Daugiausia kalbų - apie pinigus

LTOK generalinės asamblėjos eilinė sesija įvyks sausio 23 d. Vilniaus  „Best Western Vilnius“ konferencijų centre. Per Vykdomojo komiteto posėdį dienotvarkėje buvo trylika klausimų ir daugiausiai buvo kalbama apie pinigus. 
 

Įvertintos 2014 m. LTOK ir Lietuvos olimpinio fondo biudžeto įvykdymo apyskaitos bei 2015 m. LTOK ir Olimpinio fondo biudžeto projektai. 

RENGINYS. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius pirmiausiai padėkojo visiems už sporto apdovanojimų vakarą Kongresų rūmuose, kuris susilaukė daug gražių įvertinimų. 
 

“Kitais metais irgi kartu bendradarbiausime. Šis sprendimas yra ilgalaikis, buvo matyti, kad yra kur tobulėti. Viską padarėme per trumpą laiką, o dabar jau reikės pradėti rengtis kitų metų vakarui”, - sakė E. Urbanavičius. 

“Smulkių pastabėlių buvo, bet visumoje žmonės buvo patenkinti gražiu renginiu”, - teigė D. Gudzinevičiūtė  

BIUDŽETAS. Kiti klausimai daugiausiai sukosi apie artėjančią LTOK generalinės asamblėjos eilinę sesiją. Posėdyje buvo pritarta sesijos reglamentui, darbotvarkei, patvirtintos mandatų, balsų skaičiavimo komisijos, sekretoriatas.
 

LTOK revizijos komisijos pranešimą skaitė jos pirmininkas Rimantas Jogėla, kuris akcentavo, kad LTOK paskolų neturi, turtas neįkeistas. 
 

Dėl LTOK 2014 m. biudžeto įvykdymo apyskaitos ir LTOK 2015 m. biudžeto projekto LTOK iždininkas Rimantas Balaiša sakė, kad metinis biudžeto planas viršytas 7 proc., o išlaidos – 2 proc. Pagrindinės pajamas gaunamos iš UAB “Olifėja” (8 proc. plius dividentai) bei Tarptautinio olimpinio komiteto subsidijos.  

LĖŠŲ GAUSĖJA. Dėl Lietuvos olimpinio fondo 2014 m. biudžeto įvykdymo apskaitos ir Lietuvos olimpinio fondo 2015 m. biudžeto kalbėjo LOF direktorius Vitalijus Vasiliauskas. Olimpinis fondas praėjusiais metais pasitvirtino naujus įstatus, turi savo biudžetą. 
 

“Sugeneravome savo pajamas, jos net keturis kartus yra didesnės nei 2013 metais. Iš rėmėjų surinkome daugiau nei 1 mln. Lt. Fondas turi tikslą fnansuoti kai kurią LTOK veiklą, organizuoja įvairius sporto renginius. 


 

LOF vadovas pasidžiaugė, kad įgyvendina kelis naujus projektus, gausėja strateginių partnerių. 
 

“Iš Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo perėmėme Kalėdų karavano per Lietuvą organizavimą, surinktos lėšos skiriamos kaimo mokyklų bei vaikų globos namų auklėtiniams. Per vienerius metus fondas surinko daugiau lėšų nei per visus A. Adamkienės labdaros ir paramos fondo egzistavimo 14 metų. Tokios veiklos niekas nesitikėjo. Tikimės, kad  mūsų pajamų ir ateityje daugės”, - kalbėjo V. Vasiliauskas.   
 

LTOK vykdomasis komitetas nutarė 2015 m. vasario–gruodžio mėn. skirti maistpinigių Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojams, mokslininkams, kineziterapeutams ir kitam aptarnaujančiam personalui – iš viso 35 žmonėms.
 

Buvo patvirtintos Antidopingo taisyklės, parengtos pagal 2015 m. Pasaulinį antidopingo kodeksą. Jas pristatė Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė. 
 

APDOVANOJIMAI. Pagal tradiciją po Vykdomoj komiteto posėdžio LTOK vadovė Daina Gudzinevičiūtė įteikė apdovanojimus olimpiniam sąjūdžiui ir sportui nusipelniusiems žmonėms, neseniai minėjusiems jubiliejines sukaktis.
 

85-mečio proga prizu „Citius. Altius. Fortius“ apdovanotas buvęs ilgametis  „Nemuno“ sporto draugijos pirmininkas Algirdas Dauguvietis, o 70-mečio proga – žurnalistas,  rašytojas Vytautas Žeimantas.  

LTOK garbės narys, Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas 75-mečio proga apdovanotas Olimpiniais žiedais. LTOK medaliai „Už nuopelnus olimpizmui“ 65-mečio proga  įteikti Lietuvos nusipelniusiam rankinio treneriui Rimantui Stankevičiui, „Žalgirio“ draugijos aktyvistui, vaikų futbolo treneriui Viktorui Vaitkui, 60-mečio – buvusiam Lietuvos šuolių į tolį ir trišuolio rekordininkui Arvydui Saboniui, o 55-mečio – buvusiam irklavimo treneriui Jonui Čižauskui.
 

LEngvaatletis A. Sabonis buvo nustebęs, kad LTOK jam skyrė tiek dėmesio. “Ir aš turėjau dalyvauti Maskvos olimpinėse žaidynėse, laimėjau atrankines SSRS šuolininkų į tolį varžybas. Tačiau olimpinėse žaidynėse nedalyvavau. Tokie buvo laikai, kai ne vien pasiekti rezultatai viską nulemdavo”, - sakė A. Sabonis.