Pasaulio čempionato prizininkas Ričardas Lažinskas šiltuoju metų laiku renkasi vandens slides, o atėjus žiemai – kalnų
Kai paskutinėmis lapkričio dienomis sniegas jau buvo nubalinęs Lietuvos laukus, o šaltukas pirmuoju ledu sukaustęs mažesnius tvenkinius, Ričardas Lažinskas paskutinįsyk 2014-aisiais čiuožė vandens slidėmis. „Plaštakos ir pėdos šalo“, – bet prieš sutvarkydamas ir atsisveikindamas su kateriu iki šilto pavasario tituluočiausias Lietuvos vandens slidininkas neatsispyrė pagundai dar kartą perskrosti Gelūžės ežero vandenis.
Automobilių prekybos verslo užsiimantis R. Lažinskas neslepia – jis serga. Tik ta liga jam pačiam labai maloni ir gydytis jis nė neketina: „Ta liga turbūt jau nebepagydoma“, – šypsosi daugkartinis Lietuvos čempionas ir rekordininkas.
Slidinėjimas – genuose
Tiesą sakant, Ričardas ir neturėjo kito pasirinkimo: vandens slidinėjimą kultivavo jo tėvai. Igną ir Liubovę Lažinskus vandens slidinėjimas suvedė į porą, tad abu savo vaikus – sūnų Ričardą ir dukrą Meilę – jie taip pat pripratino prie vandens slidžių. „Tėvukas nuo paauglystės pradėjo čiuožti – tai buvo bene pirmoji slidininkų karta. Jis, daugkartinis Lietuvos čempionas ir rekordininkas, išaugino ne vieną slidininką“, – pasakoja sūnus. Vaikai tėvų lūkesčius pateisino su kaupu: ir Meilė, ir Ričardas – daugkartiniai Lietuvos čempionai, ne kartą gerinę ir Lietuvos rekordus. O vyriausiasis Lažinskas, šiemet paminėjęs 65-erių sukaktį, slidžių į šalį taip pat dar nededa – jis tebečiuožia ir vandens, ir kalnų slidėmis, dalyvauja varžybose.
Estafetė nesibaigė. Suaugę Lažinskų vaikai prie vandens slidžių pratina jau savo atžalas. Tad šiandien vandenį skrodžia trys Lažinskų kartos: senelis, tėvai ir anūkės. „Turiu dvi dukras. Vyresnėlė Ieva – čiuožia, bet be didelio entuziazmo – jai 16-a, jos interesai kiti, o Monikai 12-a – ji mūsų lyderė. Dvi sesers dukros Gabrielė ir Deimantė Linkevičiūtės taip pat slidininkėmis tapo. Dar ir iš draugų jaunimėlio atsiranda“, – apie mergaitišką slidininkių draugiją pasakoja R. Lažinskas.
Stabtelėjo, bet nesustojo
Vandens slidinėjimą sudaro trys rungtys – figūrinis slidinėjimas, slalomas ir šuoliai nuo tramplino. Ekstremaliausia yra ir R. Lažinsko mėgstamiausia. Tai šuoliai nuo tramplino.
Ričardas dar ėjo 14-us metus, kai savo paties ir aplinkinių nuostabai tapo tuometės Sovietų Sąjungos jaunučių šuolių nuo tramplino čempionu. „Tai buvo kažkas neįtikėtina – nesitikėjo niekas, netgi mes patys. Turint omenyje, su kokiu inventoriumi slidinėjome ir kokiomis sąlygomis ruošėmės, palyginti su kitų respublikų auklėtiniais, tai iš tikrųjų buvo įvykis, o man – pirma didelė motyvacija sportuoti toliau. Po metų tokiose varžybose vėl buvau pirmas“, – istorijos puslapius verčia patyręs sportininkas.
Galbūt vėliau pergalių seriją jis būtų tęsęs ir pasaulio bei Europos čempionatuose, tačiau tuo metu, kai slidininkas buvo pačiame jėgų žydėjime, jis turėjo sustoti: „Atkūrus Nepriklausomybę sugriuvo sporto finansavimo sistema, kuriam laikui viskas liko likimo valiai. Savų finansinių išteklių nebuvo, tad mes tiesiog sudėvėjome tą inventorių, kurį turėjome, sulaužėme paskutines slides ir teko daryti pauzę.“
Nuo 2002 m. vėl sistemingai besitreniruojantis vilnietis šiandien skina nuoseklaus darbo vaisius. 2014 metų pasaulio čempionate vyresnių nei 35 metų sportininkų amžiaus grupėje jis iškovojo bronzos medalį šuolių nuo tramplino varžybose. Tačiau ne tik tai itin paglostė pačiam sportininkui širdį – jis pagerino asmeninį ir kartu Lietuvos rekordą, kuris laikėsi jau trejus metus, – 61,1 metro. „Vadinasi, viskas eina gera linkme, dar galima kovoti ir toliau“, – ne apie sportinės karjeros pabaigą, o ateities perspektyvas galvoja 41-ų tituluotas slidininkas.

