Lietuvos atskiro starto dviračių lenktynių čempionė Katažina Sosna netikėjo galinti parsivežti medalį ir iš Europos čempionato. Bet parsivežė - bronzą!
Turkijos sostinėje Ankaroje vykusiame Europos dviračių plento čempionato moterų (iki 23 metų) atskiro starto lenktynėse Lietuvos čempionė Katažina Sosna iškovojo bronzos medalį.
„Aš pati nesitikėjau, bet buvo žmonės, kurie man sakė: „Tu laimėsi arba būsi prizininkė“. Buvo didelė konkurencija, aš esu dar jauna, yra vyresnių už mane, kurios galėjo pasirodyti gerai. Buvau įsitikusi, kad būsiu penketuke, bet kad trejetuke – abejojau“, - prisipažino 19-metė dvitratininkė, šiuo metu atstovaujanti Italijos komandai "Vaiano Tepso Solaristech".
Šie du vienas po kito iškovoti trofėjai – Lietuvos čempionato auksas ir Europos čempionato bronza K.Sosnai per jos dar neilgą dviratininkės karjerą kol kas patys brangiausi.
„Lietuvos čempionate irgi buvo didelė konkurencija, - prisiminė šalies pirmenybes, vykusias Panevėžyje, K.Sosna. – Dalyvavo Vilija Sereikaitė, kuri kovoja su visomis dviračių sporto pasaulio žvaigždėmis, Aušrinė Trebaitė, kuri irgi yra stipri atskiro starto lenktynėse, Inga Čilvinaitė. Buvo nelengva Lietuvos čempionate, bet buvo mano viršus. Laimėjau savo trenerio Gedimino Kastanausko dėka, kuris mane lydėjo, palaikė, davė pasitikėjimo savimi. Daug Rasa (Leleivytė – aut. past.) padėjo, ji visą laiką palaikė mane, sakė: „Tu stipri, turi laimėti, laimėsi“. Po Lietuvos čempionato dar dalyvavau lenktynėse „Giro d`Italia“, ten atskiro starto lenktynėse užėmiau 26-tą vietą – tai man buvo tarsi jėgų patikrinimas: gal tik Lietuvos čempionate gerai dalyvavau, greitį laikiau, o kitur jau man nesiseks? Bet greitis išliko. O Europos čempionate buvo stiprių konkurenčių. Pirma atvažiavo rusė, antra švedė – jos abi dvejais metais vyresnės už mane, joms tai paskutinis toks čempionatas“, - pasakojo K.Sosna.
Europos čempione tapo 21-erių metų rusė Aleksandra Burčenkova. Ji 25,9 km distanciją įveikė per 34 min. 37 sek. (vid. greitis - 44,891 km/val.). Sidabras atiteko 21-erių metų švedei Emilijai Fahlin. Ji nugalėtojai pralaimėjo 11 sek., o K. Sosna nugalėtojai pralaimėjo 52 sek.

Nepaisant to, kad nuo nugalėtojos atsiliko bemaž minutę, atslūgus lenktynių įkarščiui ir emocijoms, dviratininkė svarsto, jog gal ir buvo galimybė pakovoti dėl tauresnės spalvos medalio. „Visada, kai laimi bronzą, norisi sidabro ir aukso. Manau, kad galėjau pakovoti dėl kitokio apdovanojimo, nes padariau porą klaidų – reikėjo važiuoti tiesiai, o norėjau pasukti. Gal dar reikėjo pakentėti trupučiuką labiau ir galbūt būčiau buvusi aukščiau“, - prisiminė lenktynes.
Galbūt klaidelių vilnietė dviratininkė būtų išvengusi, jeigu būtų buvę... motociklai? Anot K.Sosnos, čempionato organizacija buvo gera, jokių nesklandumų nekilo, bet viena, kas užkliuvo, - dviratininkių per lenktynes nelydėjo motociklai: „Esame pripratę ir Italijoje, ir kituose čempionatuose, kad visur mus lydėdavo motociklai. Ir per „Giro d`Italia“ prieš kiekvieną sportininką motociklas važiavo. Turkijoje motociklų nebuvo, tai erzino ir to trūko. Kai startavau, galvoju, turi būti motociklas, o jo – nėra. Pasimečiau: turėjai galvoti ir kaip greičiau įveikti trasą, ir dar žiūrėti, kad kur nenuklystum - prieky matai tik priešininką“.
Italijos klubui atstovaujanti vilnietė sakė, kad oro sąlygos Turkijoje čempionato metu buvo geresnės nei Italijoje – nors buvo karšta, gaivino vėjas: „Kai važiavome „Giro d`Italia“, buvo labai karšta: jėgų buvo, jauti, kad jų yra, spaudi, bet... nėra iš ko spausti, nes ateina karštis. O Turkijoje pūtė vėjas – vietovė buvo atvira, prie kelio nestovėjo namai ir tai jautėsi, nebuvo taip karšta“.
Beje, prisimindama “Giro d`Italia” lenktynes, kuriose šiemet debiutavo, dviratininkė sako, jog tai, ko gero, gražiausios lenktynės. „Jos trunka ilgiausiai, dešimt etapų tu važiuoji iš miesto į miestą, matai visokius vaizdus, bet tuo pat metu turi kovoti dėl vietų. Pirmi etapai buvo sunkūs, nes lenktynės vyko lygumose, visos „nešėsi“ greitai, o po to prasidėjo kalnai, prasidėjo kova su savimi – kas iškenčia kalnus, tas ir pasirodo geriau. Man tai buvo pirmi metai ir, manau, sekėsi neblogai – kalnų etapuose atvažiuodavau 22-ta–24-ta”.
Trasa, kurioji iškovojo Europos čempionato bronzą, pasak pačios dviratininkės, jai buvo gana palanki, nors ir trūko jos mėgstamų trumpų, neilgų kalniukų. „Kai trasą bandėme atvažiavę pirmąją dieną, atrodė, kad ji nėra sudėtinga. Tačiau kai ją reikėjo įveikti varžybų dieną, kai jautėsi vėjas iš visų pusių, buvo sunkoka – vargino tokie „tempiantys“ kalniukai“.
Kokie tolesni šio sezono Europos bronzos medalininkės planai? Lenktynės Švedijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Italijoje. Jau nupirkti bilietai ir į pasaulio dviračių plento čempionatą, kuris vyks Australijoje. „Žiūrėsime, kokia savijauta bus. Bet, kaip ir Europos čempionate, planuoju kuo geriau pasirodyti atskiro starto lenktynėse, o grupinėse lenktynėse padėsime vyresnėms, nes į čempionatą važiuoja ir Edita Pučinskaitė, ir Rasa Leleivytė, ir Inga Čilvinaitė“, - apie tikslus pasaulio čempionate kalbėjo devyniolikmetė dviratininkė.