| "Nacionalinis automobilų klubas" | 2015 m. sausio 16 d. 22:35 |
B. Vanagui – viena blogiausių dienų Dakare
Dakaro finišo išvakarėse – viena sudėtingiausių B. Vanago dienų. 12-e etape mūsiškis pateko į avariją ir finišavo 64-oje vietoje
Sunkiausių pasaulyje ištvermės lenktynių finišas jau čia pat. Iš rekordiškai aukštos ketvirtos vietos startavęs „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ ekipažas trečdalį dvyliktojo Dakaro greičio ruožo važiavo tarp lyderių, bet netrukus visas kortas sujaukė Lietuvos atstovus ištikusi avarija.
Po neplanuoto sustojimo Benedikto Vanago ir Andrejaus Rudnickio ekipažas nebegalėjo tęsti lenktynių sau įprastu tempu ir nukrito į dalyvių rikiuotės galą. Juodasis „Toyota Hilux“ finišą pasiekė 64-oje vietoje.
„Po šimto kilometrų viename iš posūkių stuktelėjau ir numontavau ratą. Iškart sekusiame kitame, neturėdami atramos, šonu nučiuožėme į griovį. Ilgai vargom, kol ištraukėm automobilį. Suaižėjo priekinis stiklas. Teko jį išpjauti ir užsidėti slidininko akinius, kad matytume kelią. Negana to, pažeidėme kažkokį daviklį. Likusią greičio ruožo dalį galėjome važiuoti tik vos, vos nuspaudus akceleratorių. Kitu atveju variklis gesdavo“, – apie patirtus sunkumus iškart po finišo kalbėjo B. Vanagas.
Dvyliktas Dakaro etapas išsiskyrė ilgiausiu per visą maratoną nuvažiuotu atstumu – 1024 km. Nuo bivuako Termas de Rio Ondo mieste iki greičio ruožo lenktynininkai sukorė 248 km. Priešpaskutinės dienos lenktynių trasa driekėsi 398 km. Po finišo dar laukė ilgas kelias iki vienos paskutinių nakvynės vietų Rosarijuje.
„Dabar teks nuvažiuoti dar beveik penkis šimtus kilometrų iki bivuako. Ten mechanikams bus darbo. Reikės surasti ir išspręsti bėdas dėl akceleratoriaus, laukia nemažai kosmetinio remonto. Visa kita lyg funkcionuoja normaliai“, – sakė B. Vanagas.
Greičiausiai dvyliktą greičio ruožą per 3 val. 4 min. 6 sek. savo gimtinėje įveikė Orlando Terranova. Tai buvo jau ketvirtas argentiniečio laimėtas šių metų Dakaro ralio etapas. Apmaudžios avarijos pristabdytas B. Vanago ir A. Rudnickio ekipažas nuo nugalėtojo atsiliko 1 val. 47 min. 5 sek. ir po dvylikos etapų bendroje įskaitoje užima 23 vietą.
„Buvo labai sudėtingas greičio ruožas. Pasak žurnalistų, kiti dalyviai finiše keikė kelio knygą. Sudaužyta nemažai automobilių. Mūsų pradžia buvo dinamiška, bet toliau viskas susiklostė kitaip nei tikėjomės, – kalbėjo B. Vanagas, nuo pat savaitės pradžios lenktyniaujantis sulaužytu riešu. – Mūsų nuotaikos normalios. Rankai šiandien vėl teko nemažas krūvis, bet tai yra Dakaras, kuris baigsis tik tuomet, kai pravažiuosime per finišo arką.“
36-ą kartą vykstančiame Dakaro ralyje sausio 4-ąją startavo 137 automobiliai (iš viso 406 transporto priemonės). Priešpaskutiniame etape prie starto linijos išsirikiavo perpus mažiau – 68 visureigių ir bagių ekipažai.
Šeštadienį pačių ištvermingiausių dalyvių laukia paskutinis šiemet pragariškai sunkios odisėjos etapas iš Rosarijo į Argentinos sostinę – iškilmingo finišo pakylos link. Ji gerokai išretėjusį lenktynių karavaną pasitiks ten pat, kur prieš dvi savaites visi dalyviai triukšmingai startavo – Buenos Airių priemiestyje įsikūrusiame „Technopolio“ parke.
Per paskutinę dieną lenktynininkai turės nuvažiuoti 393 km. Iš jų 174 km – greičio ruožas. Tryliktame etape visų kategorijų sportininai dar kartą išmėgins tarpusavio jėgas identiškoje trasoje. Organizatoriai įspėja, kad paskutiniame greičio ruože svarbiausia atsargumas, mat kasmet bent vienas dalyvis pasitraukia iš kovos, kai galutinis tikslas būna kone ranka pasiekiamas.
