Prezidentas - kasdien vis stipresnis

„Kiekvieną dieną jaučiuosi vis stipresnis, pamažu atgaunu jėgas. Tačiau du dalykai kol kas dar nepašalinti – atsistojęs iš karto negaliu daryti staigaus judesio, svaigsta galva. Be to, trūksta jėgų lipti laiptais“, - sakė prezidentas Valdas Adamkus, kurį trečiadienį aplankė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. 
 

LTOK vadovė prezidentą pirmiausiai pasveikino su 88-uoju gimtadieniu, kurį jis lapkričio 3 d. sutiko Čikagoje draugų rate. V. Adamkui ji įteikė gėlių, taip pat dovaną iš jaunimo olimpinių žaidynių Nandzinge, perdavė gėlių Almai Adamkienei.  
 

TROŠKIMAS. „Savo gimtadienį paminėjau kukliai, buvau po inksto  šaldymo operacijos. Tačiau nuotaika buvo gera, daug jėgų suteikė gerai pavykusi operacija. Kažkaip niekaip negaliu susitaikyti su mintimi, kad man – 88-eri. Vienas didžiausių mano troškimų – kuo greičiau gauti gydytojų leidimą, kad galėčiau vėl pasinerti į baseino vandenį, kaupti jėgas ir stiprinti savo fizinį pajėgumą. Kuo greičiau noriu, kad plaukimas vėl grįžtų į mano dienotvarkę“, - sakė V. Adamkus. 
 

Prezidentas, pastebėjus, kad jo plaukai po chemoterapijos jau visai ataugo, šypsodamasis atsakė: „Kai už puikų gydymą padėkojau Santariškių gydytojams ir juokaudamas jiems pasakiau, jog vienintelis mano nusivylimas:  galvojau, jog ataugs juodi, gražūs, garbanoti ... O užaugo tokie patys, kokie buvo anksčiau. Linksmai nusiteikusiems medikams beliko atsakyti, kad ne viskas pavyko“.  

PAKVIETIMAI. Prezidentas pasakojo, kad dabar turi labai daug pakvietimų į įvairiausius renginius, iki Naujųjų metų jo asistentė Božena jau sudėliojo visą tvarkaraštį, beveik nėra laisvų dienų. Sunku visur ir suspėti, viską suderinti. Kita vertus, dažnai sutampa renginiai, netgi valandos tos pačios.  
 

„Štai lapkričio 25 d. turėjau du pakvietimus: 17 val. Rotušėje buvo pagerbiami šių metų Lietuvos čempionai Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai, o tuo pačiu metu Kūno kultūros ir sporto departamente - Parolimpinio komiteto sportininkai. Žalgiriečių pakvietimą gavau daug anksčiau, tad nebegalėjau atsisakyti. Futbole – mano širdis, jį jaunystėje irgi žaidžiau, tačiau jaučiu, kad pabūti su neįgaliaisiais man būtų buvę svarbiau“, - svarstė V. Adamkus. 
 

Prezidentas pasidomėjo, kaip sekasi Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, kokia nuotaika palydimi 2014 ieji. D.Gudzinevičiūtė papasakojo apie neseniai Tailande įvykusį Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos suvažiavimą ir Europos olimpinio komiteto posėdį, apie tai, kaip ji buvo išrinkta į Vykdomąjį komitetą, apie patirtą didelį spaudimą. 
 

„Dirbu tik porą metų, o draugų ir priešų įsigijau sočiai“, - sakė LTOK prezidentė. „Jeigu visiems įtiksi, tai su tavimi kažkas blogai. Puiku, Daina, sveikinu“, - tarė V. Adamkus. 
 

ŽYMĖ. Prezidentas ir toliau labai atidžiai seka visą sportinį judėjimą, galvoja, kad 2014–ieji Lietuvos sportininkams yra vieni iš sėkmingesnių. „Kur tik nepasirodėme, palikome savo žymę, jau nekalbu apie atsivežtus medalius. Be galo tuo džiaugiuosi. Jeigu tokiu sparčiu žingsniu ir toliau eisme į priekį, manau, ir per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes turėtume gerai pasirodyti, ypač dideles viltis sieju su Rūtos Meilutytės, penkiakovininkų startais“, -  sako V.Adamkus. 


 

D. Gudzinevičiūtė susimąsto: bus nelengva. „Vis meldžiu Dievą, kad tik kas nors neatsitiktų Rūtai. Turime ir daugiau gerų sportininkų. Prezidente, mums labai geri buvo ir 2013-ieji. Džiugino penkiakovininkai, irkluotojai. Šiemet jau turime du buriuotojus, kurie pelnė kelialapius į Rio“, - kalbėjo LTOK vadovė.

Prisiminęs „Žalgirio“ futbolininkų pagerbimą, buvęs mūsų šalies vadovas sakė: „Manau, kad atgimęs „Žalgirio“ futbolo klubas turi būti didelė trauka jaunimui, kad kuo daugiau jaunų žaidėjų ateitų į aikštes, tada juos atitrauktume nuo televizorių ir kompiuterių. O žalgiriečiams linkiu, jog jų pagrindu būtų sudaryta Lietuvos futbolo rinktinė, atstovausianti šaliai per pasaulio ir Europos čempionato atrankos varžybas“.  

PAGREITIS. D. Gudzinevičiūtė nudžiugino prezidentą, kad jo brandintas Lietuvos mokinių olimpinis festivalis įgauna pagreitį - po Naujųjų metų startuoja naujas mokyklų olimpinio festivalio projektas. Jam solidžią pinigų sumą pažadėjo skirti Švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas, festivaliu rūpinsis ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. 

Vasario 14 d. Druskininkuose per žiemos šventę dalyvaus rungtyniaus mokinių  olimpinio festivalio dalyviai. Atidžiai klausydamasis, prezidentas LTOK vadovės iš karto paklausė, ką daryti su Lietuvos žiemos sportu. Kodėl Estijoje ir Latvijoje išauga gerų žiemos sporto šakų atstovų, o pas mus jų tėra vienetai. Ko trūksta?  

„Tai nėra paprastas klausimas. Antroji olimpinė žiemos šventė ir skiriama populiarinti žiemos sporto šakas. Tačiau problemų yra ir kitur. Su kitų šalių rinktinėmis dirba didžiulės slidžių paruošėjų, trrenerių komandos, o pas mus tėra vos vienas kitas specialistas.

Turime daugybę kalnų slidinėjimo mėgėjų, aš irgi susižavėjau šiuo sportu: šiemet pirmą kartą leidausi nuo kalnų, patiko nerealiai, per Naujuosius metus galvoju vėl vykti slidinėti. Tačiau kalbant apie sportinį kalnų slidinėjimą, vėlgi turime trūkumų – pradedant treneriais, techniniu personalu ir baigiant sniegu. Pinigų ir dėmesį žiemai skiriame nemažai, bet viskas labai sudėtinga, mes niekada neapvysime, tarkime, Norvegijos, kur žmonės gimsta su slidėmis. Tačiau esu optimistė, žiemos sportas Lietuvoje nemirs, mūsų sportininkai ir toliau dalyvaus olimpinėse žiemos žaidynėse“, - atsakė LTOK vadovė. 

Prezidentas prisipažino, kad jis jaunystėje irgi slidinėjo kalnuose, kaip mėgėjas buvo gan neblogas.