Istorinis sezonas rodo: kryptis - teisinga

Šiaulių „Gintros-Universiteto“ futbolininkėms šis sezonas buvo geriausias ne tik per visą klubo gyvavimo, bet ir viso moterų futbolo Lietuvoje istoriją. 
 

Lietuvos klubas pateko į UEFA Čempionų lygos aštuntfinalį. Tai reiškia, kad „Gintra-Universitetas“ yra viena iš 16-os geriausių Europos komandų.

Lietuvos A lygos čempionatą, laimėjusios visas jame žaistas rungtynes, šiaulietės baigė rekordu – įmušė 128 ir nepraleido nė vieno įvarčio.

Čempionų lygos atrankos grupės turnyrą Šiauliuose Lietuvos klubas pradėjo pralaimėjimu 1:3 Kipro Limasolio „Apollon Ladies“, vėliau 2:0 įveikė Farerų salų „Klaksvik“ ir 5:0 Albanijos Škoderio „Vllaznia“ bei iškovojo teisę dalyvauti atkrintamosiose varžybose. Iš jų šiaulietės eliminavo Čekijos čempionę „Sparta“, namuose ir Prahoje sužaidusios lygiosiomis 1:1 ir 5:4 laimėjusios baudinių seriją. Aštuntfinalyje lietuvėms teko nusileisti Danijos „Brøndby“. Kopenhagoje šeimininkės laimėjo 5:0, tad pergalės 2:0 Šiauliuose „Gintrai-Universitetui“ iškopti į dar aukštesnį etapą neužteko.
 

„Be sėkmės, aišku, nieko nebūna. Bet mes labai daug dirbame. Ir rezultatas anksčiau ar vėliau ateina. Juk jau kelintą kartą dalyvaujame šiame turnyre. O sezonas išskirtinis buvo tuo, kad anksčiau mums nepavykdavo įveikti pirmo etapo, dabar tai pasisekė. Po to buvo dvejos geros rungtynės su Prahos „Sparta“. Ir tik Kopenhagoje sėkmė nusisuko“, – kalbėjo „Gintros-Universiteto“ vyriausiasis treneris Rimantas Viktoravičius.

Jam antrina ir Lietuvos moterų futbolo asociacijos (LMFA) prezidentas Artūras Krukis. „Šis rezultatas – ilgalaikio darbo vaisius, – sako jis. – Šitiek metų „Gintra“ yra Lietuvos čempionė. Visa infrastruktūra sukurta. Komanda supranta, kad yra reikalinga ir miestui, ir klubui, ir rėmėjams.“

„Gintros-Universiteto“ komanda šiemet Lietuvos čempione tapo jau 13-ą kartą. Ir net dešimtą kartą paeiliui. UEFA turnyruose šiaulietės šiais metais dalyvavo 11-ą kartą. Iš jų – penktą Čempionų lygoje.

„Tai geriausias sezonas klubo istorijoje. Rezultatai patys kalba už save“, – be užuolankų pareiškė ne vienus metus Lietuvos čempionių ekipoje rungtyniavusi puolėja Rasa Imanalijeva.

„Gintros-Universiteto“ klubo prezidentas Gintaras Radavičius mano, kad artimiausiu metu Šiaulių komanda gali pakartoti šių metų rezultatą – perspektyva tam yra: „Šiandien komandoje turime šešias dvyliktokes, kurios, tikimės, kitais metais taps studentėmis ir dar mažiausiai ketverius metus mokysis Šiauliuose. Didžiulė paspirtis Vijolių sporto vidurinė mokykla, į kurią, tikimės, atvažiuos mokytis gabių mergaičių iš visos Lietuvos. Norėtume išsaugoti dabartines studentes, kad jos pabaigusios mokslus rastų darbus ir liktų gyventi Šiauliuose. Kitam sezonui turime pratęsę sutartis su stipriausiomis klubo legionierėmis. Šių metų laimėjimas ne tik džiugina, bet ir įpareigoja kitąmet kelti ne mažesnius tikslus kaip šiemet.“

Vis dėlto negalima sakyti, kad Lietuvos moterų futbolas viskuo džiugina. Kitaip nei „Gintra-Universitetas“, šalies rinktinė žvaigždžių nuo dangaus toli gražu neraško.