B. Vanagas pasiruošęs paskutiniam greičio ruožui Dakare
Pirmąjį Benedikto Vanago startą geriausių Dakaro ralio dalyvių dešimtuke aptemdė avarija, lėmusi 11-ojo etapo finišą peljetono gale. Nors po finišo lenktynininko „Toyota Hilux“ ir atrodė kraupokai, bet prarasta minimaliai, o rytą automobilis atrodė it naujas.
„General Financing-Autopaslauga by Pitlane“ komanda smuko viena pozicija žemyn bendroje įskaitoje ir nusileido į 23-ią vietą. Taip pat artimiausiam persekiotojui lenkui Marekui Dabrovskiui, leido sumažinti atsilikimą iki beveik 2 min.
Dakaro ralyje gali rinktis du kelius – stengtis išgyventi, nežiūrėti į savo laiką ir po to užsiklijuoti Dakarą įveikusio lenktynininko etiketę, arba gali lenktyniauti. Atsidūręs tarp šio sporto legendų ir pajėgiausių lenktynininkų, B. Vanagas pasirinko antrąjį variantą.
„Prieš 11-ą etapą turnyrinėje lentelėje mūsų artimiausias persekiotojas buvo nutolęs valanda. Priekyje dar matėme keletą lenktynininkų, su kuriais galėjome pakovoti ir mes pasirinkome kiek greitesnį tempą“,– sakė B. Vanagas.
Pirmus 100 km greitis buvo puikus ir lietuvis pirmose kelio atkarpose buvo 5-as ir 7-as, bet netrukus įvyko tai, ko niekas nelaukė.
„Per greitai atvažiavome į posūkių junginį ir atrėmę ratą į natūralų bordiūrą jį „numontavome“. Kitame posūkyje jau nebeturėjome normalaus sukibimo ir paguldėme automobilį ant šono“, – kalbėjo lenktynininkas.
B. Vanagas nebuvo vienintelis tą dieną smarkiai nukentėjęs lenktynininkas. Iki jo finišavo dar keturi sportininkai, patyrę rimtas avarijas.
„Manau, kad tempas buvo pakankamai saugus. Finišavę greičio ruože sužinojome, kad beveik visi dalyviai keikė kelio knygų sudarytojus. Nebuvo sužymėtos pavojingiausios vietos, kilometrų žymėjimas taip pat nebuvo labai tikslus“,– sakė lenktynininkas.
Viena bėda nevaikšto ir smūgio pasėkmes lenktynininkai turėjo jausti dar du trečdalius greičio ruožo. Ne pati avarija, bet dėl jos kilusios variklio komplikacijos neleido rodyti net pusės savo greičio.
„Po avarijos buvo galima iš karto važiuoti toliau, bet sugaišome pusvalandį, kol atvertėme automobilį. Begalę laiko praradome po variklio gedimo, kai 200 km greičio ruožo turėjome įveikti avariniu režimu“, — sakė B. Vanagas.
Lenktynininkas pripažino – Dakare kiekvienas kilometras gali būti paskutinis, net ir varžybų pabaigoje, įveikus beveik 9000 km šiurkščiausiais paviršiais žemėje.
„Dakaras baigiasi tik tada, kai pervažiuoji podiumu ir pastatai automobilį į uždarą parką. Tokios yra taisyklės. Mūsų atsitikimas rodo, kad likus vienai ar dviem dienoms iki pabaigos dar gali įvykti visokių nesusipratimų, laimių ir nelaimių“, – sakė B. Vanagas.
Į bivaką grįžęs automobilis traukė praeivių dėmesį. Šturmano pusėje pažeista sparnas, sulankstytos durelės, išmuštas priekinis stiklas atrodė gan baugiai, bet įtakos „Toyota Hilux“ galimybėms šie pažeidimai neturėjo. Sportiniai automobiliai yra konstruojami taip, kad apdailos detalės neturėtų jokios reikšmės automobiliui, bet komforto tai nepridėjo.
„Likusius 200 km greičio ruože ir 500 km pervažiavime iki bivuako reikėjo važiuoti be priekinio stiklo, tad pajutau, ką reiškia didžiuliu greičiu į kaktą dūžtantys mašalai. Unikali patirtis“, – sakė B. Vanagas.
