"Svarbu sudaryti sąlygas sportui"

„Žalgirio“ būstinėje R.Šimašius viešėjo kartu su buvusiu žinomu krepšininku Linu Kvedaravičiumi.
 

Su draugijos prezidentu Vytu Nėniumi bei žalgiriečių kolektyvu užsimezgė diskusija apie sportą. Seimo narys apgailestavo, kad Vilniuje buvo gražių privačių iniciatyvų pastatyti plaukimo baseiną, tačiau jos blėsta, kad šalyje į šoną nustumtos kūno kultūros pamokos. 

Žalgiriečių vadovas kaip pavyzdį pateikė australų patirtį. Jie vieną kartą per savaitę skiria fizinio auklėjimo dienai – vyksta tik pirmos dvi rytinės pamokos, o po to visos mokyklos išeina į sporto bazes, kuriose ir sportuoja. 

R. Šimašiaus vaikai lanko mokyklą, kuri teturi mažytę sporto salę, joje mokiniai vos gali išsitekti. „Todėl po pamokų jie eina sportuoti į Šarūno Marčiulionio akademiją“ – sakė Seimo narys. 

L. Kvedaravičius atkreipė dėmesį į tai, kad daugumoje mokyklų apgailėtina padėtis su dušais, nėra kur nusiprausti, mokiniai nenori eiti į kūno kultūros pamokas ir per jas prakaituoti. 

Nėra gera padėtis ir su sporto mokyklomis. „Praradome daugybę vaikų, kurie organizuotai lanko pratybas sporto mokyklose. 1990 m. jų buvo 88 tūkst., 1995 m. – 44 tūkst., o dabar jų – vos apie 17 tūkst. Statistika liūdna“, - kalbėjo V. Nėnius.

L. Kvedravičiaus nuomone, reikėtų pereiti prie klubinės sistemos. „Matau, kaip dirba privačios ir valstybinės sporto mokyklos. Dauguma valstybinių sporto mokyklų nesugeba susirasti rėmėjų. Tai - didžiausia problema, nes jos žino, kad joms kažkas sumokės. Tačiau vaikai yra visi vienodi, jie mūsų vaikai“, - teigė krepšinio ekspertas.   

Diskusijoje buvo svarstoma, ar įmanoma atgaivinti legendinį „Žalgirio“ stadioną. „Žalgirio“ draugijos vadovas sakė, kad privatūs investuotojai sutinka prisidėti prie jo atstatymo, taigi,  pagrindas jau yra, darbų nereikėtų pradėti nuo nulio. 

Plačiau padiskutavus apie sporto bazes, R. Šimašius yra tos nuomonės, kad jų statyk nestatęs, bet sporto bazių visada trūksta. „Tačiau klausimas, ar tos bazės, kurios yra, efektyviai panaudojamos? Jeigu jos efektyviai naudojamos, galima jas ir pasiremontuoti, pasigražinti“, - tokia R. Šimašiaus nuomonė. 

Kalbėta apie futbolo stadionus prie mokyklų. „Kuo daugiau tokių stadionų, tuo geriau. Tegul vaikai tiktai žaidžia“, - sakė V. Nėnius. Tačiau prie mokyklų, tarkime, prie Ozo gimnazijos, yra daugiau erdvių, kurias būtina išnaudoti. „Žalgirio“ draugijos prezidentas teigiamai įvertino Vilniaus sporto mokyklų sujungimą į Sporto centrą. „Pirmas žingsnis padarytas, žiūrėsime, kaip seksis“ - sakė V. Nėnius.
 

Draugijos vadovas apgailestavo, kad po kelerių metų teismų iš Bernardinių parko bus iškeltas teniso aikštynas, kuriame yra 12 aikštelių. „Ko gi daugiau miesto parke reikėtų, jeigu ne teniso, juo labiau, kad ten yra grunto danga?“, - klausė V. Nėnius.

Taigi, apibendrinant nutarta, kad jaunimui, o ypač vaikams, tiesiog būtinos geros sąlygos sportuoti: pradedant dviračių takais ar hidrantais atsigerti bėgikams, viešais treniruoklių kompleksais ir sporto aikštelėmis, pratęsiant geromis sąlygomis sportuoti įvairiuose klubuose, galiausiai galimybė normaliai sportiškai ugdytis vaikų darželiuose ar mokyklose.