Šiemet Lietuvos jaunučių žaidynių, kurios vyksta kas antrus metus, programoje buvo 24 sporto šakų varžybos. Baigiamasis finalinių žaidynių etapas vyko Vilniuje, kur apdovanojimus išsidalijo 11 sporto šakų atstovai. Vilniečiai labai aukštai pakėlė žaidynių organizavimo kartelę ir dabar per iškilmingą žaidynių uždarymą jiems buvo skirta daug gražių žodžių.
SVEIKINIMAI. Žaidynių uždarymo iškilmėse "Karolinos" viešbučio konferencijų centre dalyvavo Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, viceprezidentas Algis Vasiliauskas, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis.
Žaidynių nugalėtojus ir prizininkus pasveikinęs Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas J. Požela akcentavo, jog į finalinio etapo renginį buvo įtraukta 8 tūkst., o iš viso žaidynėse dalyvavo apie 20 tūkst. jaunųjų sportininkų.
„Jaunučių sporto žaidynės – tai pirmas laiptelis didžiojo sporto link. Lietuvos sporto federacijų sąjunga turi žinių ir patirties, kaip žaidynes gražiai organizuoti, kaip į jas įtraukti kuo daugiau jaunimo“, - kalbėjo J. Požela.
LTOK prezidentė ir Europos olimpinių komitetų Vykdomojo komiteto narė D. Gudzinevičiūtė jau trečią kartą „Karolinos“ salėje sveikino nugalėtojus. Ji linkėjo, kad salėje kabantis Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių logotipas vėliau pasikeistų į kitų olimpinių žaidynių logotipus, kad jaunimui būtų didelis stimulas tapti olimpiečiais.
KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas V. Vainys atkreipė dėmesį į tai, kad jaunučių sporto žaidynės išryškino naujus talentus, kurioje nors savivaldybių sublizgėjo esami perspektyvūs sportininkai. Tai ir yra pagrindinis žaidynių tikslas.
„Kūno kultūros ir sporto departamentas siekia, kad į žaidynių programą būtų įtrauktos prioritetinių sporto šakų varžybos, o kitų sporto šakų atstovams gal reikėtų pagalvoti surengti atskiras žaidynes“, - kalbėjo V. Vainys.
NUGALĖTOJAI. Kaip teigė Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė, šiemet pirmą sykį vyko 24 sporto šakų varžybos. Žaidynių organizacinis komitetas papildomai įtraukė vandensvydžio, orientavimosi sporto, kiokušin karatė ir sportinių šokių varžybas.
Jaunučių sporto žaidynėse atsirado trys naujos olimpinės ir trys neolimpinės sporto šakos, kurios plėtojamos Lietuvoje. Jos į žaidynių programą buvo įtrauktos su savarankišku finansavimu, sportininkams buvo įteikti tik žaidynių apdovanojimai, o visus kitus kaštus pasidengė pačios federacijos.
Tarp šešių savivaldybių grupių, suskirstytų pagal mokinių skaičių, kompleksinėje įskaitoje nugalėtojais tapo:
Pirma grupė - 1.Kaunas, 2. Vilnius. Antra grupė - 1. Klaipėda, 2. Panevėžys, 3. Šiauliai,. Trečia grupė - 1. Alytus, 2. Marijampolė, 3. Kauno r. Ketvirta grupė - 1. Utena, 2. Biržai, 3. Kelmė. Penkta grupė - 1. Joniškis, 2. Skuodas, 3. Prienai. Šešta grujpė - 1. Visaginas, 2. Ignalina, 3. Pagėgiai.
KOMENTARAI. Kauniečiai nugalėtojais tapo po dvejų metų pertraukos. Vieni džiaugėsi žaidynių nugalėtojų taurėmis, o kiti padaryta pažanga. Marijampolės savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Vytautas Papečkys ir vyriausioji specialistė Liuda Tamkevičienė ypač džiūgavo savo jaunųjų sunkiaatlečių pergale.
„Varžybos vyko Klaipėdoje – sunkiaatlečių mieste, visi laukė uostamiesčio sportininkų pergalės, o ja džiaugėsi Marijampolės jaunimas“, - gavęs apdovanojimą savo sunkiaatlečių pergale džiaugėsi V. Papečkys.
Vilniaus „Tauro“ sporto mokyklos vadovai – direktorius Juozas Pilkauskas ir pavaduotoja Genovaitė Astrauskienė - irgi buvo patenkinti savo sportininkų pasirodymu. Gerai rungtyniavo jų žolės riedulininkai, rankininkai, tinklininkės.
„Mūsų sporto mokykla kultivuoja tik žaidimus, mokyklą lanko 1200 vaikų. Turime puikią sporto salę, kuri užimta nuo pietų iki vėlaus vakaro. Problemų, žinoma, netrūksta, tačiau mūsų darbštūs treneriai dirba pasiaukojančiai, negaili jėgų, todėl ir galime pasidžiaugti jų gražiais pasiekimais“, - kalbėjo G. Astrauskienė.
Lietuvos sporto federacijų sąjunga apdovanojo atskirų sporto šakų nugalėtojus ir prizininkus, trenerius, sporto federacijų vadovus, savivaldybių sporto skyrių ir sporto mokymo įstaigų vadovus.

TRADICIJA. Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas pasidžiaugė, kad Lietuvos jaunių ir jaunučių sporto žaidynės dar vyksta, kad jos yra reikalingos ir negali nutrūkti.
„Žinoma, yra ir taisytinų dalykų, svarbu, jog tos žaidynės tęstųsi toliau. Pagerbiant šviesaus atminimo sporto patriarchą Algimantą Kukštą, kuris sugalvojo šį projektą ir tai buvo jo idėja, žaidynių jokiu būdu negalima sužlugdyti. Kiekviena sporto federacijos organizuoja savo čempionatus, o žaidynės – tai kompleksinis renginys.
Mes matome, kaip dirba sportininkai, kokios jų perspektyvos ir kaip dirba savivaldybės, kokį dėmesį jos rodo sportui. Gražią idėją reikia palaikyti visiems, tikriausiai, salėje nėra nė vieno, kuris pasakytų, jog žaidynės nereikalingos.
Malonu, kad pasitempė kauniečiai, tapę nugalėtojais. Per baigiamąjį žaidynių etapą Vilniuje jaunimui skyrėme pačias geriausias savo sporto bazes. Jų pas mus gausėja ir viliamės, kad po kelerių metų, kai žaidynės vėl sugrįš į Vilnių, sportininkus pasitiksime dar geresnėmis sąlygomis“, - kalbėjo R. Vaiginas.
Kitais metais Lietuvos jaunių sporto žaidynės vyks Šiauliuose, todėl R. Vaiginas žaidynių vėliavą perdavė Šiaulių merui Justinui Sartauskui. Šis pasižadėjo ne tik gražiai surengti žaidynes, bet ir pageidavo, kad Šiauliuose vyktų ir iškilmingas žaidynių uždarymas. Salė tai sutiko šiltais plojimais tarsi sakydama, kad tai logiška.