Paskutiniame greičio ruože įdomu turėtų būti ne vien dėl B. Vanago ir Mareko Dabrovskio kovos. Lietuvį ir kaimyną iš Lenkijos bendroje įskaitoje skiria vos dviejų minučių atstumas, kurį jie mėgins išsaugoti iki pat Dakaro pabaigos. Iki pat lenktynininkų instruktažo nebuvo aišku ar paskutinysis greičio ruožas iš viso bus surengtas. Po pavasarinių potvynių greičio ruožo vietose dar laikosi vanduo. Kai kur net po metrą gylio.
Po neplanuoto sustojimo Benedikto Vanago ir Andrejaus Rudnickio ekipažas nebegalėjo tęsti lenktynių sau įprastu tempu ir nukrito į dalyvių rikiuotės galą. Juodasis „Toyota Hilux“ finišą pasiekė 64-oje vietoje.
„Po šimto kilometrų viename iš posūkių stuktelėjau ir numontavau ratą. Iškart sekusiame kitame, neturėdami atramos, šonu nučiuožėme į griovį. Ilgai vargom, kol ištraukėm automobilį. Suaižėjo priekinis stiklas. Teko jį išpjauti ir užsidėti slidininko akinius, kad matytume kelią. Negana to, pažeidėme kažkokį daviklį. Likusią greičio ruožo dalį galėjome važiuoti tik vos, vos nuspaudus akceleratorių. Kitu atveju variklis gesdavo“, – apie patirtus sunkumus iškart po finišo kalbėjo B. Vanagas.
Dvyliktas Dakaro etapas išsiskyrė ilgiausiu per visą maratoną nuvažiuotu atstumu – 1024 km. Nuo bivuako Termas de Rio Ondo mieste iki greičio ruožo lenktynininkai sukorė 248 km. Priešpaskutinės dienos lenktynių trasa driekėsi 398 km. Po finišo dar laukė ilgas kelias iki vienos paskutinių nakvynės vietų Rosarijuje.
„Dabar teks nuvažiuoti dar beveik penkis šimtus kilometrų iki bivuako. Ten mechanikams bus darbo. Reikės surasti ir išspręsti bėdas dėl akceleratoriaus, laukia nemažai kosmetinio remonto. Visa kita lyg funkcionuoja normaliai“, – sakė B. Vanagas.
Greičiausiai dvyliktą greičio ruožą per 3 val. 4 min. 6 sek. savo gimtinėje įveikė Orlando Terranova. Tai buvo jau ketvirtas argentiniečio laimėtas šių metų Dakaro ralio etapas. Apmaudžios avarijos pristabdytas B. Vanago ir A. Rudnickio ekipažas nuo nugalėtojo atsiliko 1 val. 47 min. 5 sek. ir po dvylikos etapų bendroje įskaitoje užima 23 vietą.
„Buvo labai sudėtingas greičio ruožas. Pasak žurnalistų, kiti dalyviai finiše keikė kelio knygą. Sudaužyta nemažai automobilių. Mūsų pradžia buvo dinamiška, bet toliau viskas susiklostė kitaip nei tikėjomės, – kalbėjo B. Vanagas, nuo pat savaitės pradžios lenktyniaujantis sulaužytu riešu. – Mūsų nuotaikos normalios. Rankai šiandien vėl teko nemažas krūvis, bet tai yra Dakaras, kuris baigsis tik tuomet, kai pravažiuosime per finišo arką.“
36-ą kartą vykstančiame Dakaro ralyje sausio 4-ąją startavo 137 automobiliai (iš viso 406 transporto priemonės). Priešpaskutiniame etape prie starto linijos išsirikiavo perpus mažiau – 68 visureigių ir bagių ekipažai.
Šeštadienį pačių ištvermingiausių dalyvių laukia paskutinis šiemet pragariškai sunkios odisėjos etapas iš Rosarijo į Argentinos sostinę – iškilmingo finišo pakylos link. Ji gerokai išretėjusį lenktynių karavaną pasitiks ten pat, kur prieš dvi savaites visi dalyviai triukšmingai startavo – Buenos Airių priemiestyje įsikūrusiame „Technopolio“ parke.
Per paskutinę dieną lenktynininkai turės nuvažiuoti 393 km. Iš jų 174 km – greičio ruožas. Tryliktame etape visų kategorijų sportininai dar kartą išmėgins tarpusavio jėgas identiškoje trasoje. Organizatoriai įspėja, kad paskutiniame greičio ruože svarbiausia atsargumas, mat kasmet bent vienas dalyvis pasitraukia iš kovos, kai galutinis tikslas būna kone ranka pasiekiamas.