Pasaulio ar Europos čempionatų rungtynių Lietuvos moterys šiemet nežaidė. Vasarą rinktinė dalyvavo Baltijos taurės turnyre. Jame užėmė antrąją vietą, 1:0 įveikusi latves ir 0:3 nusileidusi estėms. Rudenį žaidė draugiškas rungtynes Liuksemburge, kur 0:1 pralaimėjo šios šalies futbolininkėms.

„Vienareikšmiškai pasakyti, kad Lietuvoje su moterų futbolu viskas gerai, nedrįsčiau. Nes viena yra „Gintra“, kita – rinktinė“, – kalbėjo R. Imanalijeva. Ji, kaip ir daug Šiaulių klubo futbolininkių, gina ir nacionalinės komandos spalvas.

Anot sportininkės, komanda per retai rengia stovyklas ir rungtyniauja.

„Taip – „Gintra“ sudaro pusę rinktinės, bet tai nėra ta pati komanda, nes merginos atvažiuoja iš skirtingų vietų. Mums labai trūksta susižaidimo, viena kitos supratimo. Retai rungtyniaujame – gal po kartą per metus žaidžiame draugiškus mačus. Dėl to negali kaltinti federacijos. Visą rėmimą, viską, ką reikia, mes gauname“, – kalbėjo Šiaulių klubo ir Lietuvos rinktinės puolėja.
 

„Gintros-Universiteto“ strategas R. Viktoravičius yra ir šalies rinktinės vyr. treneris. Jis skirtumą tarp klubo ir rinktinės rezultatų aiškina ne vien rungtynių stoka.

„Į „Gintrą“, kitaip nei į rinktinę, mes galime pasikviesti legionierių. Užlopyti visas skyles. Pavyzdžiui, mūsų centro saugės. Jos tikrai neblogos, bet dar jaunos. Joms trūksta patirties ir dėl to rinktinės žaidimas nesusiklijuoja. Juolab kad moterų futbole yra didelė migracija – žaidėjos neužsibūna tol, kol ateina patyrimas. O patyrimas – 26–30 metų. Tada jos dingsta: šeimos, gimdymai. Nesakau, kad visus „Gintros“ rezultatus lėmė legionierės, bet Anna Alekperova ar Laetitia Chapeh Yimga tikrai komandai padėjo daug.“

A. Krukis prisipažino negalįs atsakyti, kodėl skirtumas tarp šalies stipriausio klubo ir rinktinės rezultatų yra toks akivaizdus.

„Kol kas fenomeno, kodėl „Gintrai“ sekasi vienaip, o rinktinei – kitaip, negaliu paaiškinti. Nesu ir pats sau į šį klausimą atsakęs. Taip, komandos pagrindas yra toks pat. Bet tai gali būti atmosferos, mikroklimato komandose skirtumai“, – svarstė LMFA prezidentas.

„Moterų futbolo padėtis tikrai nėra puiki. Pirmiausia jam trūksta masiškumo, populiarumo. Dėmesio. Iš sirgalių, iš valdžios, iš rėmėjų. Jei reikėtų pasakyti, ko labiausiai moterų futbolui reikia, atsakyčiau: dėmesio iš valdžios, masiškumo ir kantrybės. Kantrybės siekti rezultato, jei ir nesiseka“, – mano R. Viktoravičius.
 

G. Radavičius taip pat įvardijo dėmesio ir masiškumo trūkumą šalies moterų futbolui. Prie jų pridėjo ir infrastruktūros sąlygas.

„Pirma – masiškumas. Kai turėsime kelis tūkstančius, o ne kelis šimtus sportuojančių mergaičių, tada turėsime ir stipresnių klubinių komandų, ir stipresnes rinktines. Antra – reikia geresnių sąlygų. Negali mergaitė rengtis po krūmu ar po beržu. Reikia infrastruktūros su aikštėmis, stadionais, drabužinėmis, dušais ir t. t. Žinoma, futbolo maniežų. Negalime Lietuvoje plėtoti futbolo, neturėdami futbolo maniežų. Mūsų žiemiškas klimatas lemia, kad mažiausiai keturiems penkiems mėnesiams iškrentame iš lygiaverčio futbolo ugdymo, palyginti su kitomis Europos valstybėmis. Trečia – didesnio dėmesio merginoms tiek iš valdžios, tiek iš Futbolo federacijos. Artimiausias tikslas turėtų būti bent Baltijos šalių klubų lyga, kurioje galėtų rungtyniauti stipriausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos klubai“, – kalbėjo „Gintros-Universiteto“ vadovas.

