| DELFI.lt | 2014 m. gruodžio 23 d. 21:10 |
Vaikystėje buvo tarsi džiunglių vaikas
R. Meilutytė vaikystėje nežaidė su lėlėmis – buvo kaip džiunglių vaikas
17-metė Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė prieš šventes oficialiai Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) svetainei davė interviu, kuriame papasakojo, kuo jau vaikystėje skyrėsi nuo savo bendraamžių.
„Aš buvau tarsi džiunglių vaikas. Užaugau vietovėje, kurioje augo daug medžių. Laipiojau po juos, kaip ir kiti kaimynystėje. Nebuvau viena iš tų mergaičių, kuri žaistų su lėlėmis ir panašiai. Didžiąją laiko dalį praleisdavau lauke, nes ten buvo smagiau“, – pasakojo olimpine čempione sulaukusi vos 15 metų tapusi Rūta,
„Ar tai padėjo man tapti stipresne atlete? Galbūt. Užsiėmiau įvairiomis sporto šakomis – futbolu, krepšiniu. Kai buvau maža, išbandžiau viską. Penkerius metus lankiau krepšinį, bet susilaužiau koją ir mečiau jį. Tada ir sugrįžau į plaukimą“, – tikino R. Meilutytė.
Plaukikė paaiškino, kodėl krepšinis jos gyvenime nenurungė plaukimo.
„Nepasakyčiau, kad man labai patiko žaisti krepšinį. Buvo gana nuobodu. Netgi pykdavau, kai kitos merginos nepataikydavo į krepšį. Įtariu, kad nesu gera komandos draugė. Turbūt todėl taip ir pamilau plaukimą, nes galiu visą energiją išlieti baseine. Be to, žinau, kad rezultatas priklauso tik nuo manęs pačios“, – individualaus sporto privalumus išvardijo ji.
„Aš buvau tarsi džiunglių vaikas. Užaugau vietovėje, kurioje augo daug medžių. Laipiojau po juos, kaip ir kiti kaimynystėje. Nebuvau viena iš tų mergaičių, kuri žaistų su lėlėmis ir panašiai. Didžiąją laiko dalį praleisdavau lauke, nes ten buvo smagiau“, – pasakojo olimpine čempione sulaukusi vos 15 metų tapusi Rūta,
„Ar tai padėjo man tapti stipresne atlete? Galbūt. Užsiėmiau įvairiomis sporto šakomis – futbolu, krepšiniu. Kai buvau maža, išbandžiau viską. Penkerius metus lankiau krepšinį, bet susilaužiau koją ir mečiau jį. Tada ir sugrįžau į plaukimą“, – tikino R. Meilutytė.
Plaukikė paaiškino, kodėl krepšinis jos gyvenime nenurungė plaukimo.
„Nepasakyčiau, kad man labai patiko žaisti krepšinį. Buvo gana nuobodu. Netgi pykdavau, kai kitos merginos nepataikydavo į krepšį. Įtariu, kad nesu gera komandos draugė. Turbūt todėl taip ir pamilau plaukimą, nes galiu visą energiją išlieti baseine. Be to, žinau, kad rezultatas priklauso tik nuo manęs pačios“, – individualaus sporto privalumus išvardijo ji.