Džiugina visos pergalės

Prieš penkis mėnesius tapau Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generaliniu direktoriumi. Manau, kad per tą laiką spėjome nuveikti tikrai nemažai svarbių ir naudingų sportui darbų. 
 

Iškart atkreipiau dėmesį, kad, kalbant apie patį departamentą, kaip įstaigą, KKSD turi funkcijų, kurios tiesiogiai jam nepriklauso. Tie dalykai atima nemažai žmogiškųjų išteklių, kurie galėtų būti nukreipti į sporto specialistų stiprinimą departamente. Be to, departamento, kaip institucijos, santykis su kitomis institucijomis, sporto šakų federacijomis nebuvo pakankamas – trūko tikrojo santykio, bendravimo aiškių gairių. Juk departamentas yra kertinė organizacija, kuri turi Vyriausybei padėti formuoti sporto politiką ir įgyvendinti Seimo bei Vyriausybės patvirtintas programas. KKSD turi mokėti atskleisti problemas, kryptis, kuriomis turėtų judėti Lietuvos sportas. 

Kol kas Lietuvos sporto sistema nėra vientisa. Jaučiame labai didelį išsiskaidymą ir pasiskirstymą smulkiomis sferomis arba funkcijomis. Aš įsivaizdavau, kad žmonės suvokia tai kitaip – kaip visumą, kur vieni su kitais yra gražiai susiję ir dirba sutelkę jėgas. Dabar visi stumdosi – kas, kur, kaip ir ką nugriebs, pasinaudos, paims, padarys, bet nėra sistemiškumo. Tad pradėjome nuo savo vizijos transliavimo ir, manau, tai pasiteisino. Federacijos turėtų dar labiau suartėti su savivaldybėmis, Olimpiniu sporto centru. Aišku, kas nors pasakys, kad tai nieko nauja. Bet juk bendradarbiavimas buvo be jokios sistemos...
 

Keista, bet dauguma federacijų nesirūpina sporto šakų populiarinimu. Visko suversti vien tik finansavimo stokai nevertėtų, nes valstybė šiuo metu Lietuvos sportą remia užtektinai. Tik kol kas mes nesugebame tų lėšų panaudoti efektyviai. Kai pamatysime, kad sugebame tai daryti, tada galima kalbėti apie finansavimo didinimą. Be to, reikia išspręsti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo klausimą. Čia trečioji problema – sistemos nebuvimas iš dalies lemia ir netinkamą sporto finansavimą. Turime gerą dalyką – fondą, kuris turėtų būti skirtas fiziniam aktyvumui skatinti Lietuvoje, įvairioms tikslinėms programoms finansuoti, o mes didžiąją dalį fondo lėšų atiduodame dideliam sportiniam meistriškumui arba įvairioms kitoms struktūroms. 

Mokyklose kartu su federacijomis ir švietimo sistemos atstovais norime parengti kūno kultūros pamokų programas, kurios leistų federacijoms tarp moksleivių populiarinti savo sporto šaką. Tai dar labiau nukreiptų vaikus fizinio aktyvumo link. Kartu būtina atkreipti dėmesį į prie mokyklų esančios sporto infrastruktūros gerinimą. Reikia, kad ji būtų naudojama efektyviai. O taip yra tada, kai tai daroma universaliai, prieinamai vaikams, jaunimui, bendruomenei, nereikia skirti didelių savivaldybės lėšų infrastruktūrai išlaikyti.

Kitas džiugus dalykas – susikūrusi Sporto mokslo ekspertų taryba. Joje susibūrė entuziastingi žmonės, tad iš jų tikiuosi didelės paramos departamentui. Manau, taryba bus naudinga ir federacijoms bei kitoms sporto struktūroms. Taryba gaus realių užduočių, padės spręsti daug klausimų, susijusių su ekspertinių nuomonių išsakymu. Šie specialistai gyvena sporto pasaulyje, tad žino problemas ir jų sprendimo kelius.

Per šiuos pirmuosius darbo mėnesius teko apdovanoti daug sportininkų. Lietuva pasiekia tikrai efektingų rezultatų, beje, ir olimpiečių skaičius įspūdingas tokiai šaliai. Medalių skaičius įvairiose sporto šakose atspindi, kad einame tinkama linkme. 

Nenorėčiau išskirti konkrečių sportinių pergalių – mane visos jos džiugina. Visada pamalonina Rūtos Meilutytės laimėjimai. Pradžiugino krepšininkai, pasiekę gerą rezultatą – iškovoję ketvirtąją vietą pasaulio čempionate. Kalbant apie lengvąją atletiką, pasitraukus Virgilijui Aleknai, visi baiminasi, kad nebus pergalių, bet potencialo tikrai netrūksta. Dar yra laiko ir ne vienas, ir ne du sportininkai gali pasiekti labai aukštų rezultatų. Todėl nedrįsčiau taip pesimistiškai sakyti, kad nieko neturėsime. Džiugina irklavimas, dvikovės sporto šakos, smagu, kad imtynininkai nuolat iškovoja medalių, puikių galimybių turi boksininkai.

Visko turime, tik reikia, kad viskas vystytųsi ir vyktų sistemingai, kad visi būtume susitelkę. Sportininkai iš esmės yra motyvuoti, bet norisi, kad ir aplink juos dirbantys sporto žmonės būtų tokie patys. 

Žiemos švenčių proga linkiu, kad kiekvieno šeimą aplankytų sielos ir dvasios ramybė, kad žmonės atrastų pusiausvyrą ir būtų laimingi. Noriu palinkėti, kad šeimose visi gerai jaustųsi, jos būtų darnios ir jokia nesantaika nekliudytų siekti tikslų. 
 

Sportininkams noriu palinkėti, kad jų nepersekiotų traumos ir jie iškovotų pergalių, kurios atvertų galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Sporto bendruomenei linkiu susiklausymo, santarvės, tolerancijos, savitarpio supratimo ir susitelkimo į bendrus tikslus.