Nors moterų A lygoje šiaulietės šlavė visas varžoves, „Gintros-Universiteto“ strategas nesutiko, kad jo komanda neturi konkurenčių Lietuvoje.
 

„Taip – pažiūrėjus į plikus rezultatus, galbūt taip atrodo. Žaidžiame su „Žalgiriu“ ar su Kauno klubu, įmušame, varžovės psichologiškai palūžta ir mes įmušame joms daug. Bet jeigu tik jos įmuštų pirmos, būtų visai kitaip. Ir taip bet kada gali įvykti“, – kalbėjo R. Viktoravičius.

A. Krukis tikisi, kad konkurenčių šiaulietėms turėtų atsirasti artimiausiu metu. Iš Vilniaus. Sostinėje bręsta MFA „Žalgirio“ komanda.

„Yra jau precedentų su legionierių atvykimu į Vilnių. O aplink jas renkasi jaunos mergaitės. „Gintros“ pavyzdys rodo kelią kitiems klubams. Ir jie juo eina sėkmingai, nes tai matyti iš jų rezultatų“, – kalbėjo LMFA prezidentas.

Jis mano, kad moterų futbolui impulsą turėtų suteikti ir organizuojama studenčių lyga: „Deramės su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Juk vienas kertinių „Gintros“ klubo akmenų yra Šiaulių universitetas.

Turime tikslą, kad ir kituose universitetuose atsirastų merginų komandų. Matote, kol mergaitės mokosi mokyklose, jos lanko futbolą. O kai jas baigia, tampa studentėmis, išsibarsto, išsivažinėja. Tad vieta, kur merginos galėtų žaisti futbolą, tampa aukštoji mokykla. Kalbamės su Lietuvos studentų futbolo lyga, kad kartu sukurtume merginų studenčių lygą. Taip moterų futbolas augtų ir pačiai „Gintrai“ būtų tik geriau – ji turėtų didesnę konkurenciją Lietuvoje. Be to, studenčių komandos galėtų būti pagrindas rinktinei. Dabar mes ta kryptimi ir judame.“

Kitaip nei niekada tokių tarptautinių aukštumų nepasiekę Lietuvos vyrų klubų futbolininkai, „Gintros“ žaidėjos iš pinigų, gaunamų už žaidimą, neišgyvena. 

„Kai iš mūsų reikalauja rezultatų, mes laikomos profesionalėmis. Bet nėra taip, kad gyventume iš futbolo. Yra susitarusiųjų dėl geresnių sąlygų, bet dauguma merginų šiuo aspektu – mėgėjos“, – pasakojo R. Imanalijeva. Ji pati šiuo metu ieško darbo.

Rasa trumpam buvo išvykusi į Švediją. Bet tapti tikrai profesionalių klubo žaidėja jai nepavyko dėl patirtų traumų. „Visose skandinavų šalyse moterys gyvena iš futbolo“, – tikino puolėja.

Profesionalės buvo ir „Gintros-Universiteto“ Čempionų lygos varžovės. Ypač atkrintamųjų varžybų. 

„Mes supratome, kad jos visos turi profesionalių sutartis. Nežinau, ar joms to atlyginimo užtenka, kad išgyventų, bet, kad jos jį gauna, tai tikrai“, – kalbėjo „Gintros-Universiteto“ ir Lietuvos rinktinės puolėja.

R. Imanalijeva mano, kad tikrai profesionalių žaidėjų moterų futbolas įmanomas ir Lietuvoje. Ateityje. Ir net ne tokioje tolimoje, kad ji pati negalėtų tapti moterimi, gyvenančia iš šios sporto šakos. 

„Noriu tikėti, kad tai bus įmanoma ir nereikės ilgai laukti“, – sakė futbolininkė.