B. Vanagas pasiruošęs paskutiniam greičio ruožui Dakare
Pirmąjį Benedikto Vanago startą geriausių Dakaro ralio dalyvių dešimtuke aptemdė avarija, lėmusi 11-ojo etapo finišą peljetono gale. Nors po finišo lenktynininko „Toyota Hilux“ ir atrodė kraupokai, bet prarasta minimaliai, o rytą automobilis atrodė it naujas.
„General Financing-Autopaslauga by Pitlane“ komanda smuko viena pozicija žemyn bendroje įskaitoje ir nusileido į 23-ią vietą. Taip pat artimiausiam persekiotojui lenkui Marekui Dabrovskiui, leido sumažinti atsilikimą iki beveik 2 min.
Dakaro ralyje gali rinktis du kelius – stengtis išgyventi, nežiūrėti į savo laiką ir po to užsiklijuoti Dakarą įveikusio lenktynininko etiketę, arba gali lenktyniauti. Atsidūręs tarp šio sporto legendų ir pajėgiausių lenktynininkų, B. Vanagas pasirinko antrąjį variantą.
„Prieš 11-ą etapą turnyrinėje lentelėje mūsų artimiausias persekiotojas buvo nutolęs valanda. Priekyje dar matėme keletą lenktynininkų, su kuriais galėjome pakovoti ir mes pasirinkome kiek greitesnį tempą“,– sakė B. Vanagas.
Pirmus 100 km greitis buvo puikus ir lietuvis pirmose kelio atkarpose buvo 5-as ir 7-as, bet netrukus įvyko tai, ko niekas nelaukė.
„Per greitai atvažiavome į posūkių junginį ir atrėmę ratą į natūralų bordiūrą jį „numontavome“. Kitame posūkyje jau nebeturėjome normalaus sukibimo ir paguldėme automobilį ant šono“, – kalbėjo lenktynininkas.
B. Vanagas nebuvo vienintelis tą dieną smarkiai nukentėjęs lenktynininkas. Iki jo finišavo dar keturi sportininkai, patyrę rimtas avarijas.
„Manau, kad tempas buvo pakankamai saugus. Finišavę greičio ruože sužinojome, kad beveik visi dalyviai keikė kelio knygų sudarytojus. Nebuvo sužymėtos pavojingiausios vietos, kilometrų žymėjimas taip pat nebuvo labai tikslus“,– sakė lenktynininkas.
Viena bėda nevaikšto ir smūgio pasėkmes lenktynininkai turėjo jausti dar du trečdalius greičio ruožo. Ne pati avarija, bet dėl jos kilusios variklio komplikacijos neleido rodyti net pusės savo greičio.
„Po avarijos buvo galima iš karto važiuoti toliau, bet sugaišome pusvalandį, kol atvertėme automobilį. Begalę laiko praradome po variklio gedimo, kai 200 km greičio ruožo turėjome įveikti avariniu režimu“, — sakė B. Vanagas.
Lenktynininkas pripažino – Dakare kiekvienas kilometras gali būti paskutinis, net ir varžybų pabaigoje, įveikus beveik 9000 km šiurkščiausiais paviršiais žemėje.
„Dakaras baigiasi tik tada, kai pervažiuoji podiumu ir pastatai automobilį į uždarą parką. Tokios yra taisyklės. Mūsų atsitikimas rodo, kad likus vienai ar dviem dienoms iki pabaigos dar gali įvykti visokių nesusipratimų, laimių ir nelaimių“, – sakė B. Vanagas.
Į bivaką grįžęs automobilis traukė praeivių dėmesį. Šturmano pusėje pažeista sparnas, sulankstytos durelės, išmuštas priekinis stiklas atrodė gan baugiai, bet įtakos „Toyota Hilux“ galimybėms šie pažeidimai neturėjo. Sportiniai automobiliai yra konstruojami taip, kad apdailos detalės neturėtų jokios reikšmės automobiliui, bet komforto tai nepridėjo.
„Likusius 200 km greičio ruože ir 500 km pervažiavime iki bivuako reikėjo važiuoti be priekinio stiklo, tad pajutau, ką reiškia didžiuliu greičiu į kaktą dūžtantys mašalai. Unikali patirtis“, – sakė B. Vanagas.
Paskutiniame greičio ruože įdomu turėtų būti ne vien dėl B. Vanago ir Mareko Dabrovskio kovos. Lietuvį ir kaimyną iš Lenkijos bendroje įskaitoje skiria vos dviejų minučių atstumas, kurį jie mėgins išsaugoti iki pat Dakaro pabaigos. Iki pat lenktynininkų instruktažo nebuvo aišku ar paskutinysis greičio ruožas iš viso bus surengtas. Po pavasarinių potvynių greičio ruožo vietose dar laikosi vanduo. Kai kur net po metrą gylio.