| Ingvaras Butautas | 2014 m. lapkričio 24 d. 16:00 |
Gynėjas vartuose atsidūrė dėl aukšto ūgio
Kas turėtų pavaduoti iš aikštės pašalintą vartininką, kai keitimų limitas išnaudotas? Lemia žaidėjo fiziniai duomenys, patirtis vartuose ar kiti dalykai?
Sekmadienį per rungtynes svečiuose „Klaipėdos granitu“ Vilniaus „Žalgirio“ treneriams teko išbandyti vartininko pozicijoje vidurio gynėją Mantą Fridriką.
Tai nutiko 75-ąją minutę, kai už baudos aikštelės ribų rankomis sužaidusiam vilniečių vartininkui Aivarui Bražinskui buvo parodyta raudona kortelė. Visą keitimų limitą „Žalgiris“ tada jau buvo išnaudojęs ir pirštines teko apsimauti aikštės žaidėjui.
„Kas galėjo stoti? Fiziškai galingas, aukštas vaikinas. Toks ir yra Mantas Fridirikas, siūlėsi ir Egidijus Vaitkūnas. Mes, treneriai, pasirinkome M. Fridriko fizinius duomenis, jo 193 cm ūgį“, - kalbėjo „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Mareko Zubo asistentas Andrius Skerla.
M.Frudrikui tai buv o debiutas vartuose. "Net vaikystėje nesu stovėjęs vartuose. Kiek esu girdėjęs, yra tokia nerašyta taisyklė, kad tokiose situacijose į vartus stoja vidurio gynėjas. Gal mane pasirinko todėl, kad esu aukštesnis, šoklesnis?”- “Žalgirio” interneto svetainei sakė M. Fridrikas, tądien „Žalgirio“ sudėtyje ir buvęs vienintelis tikras vidurio gynėjas.
Ilgą futbolininko karjerą pernai baigęs A. Skerla tos nerašytosios taisyklės nepatvirtino: „Tikrai nebūtinai vidurio gynėjas. Prieklauso nuo rungtynių eigos, tuo metu esančio rezultato, mačo svarbos. Vakar buvo nemažas rezultatas, todėl galėjo į vartus stoti vidurio gynėjas. Jeigu reikėtų žūtbūt išsaugoti kokio vieno įvarčio persvarą, tada tikrai į vartus stotų kas nors iš atakuojančių žaidėjų. O jei reikėtų lyginti rezultatą, logiškiau į vartus statyti vieną gynėjų, mažiau atakuojantį futbolininką.“
Pats trenerio asistentas būdamas futbolininku taip pat žaisdavo vidurio gynėjo pozicijoje. Jis teigė, kad į vartus stoti jam neteko nė karto.
Kitokios nuomonės laikosi Lietuvos rinktinės vyr. trenerio Igorio Pankratjevo asistentas Vitalijus Stankevičius. „Treneris turi žinoti visų savo žaidėjų galimybes ir kurį iš jų gali panaudoti tokioje kritinėje situacijoje“, - teigė jis.
Anot V. Stankevičiaus, tokiais atvejais svarbiausia, kas gali geriausiai pavaduoti vartininką, nesvarbu kokią pozicija susilpninant: „Visa tai aiškėja per treniruotes. Per jas visko nutinka. Ir jei koks vartininkas būna traumuotas, jį tenka pavaduoti aikštės žaidėjui. Kitą kartą koks žaidėjas vienuolikos metrų baudinį per treniruotę atmuša. Vis viena kartais juos pamatai stovint vartuose. Ir tada matai, kuris jaukiau vartuose jaučiasi, kuris kiek vartininko įgūdžių turi.“
M. Fridrikas įvarčio nepraleido. O ir įsiminti vartininko šuoliais jam neteko. Įsiminė nebent tuo, kad vienoje situacijoje bandydamas apginti vartus, M. Fridrikas vis tik pasirinko smūgiuoti koja ir užkabino komandos draugą Vaidota Šilėną.
„Baimės buvo, bet viskas baigėsi gerai. Bijojau pirmojo baudos smūgio po tos Aivaro pražangos. Gerai, kad varžovai nepataikė į vartus. Aišku, būčiau šokęs, bet Dievas žino, kaip būtų pavykę“, - kalbėjo zalgiris-vilnius.lt netikėtai vartininku pabuvęs žalgirietis.
