0 tik dar kartą patvirtina, kad Lietuvos čempionėms vietinėse pirmenybėse išties trūksta rimtos konkurencijos?

Ir smagu ir liūdna. Smagu dėl to, kad kreipėmės į agentūrą „Faktum“ dėl šito fenomenalaus rezultato užfiksavimo Lietuvos, o galbūt ir „Gineso“ rekordų knygose. Liūdna,  kad jau dešimt metų iš eilės taip ir nesulaukėme kitų komandų pasipriešinimo. Tai rodo, koks žemas Lietuvos moterų futbolo čempionato lygis.



Kokių priemonių reikėtų imtis siekiant sustiprinti Lietuvos moterų futbolo lygą?
Pirma – masiškumas. Kai turėsim kelis tūkstančius, o ne kelis šimtus sportuojančių mergaičių tada turėsime stipresnių klubinių komandų ir stipresnes rinktines (U-17; U-19, nacionalinė rinktinė). Antra – reikia geresnių sąlygų. Negali mergaitė rengtis po krūmu ar po beržu. Reikia infrastruktūros su aikštėmis, stadionais, rūbinėmis, dušais ir t.t. Žinoma, futbolo maniežų. Negalime Lietuvoje vystyti futbolo neturint futbolo maniežų. Mūsų žiemiškas klimatas lemia, kad mažiausiai keturiems–penkiems mėnesiams iškrentame iš lygiaverčio futbolo ugdymo lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Trečia – didesnio dėmesio merginoms tiek iš valdžios tiek iš futbolo federacijos. Artimiausias tikslas turėtų būti bent Baltijos šalių klubų lyga, kurioje galėtų rungtyniauti stipriausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos klubai.

Kokią „Gintros-Universiteto“ komandą matote penkerių metų perspektyvoje? Galbūt šis sezonas klubui taps tramplinu į Europos moterų futbolo klubų elitą?
Perspektyvą matome gerą, jau vien todėl, kad šiandien komandoje turime šešias dvyliktokes, kurios, tikimės, kitais metais taps studentėmis ir dar mažiausiai keturis metus mokysis Šiauliuose. Didžiulė paspirtis Vijolių sporto gimnazija, į kurią, tikimės, atvažiuos mokytis gabios mergaitės iš visos Lietuvos. Norėtume išsaugoti dabartines studentes, kurios pabaigusios mokslus ras darbus ir liks gyventi Šiauliuose. Kitam sezonui turime pratęsę sutartis su stipriausiomis klubo legionierėmis Ana Alekperova ir Leticija Chapeh-Yimga. Šių metų pasiekimas ne tik džiugina, bet ir įpareigoja kitais metais kelti ne mažesnius tikslus kaip šiemet.

Ar nebijote, jog po šio sezono gali tekti atsisveikinti su keleta ekipos lyderių, kurios gali būti perviliotos turtingesnių komandų?
Tokia baimė yra, kadangi jau šiandien pasiūlymus žaisti kitur turi Viktorija Budrytė, Rasa Imanalijeva. Tarsimės tik dėl jų paskolinimo užsienio klubams sąlygų.

Kitas taikinys UEFA moterų Čempionų lygoje – Danijos lygos grandas „Brondby“ klubas. Ką teko girdėti apie šią komandą?
Komanda tikrai stipri. Vien aštunta vieta Europos moterų futbolo reitinge daug ką pasako. Danijos moterų futbolas, kartu su Vokietijos, Norvegijos, Švedijos  diktuoja futbolo madas Europoje.  Nacionalinėje Danijos rinktinėje žaidžia keturios žaidėjos iš „Brondby“ klubo. Pergalė prieš Kipro komandą, kurią sudarė dešimt amerikiečių ir viena geriausių pasaulio futbolininkių anglė L.Sanderson, įrodo Danijos klubo pajėgumą. Beje, visomis šiomis žaidėjomis Kipro klubas pasistiprino po atrankos turnyro, specialiai prieš rungtynes su „Brondby“. Taigi, mūsų jaunos komandos laukia dar vienas sunkus išbandymas.

Pirmosios tarpusavio aštuntfinalio serijos rungtynės lapkričio 9 dieną vyks Danijoje. Ko gero didesnė psichologinė įtampa turėtų slėgti favoritėmis laikomas ir savo žiūrovų akivaizdoje žaisiančias „Brondby“ futbolininkes. Koks rezultatas būtų laikomas teigiamu žaidžiant svečiuose?
Visada į aikštę einame siekdami teigiamo rezultato. O jei rimtai, tai lygiosios arba pralaimėjimas minimaliu skirtumu jau būtų geras pasiekimas.