| Rita Eriksonienė | 2015 m. vasario 2 d. 13:13 |
Lakūnai išsirinko federacijos prezidentą
Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos delegatai savo ataskaitų ir rinkimų konferencijoje vienbalsiai prezidentu išrinko Vytautą Galvoną
Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos delegatai aplenkė šalies savivaldybių rinkimus ir šeštadienį (2015 m. sausio 31 d.) savo ataskaitų ir rinkimų konferencijoje vienbalsiai prezidentu išrinko Vytautą Galvoną.
Vytautas Galvonas yra aktyvus visose gyvenimo srityse. Nuo jaunų dienų jis skraido kaip licencijuotas pilotas akrobatas ir šioje sporto šakoje yra pasiekęs sporto meistro lygį. Per vienerius prezidentavimo Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijoje metus V.Galvonui pavyko suorganizuoti pirmąją lakūnų sportininkų stovyklą ir atgaivinti bendrą jų skraidymo lygį. Jo iniciatyva buvo parengta komanda, kuri iš Pasaulio lėktuvų JAK-52 akrobatinio skraidymo čempionato, vykusio Pietų Afrikos Respublikoje, parsivežė sidabro medalį. Žilvinas Lidžius laisvojoje programoje skrido geriausiai ir iškovojo auksą (asmeninėje įskaitoje).
Konferencijoje tarp 28 delegatų dalyvavo ir pasaulio aukščiausios kategorijos pilotas Jurgis Kairys, kuris pateikė konstruktyvių pasiūlymų federacijos vadovybei bei sutiko su jos prašymu būti pretendentu tarp kandidatų į Pasaulio oro žaidynes.
Nė vienas iš Lietuvos pilotų neišdrįstų siųsti paraiškos į tokio lygio renginį. Oro žaidynėse paprastai dalyvauja tik 10 atrinktų stipriausių pasaulio pilotų. Pats meistras Jurgis dar neskuba šia tema garsiai kalbėti, kadangi Pasaulio oro žaidynių organizatorių programos formatas jam kelia abejonių.
2011 m. Pasaulio oro žaidynės apskritai neįvyko. Jas planavo rengti Danija, tačiau miesto, kuriame renginys turėjo vykti, valdžia netikėtai pareiškė, kad ji yra nepajėgi organizuoti tokį didelį renginį. Šįkart Tarptautinė aviacijos sporto federacija (FAI) finansine prasme pasirinko patikimesnę šalį – Jungtinius Arabų Emyratus. Žaidynės numatomos Dubajuje 2015 m. gruodžio 1–15 dienomis. Tikimasi, kad FAI ir Akrobatinio skraidymo komisija (CIVA) nevilkins ir laiku paskelbs numatomą pilotų akrobatų dešimtuką.
Vytautas Galvonas užsiminė, kad federacijos prezidentavimo veikloje jį remia ir Lietuvos aeroklubas, kuriam vadovauja prezidentas Jonas Mažintas. Jis konferencijoje dalyvavo svečio teisėmis.
Neramių sielų lakūnai pertraukos metu stebėdami pro langus Vilniaus oro uoste stovinčius didžiulius keleivinius orlaivius kalbino prezidentus ir kėlė klausimus, kodėl lėktuvų akrobatinio skraidymo veikla iki šiol neįtraukta į šalies strateginių ir prioritetinių sporto šakų sąrašą. Tokį klausimą jie pasiryžę oficialiai pateikti Kūno kultūros ir sporto departamento vadovams, kurių sportinę kompetenciją galima tikrinti ir tokiu būdu. O galbūt tik intelektualas pajėgus Pasaulio oro žaidynes, kuriose ketina dalyvauti Jurgis Kairys, prilyginti Olimpinių žaidynių (kurių sporto šakos laikomos strateginėmis) statusui.
Vytautas Galvonas yra aktyvus visose gyvenimo srityse. Nuo jaunų dienų jis skraido kaip licencijuotas pilotas akrobatas ir šioje sporto šakoje yra pasiekęs sporto meistro lygį. Per vienerius prezidentavimo Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijoje metus V.Galvonui pavyko suorganizuoti pirmąją lakūnų sportininkų stovyklą ir atgaivinti bendrą jų skraidymo lygį. Jo iniciatyva buvo parengta komanda, kuri iš Pasaulio lėktuvų JAK-52 akrobatinio skraidymo čempionato, vykusio Pietų Afrikos Respublikoje, parsivežė sidabro medalį. Žilvinas Lidžius laisvojoje programoje skrido geriausiai ir iškovojo auksą (asmeninėje įskaitoje).
Konferencijoje tarp 28 delegatų dalyvavo ir pasaulio aukščiausios kategorijos pilotas Jurgis Kairys, kuris pateikė konstruktyvių pasiūlymų federacijos vadovybei bei sutiko su jos prašymu būti pretendentu tarp kandidatų į Pasaulio oro žaidynes.
Nė vienas iš Lietuvos pilotų neišdrįstų siųsti paraiškos į tokio lygio renginį. Oro žaidynėse paprastai dalyvauja tik 10 atrinktų stipriausių pasaulio pilotų. Pats meistras Jurgis dar neskuba šia tema garsiai kalbėti, kadangi Pasaulio oro žaidynių organizatorių programos formatas jam kelia abejonių.
2011 m. Pasaulio oro žaidynės apskritai neįvyko. Jas planavo rengti Danija, tačiau miesto, kuriame renginys turėjo vykti, valdžia netikėtai pareiškė, kad ji yra nepajėgi organizuoti tokį didelį renginį. Šįkart Tarptautinė aviacijos sporto federacija (FAI) finansine prasme pasirinko patikimesnę šalį – Jungtinius Arabų Emyratus. Žaidynės numatomos Dubajuje 2015 m. gruodžio 1–15 dienomis. Tikimasi, kad FAI ir Akrobatinio skraidymo komisija (CIVA) nevilkins ir laiku paskelbs numatomą pilotų akrobatų dešimtuką.
Vytautas Galvonas užsiminė, kad federacijos prezidentavimo veikloje jį remia ir Lietuvos aeroklubas, kuriam vadovauja prezidentas Jonas Mažintas. Jis konferencijoje dalyvavo svečio teisėmis.
Neramių sielų lakūnai pertraukos metu stebėdami pro langus Vilniaus oro uoste stovinčius didžiulius keleivinius orlaivius kalbino prezidentus ir kėlė klausimus, kodėl lėktuvų akrobatinio skraidymo veikla iki šiol neįtraukta į šalies strateginių ir prioritetinių sporto šakų sąrašą. Tokį klausimą jie pasiryžę oficialiai pateikti Kūno kultūros ir sporto departamento vadovams, kurių sportinę kompetenciją galima tikrinti ir tokiu būdu. O galbūt tik intelektualas pajėgus Pasaulio oro žaidynes, kuriose ketina dalyvauti Jurgis Kairys, prilyginti Olimpinių žaidynių (kurių sporto šakos laikomos strateginėmis) statusui.