Prezidentas tapo ambasadoriumi

Naujai įkurta Pasaulio lietuvių sporto asociacija už aktyvią, nuoširdžią ir nenuilstamą veiklą, ypatingus diplomatinius nuopelnus Lietuvos sportui bei tautiečių sportininkų populiarinimą Pasaulio lietuvių sporto ambasadoriaus vardą suteikė prezidentui Valdui Adamkui. 
 

Jo Ekselencijai buvo įteiktas liudijimas Nr. 1 ir specialus prizas. Prezidentas Lietuvos edukologijos universiteto Senato salėje pasirodė su naujai įkurtos Pasaulio lietuvių sporto asociacijos prezidentu dr. Artūru Poviliūnu, Lietuvos edukologijos universiteto rektoriumi, akademiku profesoriumi Algirdu Gaižučiu ir Senato pirmininku Audroniu Vilku. 
 

Garbingo apdovanojimo ceremoniją pradėjęs PLSA prezidentas A. Poviliūnas savo įžanginėje kalboje akcentavo, jog pasaulio lietuviai sporto arenose oficialiai susitiko tik 1989 metais Adelaidėje (Australija), kai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynes.  
 

„Pasaulio lietuvių sporto žaidynės pirmą kartą buvo surengtos 1978 metais Toronte, o po penkerių metų Valdas Adamkus, būdamas Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo sąjungos vadovas, buvo vienas organizatorių, rengiant II Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. 1988 metais, atkūrus Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, mes labai norėjome pabendrauti visi kartu, įsilieti į bendrą pasaulio lietuvių sporto šeimą. Valdo Adamkaus indėlis buvo nepaprastai didelis, kad Lietuvos sportininkai būtų pakviesti į Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Mūsų sportinė delegacija, vykusi į Adelaidę, buvo nedidelė, turėjome savo patvirtintą giesmę, trispalvę. Susitikimas su mūsų tautiečiais buvo nepaprastai malonus ir gražus, mes nuo tų laikų praktiškai tapome geriausiais draugais. Jeigu ne Valdo Adamkaus postūmis ir skambutis Pasaulio lietuvių ir Australijos lietuvių bendruomenės vadovybėms, kažin, kaip viskas būtų klostęsi toliau. Mes po to jau nelaukėme penkerių metų, o susitikome 1991 metais Lietuvoje, kai vyko nepaprastai didelė pasaulio lietuvių sporto šventė“, - kalbėjo A. Poviliūnas. 

PRSIMINIMAI. V.Adamkus įsitikinęs, kad PLSA steigimas – tai tiktai įtvirtinimas to darbo, kuris prasidėjo gana seniai. 

Prezidentas neslėpė, kad su įdomumu klausėsi A. Poviliūno pasakojimo ir jam atmintyje iškilo tas laikotarpis, kai pats aktyviai dalyvavo tuose veiksmuose, svarstymuose ir ginčuose, kurie vyko prieš prasidedant Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms.  

„Pati pirmoji mintis kilo Čikagoje, Vyr. fizinio auklėjimo ir sporto komitete. Labai džiaugėmės, kad, kur tik gyveno lietuviai,  jaunimą galėjome suburti į sporto klubus. Buvo padarytas pirmas žingsnelis, rengiant Pabaltijo tautų sporto žaidynes.  Tačiau to buvo per maža. Pačiame komitete, dalyvaujant Kanados lietuviams, kilo mintis, ar negalėtume pratęsti 1938 m. vykusios I Lietuvos tautinės olimpiados ir Amerikoje surengti antrąją. Dėl to vyko nemažai ginčų, savo nuomonę išsakiau ir aš. Išeivijoje paskelbti II  Lietuvos tautinę olimpiadą buvo netikslinga, nekorektiška ir netgi, sakyčiau, nepateisinama. Buvo rasta kita forma – Pasaulio lietuvių sporto žaidynės“, - kalbėjo V. Adamkus. 

Prezidentas prisiminė, kaip per antrąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes Čikagoje savo baigiamoje kalboje, dėkodamas visiems sportininkams, pasiūlė, jog į III Pasaulio lietuvių sporto žaidynes Adelaidėje būtų pakviesti ir Lietuvos sportininkai. 

„Jau nebuvo jokio pasipriešinimo, visi su tuo sutiko ir nekantriai laukėme tų trečiųjų žaidynių. Australijos lietuviai pasikvietė Lietuvos sportininkus. Mes be galo džiaugėmės, nes tai buvo tam tikras lūžis. Ir ne vien tik sportiniu požiūriu. Tai buvo lūžis politiniu požiūriu.  Turiu prisipažinti, kad didelė išeivijos dalis tuo metu buvo labai abejinga Lietuvos lietuvių požiūriu, buvo netgi tokių, kurie sakė, atseit, kurie gyvena Lietuvoje, tai visi  komunistai. Tačiau žingsnis buvo padarytas ir jį padarė sportininkai. Be galo didžiuojuosi, kad galėjau save irgi laikyti sportininku, nes tuo metu, kiek galėjau, dar irgi aktyviai sportavau“, - kalbėjo prezidentas. 


 

V. Adamkus džiaugėsi, kad IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės jau vyko Lietuvoje ir jam liko patys gražiausi įspūdžiai visam gyvenimui. 

„Tai buvo tikrai žavus renginys. Kadangi savo akimis mačiau I Lietuvos tautinę olimpiadą, tai širdyje man tai buvo antroji tautinė olimpiada. Tikrai šiandieną džiaugiuosi matydamas, kad yra padarytas žingsnis, vėl apjungti pasaulio lietuvius naujai įkurtoje organizacijoje. Mano supratimu, per sportą mes galime išlaikyti lietuvišką visuomenę, galime ugdyti visuomeniškumą“, - sakė prezidentas, kuris dėkojo už pagerbimą ir linkėjo, kad šis sportinis sąjūdis jungtų pasaulio jaunimą tais pačiais tikslais, kada jaunimas buvo pakviestas į I Pasaulio lietuvių sporto žaidynes Toronte.
 

SVEIKINIMAI.  V. Adamkui tapus Pasaulio lietuvių sporto ambasadoriumi, jį sveikino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

„Turbūt nėra to prizo, vardo, apdovanojimo, kuris būtų visiškai vertas jūsų. Jūs iš tikrųjų esate pats tikriausias ambasadorius ir mums ypatingai svarbu, kad jūs vienijate viso pasaulio lietuvius“, - sakė LTOK vadovė. 
 

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius pabrėžė, kad buvo priimtas teisingas sprendimas, kai per Lietuvos sporto vakarą V. Adamkui buvo įteiktas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos sportui. 

„Tas sprendimas buvo kaip iššūkis, matyt, ateities sprendimams. Tai buvo iššūkis mums visiems, siekiantiems aukščiausių rezultatų ne tik aikštelėse, ne tik organizuojant sporto renginius, varžybas, bet kartu ir atstovaujant Lietuvai  įvairiuose tarptautiniuose forumuose, olimpinėse žaidynėse. Prezidentas yra tikrai iškili ne tik sporto asmenybė“, - kalbėjo E. Urbanavičius. 

Daug gražių žodžių prezidentui skyrė ir Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidentas Algirdas Raslanas, LEU rektorius A. Gaižutis.  

V. Adamkus per pagerbtuves buvo ypač gerai nusiteikęs, sakė: "Matote, dar gyvas, judu, nepasiduodu ligai". Šiomis dienomis pasirodė jo knyga „Pareigos, kurios nesibaigia. Prezidento dienoraščiai“.