Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynės Vilniuje, kur vietos „Lietuvos rytas“ nesunkiai 76:61 įveikė Utenos „Juventus, įsiminė ne vaizdais krepšinio aikštelėje, o ekipų trenerių konfliktu. Likus apie trims minutėms iki rungtynių pabaigos „Lietuvos rytas" pirmavo daugiau nei užtikrintai – 70:50, tačiau šeimininkų treneris Virginijus Šeškus paprašė minutės pertraukėlės. Tai itin nepatiko uteniškių strategui Dainiui Adomaičiui ir abu treneriai karštai apsižodžiavo.
Po mačo V. Šeškus sakė, kad pertraukėlės paprašė tik tam, kad į aikštelę įleistų iki tol nerungtyniavusį sūnų Edviną Šeškų.
„Po rungtynių aš prie jo priėjau ir paaiškinau situaciją. Manau, kad mes, lietuviai treneriai, dėl tokių dalykų neturėtume daryti problemų. Aš manau, kad tai buvo mažas nesusipratimas“, – po mačo tada sakė „Lietuvos ryto“ treneris.
„Krepšinyje yra nerašytų taisyklių. Man sunku kažką komentuoti šiuo klausimu. Čia tarp trenerių reikalai, o ne su žiniasklaida“, – apie konfliktą nedaugžodžiavo D. Adomaitis.
Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM) direktorius, Lietuvoje ir Vokietijoje daug metų dirbęs treneris Šarūnas Sakalauskas pastebi, kad ir patys kolegos turėtų ramiau reaguoti į tokius dalykus.
„Sakyčiau, kad galbūt niekas nebūtų to ir pastebėję, jei ne žurnalistai. Treneriai turėtų suvokti, kas žurnalistai dirba savo darbą, jie žiūri, domisi ir fiksuoja. Treneriams reikia tai prisiminti“, – pastebi jis.

Treneris pripažįsta, kad yra kelios nerašytos krepšinio taisyklės, kurių vertėtų laikytis, kai rezultatas yra aiškus – neimti minutės pertraukėlių, nemesti paskutinėmis sekundėmis ir nežeminti varžovo.
„Nežemink varžovo, jeigu matai, kad tavo komanda aiškiai stipresnė.Tiesiog pasiek pergalę, nes tavo oponentas mato, kad tu stipresnis ir pasieksi pergalę, bet nebūtina jo sutraiškyti 30-50 taškų. Čia jau nuo trenerio meistriškumo priklauso, kaip jis išlaviruoja sudėtimi, neleisdamas žaisti pagrindiniams žaidėjams ir ramiai laimėdamas rungtynes . Pats gali atsidurti toje padėtyje, kai tave traiškys – tada galvosi, kodėl tas kolega taip daro“, – kalba patyręs specialistas.
Paklaustas, ar pačiam teko panašiai apsižodžiuoti ar patekti į panašią situaciją, Š. Sakalauskas sako, kad tokio atvejo nepamena. Tam įtakos turėjo tai, kad tik įžengus į LKL 1994 m. jam patarimų negailėjo vyresni kolegos.
„Kai patekau į LKL, lygoje buvo daug patyrusių trenerių, jie noriai bendravo ir papasakodavo tas nerašytas taisykles. Mes, jauni treneriai, stengiamės suvokti jas ir įsisavinti. Aišku, kad ateidamas į profesionalų krepšinį nežinai visų tų nerašytų taisyklių, kurios gali skaudžiai kirsti vėlesniam bendravimui su treneriais, nes tie moraliniai etikos dalykai yra labai svarbūs“, – pastebi Š. Sakalauskas.