Arti prie savo vartų „Žalgirio“ futbolininkai klaipėdiečių neprileido. Ir žaisdami mažumoje jie daugiau atakavo ir spaudė „Klaipėdos granitą“ jo aikštės pusėje. Prieš A. Bražinsko pašalinimą pirmavę 5:1, vilniečiai per likusį laiką padidino rezultatą iki 6:1.
Tai nutiko 75-ąją minutę, kai už baudos aikštelės ribų rankomis sužaidusiam vilniečių vartininkui Aivarui Bražinskui buvo parodyta raudona kortelė. Visą keitimų limitą „Žalgiris“ tada jau buvo išnaudojęs ir pirštines teko apsimauti aikštės žaidėjui.
„Kas galėjo stoti? Fiziškai galingas, aukštas vaikinas. Toks ir yra Mantas Fridirikas, siūlėsi ir Egidijus Vaitkūnas. Mes, treneriai, pasirinkome M. Fridriko fizinius duomenis, jo 193 cm ūgį“, - kalbėjo „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Mareko Zubo asistentas Andrius Skerla.
M.Frudrikui tai buv o debiutas vartuose. "Net vaikystėje nesu stovėjęs vartuose. Kiek esu girdėjęs, yra tokia nerašyta taisyklė, kad tokiose situacijose į vartus stoja vidurio gynėjas. Gal mane pasirinko todėl, kad esu aukštesnis, šoklesnis?”- “Žalgirio” interneto svetainei sakė M. Fridrikas, tądien „Žalgirio“ sudėtyje ir buvęs vienintelis tikras vidurio gynėjas.
Ilgą futbolininko karjerą pernai baigęs A. Skerla tos nerašytosios taisyklės nepatvirtino: „Tikrai nebūtinai vidurio gynėjas. Prieklauso nuo rungtynių eigos, tuo metu esančio rezultato, mačo svarbos. Vakar buvo nemažas rezultatas, todėl galėjo į vartus stoti vidurio gynėjas. Jeigu reikėtų žūtbūt išsaugoti kokio vieno įvarčio persvarą, tada tikrai į vartus stotų kas nors iš atakuojančių žaidėjų. O jei reikėtų lyginti rezultatą, logiškiau į vartus statyti vieną gynėjų, mažiau atakuojantį futbolininką.“
Pats trenerio asistentas būdamas futbolininku taip pat žaisdavo vidurio gynėjo pozicijoje. Jis teigė, kad į vartus stoti jam neteko nė karto.
Kitokios nuomonės laikosi Lietuvos rinktinės vyr. trenerio Igorio Pankratjevo asistentas Vitalijus Stankevičius. „Treneris turi žinoti visų savo žaidėjų galimybes ir kurį iš jų gali panaudoti tokioje kritinėje situacijoje“, - teigė jis.
Anot V. Stankevičiaus, tokiais atvejais svarbiausia, kas gali geriausiai pavaduoti vartininką, nesvarbu kokią pozicija susilpninant: „Visa tai aiškėja per treniruotes. Per jas visko nutinka. Ir jei koks vartininkas būna traumuotas, jį tenka pavaduoti aikštės žaidėjui. Kitą kartą koks žaidėjas vienuolikos metrų baudinį per treniruotę atmuša. Vis viena kartais juos pamatai stovint vartuose. Ir tada matai, kuris jaukiau vartuose jaučiasi, kuris kiek vartininko įgūdžių turi.“
M. Fridrikas įvarčio nepraleido. O ir įsiminti vartininko šuoliais jam neteko. Įsiminė nebent tuo, kad vienoje situacijoje bandydamas apginti vartus, M. Fridrikas vis tik pasirinko smūgiuoti koja ir užkabino komandos draugą Vaidota Šilėną.
„Baimės buvo, bet viskas baigėsi gerai. Bijojau pirmojo baudos smūgio po tos Aivaro pražangos. Gerai, kad varžovai nepataikė į vartus. Aišku, būčiau šokęs, bet Dievas žino, kaip būtų pavykę“, - kalbėjo zalgiris-vilnius.lt netikėtai vartininku pabuvęs žalgirietis.
Arti prie savo vartų „Žalgirio“ futbolininkai klaipėdiečių neprileido. Ir žaisdami mažumoje jie daugiau atakavo ir spaudė „Klaipėdos granitą“ jo aikštės pusėje. Prieš A. Bražinsko pašalinimą pirmavę 5:1, vilniečiai per likusį laiką padidino rezultatą iki 6:1.