Sieks atgaivinti sporto šaką
Nepaisant to, kad visa vandens slidininko apranga ir įranga gali kainuoti iki 20 tūkst. litų, patyręs sportininkas kuria ambicingus planus, kaip atgaivinti pamėgtą sporto šaką Lietuvoje. Jis dar prisimena tuos laikus, kai šią sporto šaką mūsų šalyje kultivavo net trys klubai – Elektrėnuose, Trakuose ir Vilniuje. Šiandien iš šios trijulės telikusi vienintelė profesionalų vandens slidinėjimo bazė, įsikūrusi Vilniuje prie Gelūžės ežero.
Sūnus ir tėvas Lažinskai šią vasarą pasiryžo vandens slidinėjimo klubą prikelti antram gyvenimui. „Įregistravome naują subjektą su legendiniu senu pavadinimu „Skriejantieji bangomis“. Norėdami pagerinti elementarias sportavimo sąlygas, atnaujiname sporto bazę, tvarkomės ežere. Siekiame, kad klubas būtų šiuolaikinis, atitinkantis pasaulinius vandens slidinėjimo klubo standartus. O patirties turi tiek tėvukas, tiek aš pats – dalyvauju varžybose ir važinėju po įvairius klubus, meistriškumo tobulinimo stovyklas, žinių yra“, – kalba R. Lažinskas.
Žiemą leidžiasi nuo kalnų
Vandens slidinėjimo sezonas Lietuvoje trunka maždaug penkis mėnesius: paprastai pradėdami čiuožti gegužę, rugsėjo pabaigoje–spalio viduryje slides sportininkai deda į šoną. Tačiau R. Lažinskas, laukdamas naujo vandens sezono pradžios, sudėjęs rankų nesėdi – per mėnesio pertrauką apsigydęs traumas ir leidęs kūnui pailsėti, jis pradeda bendrą fizinį pasirengimą, o žiemą išsitraukia kalnų slides. Kalnų slidinėjimas – kita vyro aistra. „Vienodai atsiduoti dviem sporto šakoms sunku. Mano pagrindinė sporto šaka – vandens slidėjimas. Kalnų slidinėjimas liko pomėgiu“, – aiškina R. Lažinskas.
Beje, kalnų slides Ričardui tėvas parodė anksčiau nei vandens: „Trejų metų buvau, kai su tėvuku šalia namų pradėjau čiuožti. O ant vandens slidinėti pamėginau sulaukęs šešerių. Bet tas bandymas tuo ir baigėsi – dar nebuvau išmokęs gerai plaukti. Rimtai treniruotis pradėjau nuo aštuonerių.“
Nuo vaikystės kalnų slidėmis čiuožęs R. Lažinskas visa galva į šį sportą pasinėrė gavęs iš tėčio dovanų pirmąsias tikras kalnų slides. Paauglys nepraleisdavo nė vienų Lietuvoje rengiamų varžybų, vyko slidinėti ir į Kaukazo, Karpatų, Pamyro kalnus. Šiandien R. Lažinskas – nuolatinis Lietuvos čempionatų dalyvis ir prizininkas.
Lyg vandens slidinėjimo ir kalnų slidinėjimo būtų maža, R. Lažinskas jau dvejus metus prisideda organizuodamas dvikovės varžybas, kur sujungia abi savo pamėgtas sporto šakas: pirmą dieną sportininkai rungiasi kalnų slidinėmis „Snow arenoje“ Druskininkuose, o antrą dieną šliuožia vandens slidėmis gretimoje Lenkijoje – Augustave. Paprastai šios varžybos rengiamos gegužės ir birželio sandūroje. Varžybų nugalėtojai paaiškėja susumavus abiejų rungčių rezultatus. Abu kartus dvikovėje triumfavo pats R. Lažinskas.