Čempiono kelyje - nauji išbandymai

Triskart pasaulio ir šešis kartus Europos kanojų irklavimo čempionas T. Gadeikis – Pekino olimpinių žaidynių dalyvis. Jis gimė ir augo Šiauliuose, kur ir pradėjo savo sportinę karjerą pas savo tėvą, irgi gero lygio irkluotoją Praną Gadeikį, o vėliau jį tobulino Lietuvos rinktinės vyr. treneris kaunietis Egidijus Gustas. 
 

Irklavo dvivietę kanoją su Raimondu Labucku, o kiek vėliau – su Jevginijumi Šuklinu, kuris galutinai pasirinko vienvietę. 

Išėjau skaudančia nugara, o ne širdimi (šypsosi... ). Nostalgija, žinoma, didelė. Pasižiūriu į irkluojančius kolegas, ir pačiam norisi sėsti į kanoją. Tačiau atėjo laikas apsispręsti ir šitame gyvenime padėti tašką bei pradėti kitą. Kaip sakoma, durys užsidarė, o atsidarė langas.     
 

Oficialus debiutas įvyko praėjusių metų lapkričio mėnesį, tačiau kai dar aktyviai sportavau, nuolat dalyvaudavau treniruočių planavimo procese, su treneriu Egidijumi Gustu tardavomės, ką ir kaip daryti. 2008 m. baigiau Lietuvos kūno kultūros akademiją. 
 

Jau daug metų dirbu vienoje komandoje su Jevgenijumi Šuklinu, kuris man ir pasiūlė dirbti treneriu. Vienas kitą gerai pažįstame, žinau jo silpnąsias ir stipriąsias vietas. J. Šuklinas visą laiką ieško naujų iniciatyvų ir idėjų. Pasitarėme, ir papildžiau jo komandą. 
 

Praktiškai važinėju į visas treniruočių stovyklas, visą laiką būname kartu. Tapau pagrindiniu Londono olimpinių žaidynių vicečempiono treneriu.


 

Neblogai, prasideda naujas mano gyvenimo etapas. Kai pats irklavau, viskas buvo padėta ant lėkštutės, nereikėjo rūpintis treniruočių stovyklomis, pratybų planavimu. Dabar turiu viskuo rūpintis, ypač daug popierizmo. Nuolat pasitariu su Egidijumi Balčiūnu, pačiu Jevgenijumi Šuklinu, susidėliojame visus tikslus ir žiūrime, kaip galime suplanuoti vieną ar kitą treniruočių stovyklą. 
 

Įvairiai. Vieną dieną susitaiko su mintimi, kad kitaip nebus, o kitą būna nepatenkinta. Su ja supažinau, kai dar aktyviai sportavau. Kai baigiau savo sportinę karjerą, nuo sporto nesinorėjo atitolti, negalvojau daryti jokios pertraukos, nes tada į sportą būtų sunkiau sugrįžti. 
 

Aš vėl irklavime, prie nieko nereikia pritapti, viskas gavosi automatiškai. 
 

Tik su juo. Dabar vasario pradžioje išvyksime į treniruočių stovyklą Portugalijoje. 
 

Sukaupiau didelę sportininko patirtį, žinių bagažas, manau, yra pakankamas, gal netgi didesnis nei didžiosios daugumos trenerių. Praėjau profesionalaus sportininko kelią - nuo pačių žemiausių rezultatų iki pačių aukščiausių pasaulinio lygio. Bendrauju su užsienio treneriais, irkluotojais, keičiamės patirtimi. Nemanau, kad man trūksta žinių.   
 

Tapti rinktinės vyr. treneriu tokių planų neturiu. Mūsų pagrindinis tikslas dabar – deramai pasirengti Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, o kitų tikslų kol kas neturiu. Iki olimpinių žaidynių laiko dar yra, manau, Rio mes pasieksime. 
 

Stengsimės, bandysime nudžiuginti Lietuvos žmones. Visos mūsų pastangos dabar ir sutelktos į tai.